|
|
|
(1939) 2025-03-25Pasijuto viešai apvaginti
Nuo vasario įsigaliojus Kretingos rajono savivaldybės tarybos patvirtintai tvarkai, kad vietinės rinkliavos mokestis tuščiuose būstuose skaičiuojamas už 6 asmenis, ir gyventojams gavus pirmąsias sąskaitas, kilo didžiulis nepasitenkinimas: sąžiningi mokesčių mokėtojai pasijuto viešai apvaginti. „Sprendimą priėmė, tačiau kaip jį reikės įgyvendinti, nepagalvojo“, – teigė Lietuvos Respublikos Seimo narė Violeta Turauskaitė, kurią taip pat pasiekė ne vienas rajono gyventojo skundas dėl neteisingo, jų požiūriu, sprendimo. Tarsi norėdama užbėgti už akių dar didesniam ažiotažui, Kretingos rajono savivaldybė parengė naują sprendimo projektą, kurį vienas pirmųjų vakar savo posėdyje ėmėsi svarstyti Kretingos rajono tarybos Ūkio, kaimo ir aplinkosaugos komitetas. Šio komiteto pirmininkas Vytautas Ročys pripažino, kad ankstesnis ir nuo vasario 1 dienos įsigaliojęs sprendimas – perlenkta lazda. „Iki galo neišsiaiškinome, kokių gali būti neatitikimų, ir situacija nebuvo įvertinta. Bandysime klaidą atitaisyti. Gal tikrai užtektų, kad būtų mokama už vieną ar du asmenis“, – V. Ročio pastebėjimu, žmonės turėtų dabar susilaikyti ir nemokėti vietinės rinkliavos mokesčio pagal gautą sąskaitą. Įsitikinę, kad apmokestino neteisingai Seimo narę, rajono Tarybos narius, „Pajūrio naujienų“ laikraščio redakciją pasiekę žmonių skundai – ne iš piršto laužti. Žmones piktino ne tik tai, kad mokestis skaičiuojamas už 6 asmenis. „Kodėl tada ne už 8 ar 10?“ – pasvarstė kai kurie, nematydami motyvo ir paaiškinimo dėl 6 asmenų. Antra, gyventojai yra nustebę, kad rajono Taryba, priimdama šį sprendimą, visiškai neįsigilino į realią situaciją, kuri daugeliui rajono gyventojų yra kasdienė ir gyvenimiška, paveldėjus būstą ar investavus į nekilnojamąjį turtą. „Mano situacija – kad aš gyvenu individualiame name ir, mamai mirus, paveldėjau jos butą. Tai – mano tėviškė, kurios nenoriu prarasti ir kurią pradėjau remontuoti. Lėtas neskubus remontas tęsiasi jau dvejus metus. Bute niekas negyvena, meistras statybines atliekas išveža į tam skirtą aikštelę. Taip, elektros energija yra naudojama, juolab ir šaldiklį su sodo gėrybėmis laikau paveldėtame bute. Gavau sąskaitą už 6 asmenis. Naktį nemiegojau patyrusi tokį neteisybės jausmą – visą gyvenimą sąžiningai mokėjau mokesčius, niekada nesu pavėlavusi to daryti. Mūsų įstatymai nedraudžia žmogui turėti nekilnojamojo turto. Ir kodėl dabar mums reikia ieškoti kažkokių pažymų, bėgioti po institucijas, kad įrodytume, jog būste niekas negyvena? Man tai nepadės, nes meistrai naudoja elektros energiją. Jeigu visi atvejai yra sulyginami vienodai, tai yra absoliučiai neteisinga“, – tvirtino gydytoja Silvija Zamulskienė, kurios įsitikinimu, rajono Taryba turi labai atidžiai peržiūrėti savo sprendimą ir pagalvoti apie teisingiausią variantą.
Šiuolaikinė konferencija – ne tik žinių mainai, bet ir bendruomenės kūrimas
Praėjusį ketvirtadienį Marijono Daujoto progimnazijoje įvyko respublikinė konferencija „Praktinis STEAM kodas: mokymo(si) transformacija“, kurioje dalyvavo ne tik mūsų rajono pedagogai, bet ir kolegos iš Klaipėdos miesto ir Klaipėdos apskrities rajonų. Nuo mados iki hologramų Konferenciją pradėjo Marijono Daujoto progimnazijos dizaino studija, kuri, vadovaujama dailės mokytojos Onos Viskontienės, pristatė žaismingą kolekciją „Uniformos metamorfozė“. Po smagaus uniformų parado sveikinimo žodį tarė progimnazijos direktorė Raimunda Viskontienė, pasidžiaugusi, kad šiame technologijų ir skaitmenizacijos amžiuje, kuomet viskas žaibišku greičiu juda į priekį, pamokos tampa inovatyvios, patrauklios, įsivyrauja tarpdisciplininė integracija, plečiasi suvokimas ir ugdymo turinys. „Dažnai sakoma, kad švietimas yra raktas į ateitį, tačiau ateitis neprasideda rytoj, ji yra kuriama čia ir dabar – mūsų klasėse, mokyklose, bendruomenėse. Akivaizdu, kad ateities mokykla neįsivaizduojama be naujų technologijų, dirbtinio intelekto, personalizuoto mokymosi. Tačiau mokytojo vaidmuo išlieka svarbiausias. Nesvarbu, jis bus klasėje ar bus holograma – mokytojas taps mentoriumi, įkvėpėju, konsultantu, kuris vadovauja, bet nekontroliuoja, kuris kuria įtraukiantį mokymosi procesą, skatina mokinių savarankiškumą ir kritinį mąstymą. Mūsų progimnazijoje vedame integruotas pamokas, naudojame šiuolaikines technologijas, kas padeda sukurti įtraukiančią mokymosi aplinką, ugdo ne tik akademinius gebėjimus, bet ir svarbiausias XXI amžiaus kompetencijas: kritinį mąstymą, kūrybiškumą, problemų sprendimą“, – kalbėjo progimnazijos direktorė R. Viskontienė, visus konferencijos dalyvius pakvietusi išbandyti virtualią realybę, pristatydama holografinį projektorių ir jo panaudojimo galimybes ugdymui.
„Grubusis“ teatras spektaklio idėją pasigavo Prancūzijoje
Palangos kultūros centro „Grubusis“ teatras intensyviai ruošiasi šį savaitgalį kurhauzo teatro salėje įvyksiančiai premjerai – kovo 29 ir 30 dienomis, o vėliau dar balandžio 5-ąją žiūrovus pakvies į komediją pagal prancūzų dramaturgo Laurento Baffie pjesę „OK Sutrikimas“. – Kūrinio pavadinime užkoduota diagnozė – ją turinčius žmones nuolat kamuoja įkyrios mintys, diskomfortas, dėl to nukenčia gyvenimo kokybė. Teatro režisieriaus Virginijaus Milinio paklausiau, kodėl pjesė jam pasirodė verta dėmesio ir kas joje juokingo? – Dabartiniais laikais ši tema tapo itin aktuali, žmonių su tokia diagnoze daugėja. Kadangi aš dar dirbu ir sanatorinėje mokykloje Palangoje, pastebiu nemažai tokių ir vaikų – atpažįstu juos iš elgsenos: pavyzdžiui, kalbėdami nežiūri tau į akis, nerodo jausmų, bijo šviesos blykstelėjimo ar didesnio garso, gali susinervinti lygioje vietoje arba tiesiog čia ir dabar pravirkti, nes kažkas pasirodė per jautru. Ir jeigu ši liga nepagydoma, tai galvoju, – kokia ateitis tada laukia mūsų visuomenės? Man, kaip kūrėjui, aktoriui, režisieriui, ši pjesė – tarsi nearti dirvonai, kai savo kūrybos galiomis, būdamas normalus (na, sąlyginai normalus, nes mes kiekvienas turbūt kokį nors nukrypimą turim), bandau perteikti, kaip galėtų atrodyti tas žmogus, kuris bijo eiti linijomis, be atvangos plaunasi rankas, pakartotinai viską tikrina, nuolat kažką skaičiuoja, keikiasi... Apie Laurentą Baffie anksčiau nežinojau – kaip bebūtų, gyvenam Europos pakrašty. O, pasirodo, jis populiarus. Pernai su teatru pabuvojome improvizaciniuose mokymuose Prancūzijoje, viešose miesto vietose vaidinom kartu su vietiniais aktoriais. Ir viena jų – mimė, klounė – užsiminė, kad štai yra toks prancūzų dramaturgas, parašė pjesę „OK Sutrikimas“, premjera įvyko 2005-aisiais Paryžiaus Karališkuose rūmuose. Aišku, kad sudomino. Prancūzai pjesę atsiuntė, į lietuvių kalbą mums išvertė toje šalyje gyvenantis palangiškis Mantas Jonaitis.
Masiniams šokių vakarams reikalinga kasa ir apsauga
Kone legendiniais jau yra tapę Kretingos rajono kultūros centro šokių vakarai vyresniems žmonėms, sutraukiantys poras ir pavienius šokėjus ne tik iš mūsų miesto, bet ir svetur. Kretingiškių pėdomis neseniai pasekė ir Salantų kultūros centras. Tačiau tokių svečiams atvirų šokių vakarų, pasirodo, negalima rengti kituose kultūros centrų skyriuose, nors jų ir pageidauja kaimų gyventojai. Paneigė įvykus incidentą Į redakciją paskambinusi skaitytoja iš Rūdaičių sakė, kad jų bendruomenės susirinkime buvo išsakytas pageidavimas rengti šokių vakarus jaunimui, kaip Salantuose. Tačiau, jos žodžiais, Rūdaičių skyriaus kultūrinės veiklos organizatorė Elena Šimkuvienė paaiškinusi, kad šokių negalima rengti – jie nebevyksią nė Salantuose, nes buvo kilęs konfliktas, kurio metu išdaužtas kultūros centro langas. „Noriu žinoti, ar tikrai priežastis nerengti šokių vakarų yra tarpusavio konfliktai? Keista, nes sužinojau, kad kovo 28-ąją Salantuose ir vėl vyks šokiai“, – klausė skaitytoja. Salantų kultūros centro direktorius Aurimas Rapalis paneigė, kad per incidentą buvo išdaužtas langas: „Išvis labai retai pasitaiko, kad susikivirčytų žmonės, o kad daužytų centro langus, iki to neprieita. Pas mus suvažiuoja žmonės iš Plungės, Mažeikių, Skuodo, Kelmės ir netgi – Šiaulių, vieni poromis, kiti jų ieškantys. Mūsų centro erdvės sutvarkytos – erdvus holas, šokiai vyksta pagrindinėje žiūrovų salėje. Tenka paplušėti, kol, atlaisvindami salę, sukilnojame kėdes. Per šokių vakarus budime po 4–5 darbuotojus: vieni ruošia salę, kiti reguliuoja muziką, treti plauna indus, nes vienkartinių beveik nenaudojame. Visus atvykusius svečius patys pasitinkame, vaišiname kava, saldumynais – vaišes įskaičiuojame į tą pačią bilieto kainą už 5 eurus.“
Pelnė diplomą ir medalį
Gera žinia su savo kūrybos gerbėjais pasidalino krašto kūrėja Odilė Norvilaitė – ji iš kiekvienais metais rengiamo Lietuvos nepriklausomųjų rašytojų sąjungos rengiamo pavasario konkurso „Lygiadienio giesmė“, praėjusį savaitgalį įvykusio Kaune, grįžo su 2025-ųjų prozininkės diplomu ir medaliu. „Ypač gerai nusipelniusių rašytojų ir meno kūrėjų komisija įvertinto mano knygą, skirtą Mažajai Lietuvai – „Myliu juodą pagal Mažąją Lietuvą“, – pasidžiaugė O. Norvilaitė, išleidusi savo knygos ir elektroninę, ir popierinę versijas. Kūrybingumo nestokojanti ir rašyti bei tapyti nesustojanti mūsų krašto kūrėja literatė dailininkė Odilė Norvilaitė, iš Gargždų vėl sugrįžusi gyventi į Palangą, savo kūrybos gerbėjus nauju leidiniu – knyga „Myliu juodą pagal Mažąją Lietuvą“ pradžiugino šiais metais. Knygoje dailininkė literatė susižavėjimą charakteringais šio krašto niuansais išreiškia novelėmis, miniatiūromis, fotografijomis ir tapybos darbais, dalis kurių šiuo metu eksponuojami miniatiūrų galerijoje Palangoje. Susižavėjusi Mažąja Lietuva ir pradėjusi domėtis šio krašto istorija, architektūra, žmonių likimais ir papročiais kūrėja daug bendravo su Gargždų krašto muziejaus specialistais, Klaipėdos rajono J. Lankučio biblioteka, daug keliavo, kad pabendrautų su krašto kultūros darbuotojais, gyventojais. Knygos „Myliu juodą pagal Mažąją Lietuvą“, kurią pastebėjo ir Lietuvos nepriklausomų rašytojų sąjunga, autorė pripažino, kad joje – tik nedidelė dalis tos Mažosios Lietuvos, kurią kūrėja pamėgo per trumpą laiką ir kuri ją savo krikštais, juodais miestiečių drabužiais, tamsiais liaudies audinių raštais, kuriuose susipina elegancija ir kančia, prabanga ir liūdesys, ją sužavėjo tiek, kad tapo įkvėpimo šaltiniu žodinei ir vizualinei kūrybai. Lietuvos nepriklausomų rašytojų sąjunga, kuriai priklauso O. Norvilaitė, vienija prozininkus, poetus, eseistus, publicistus, dramaturgus, vertėjus ir kritikus. Turi apie 300 narių. Nuo 1997 m. kasmet rengia konkursą „Lygiadienio giesmė“ ir nuo 1999 m. – Vasaros poezijos šventę. Kasmet išleidžia 70–80 grožinės literatūros knygų. Šiuo metu sąjungai vadovauja Dalia Milukaitė-Buragienė.
„P n.“ informacija
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato VTT Prevencijos skyriaus pareigūnai vykdė priemonę dėl neteisėtos prekybos vaistiniais preparatais užkardymo. Kontroliniai pirkimai buvo atlikti Kretingoje, Rietave, Skuode ir Klaipėdoje, per juos nustatyti 2 pažeidimai, o iš neteisėtos apyvartos paimtos 1 tūkst. 358 įvairių vaistų ir vaistinių preparatų tabletės. Rietave esančioje turgavietėje moteris, gimusi 1954 m., neuniformuotai policijos pareigūnei pardavė dvi pakuotes vaistų. Tokiai veiklai reikalingos licencijos jis neturėjo. Per kontrolinį pirkimą Klaipėdoje, I. Simonaitytės g. esančioje prekyvietėje, 1982 m. gimusi pardavėja neuniformuotam policijos pareigūnui pardavė pakuotę receptinių vaistų, nors licencijos taip pat neturėjo. Pareigūnai dėl užfiksuotų pažeidimų pradėjo administracines teisenas pagal LR ANK 62 str. 1 d.
„P. n.“ informacija
Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) atliko korupcijos rizikos analizę pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo nustatymo ar keitimo procesuose Palangos miesto, Birštono, Druskininkų, Elektrėnų ir Trakų rajono savivaldybėse. Buvo nustatytos korupcijos rizikos, galinčios lemti sąžiningų žemės sklypų savininkų, siekiančių keisti sklypų paskirtį, teisių pažeidimus. Pagrindinės rizikos: nuo neaiškaus teisinio reguliavimo iki galimo manipuliavimo sprendimais. Analizė parodė, kad savivaldybėse taikomi skirtingi reikalavimai žemės paskirties keitimo prašymams ir jų nagrinėjimui. Kai kuriais atvejais prašymai buvo atmetami dėl neaiškiai suformuluotų reikalavimų, o analogiškiems prašymams kituose sklypuose buvo pritarta. Tai kelia neteisėtų susitarimų ir piktnaudžiavimo rizikas. Be to, priimant kai kuriuos sprendimus, galėjo būti manipuliuojama teritorijų planavimo dokumentų interpretacijomis – dėl neaiškios ir nevienodos praktikos sprendimai dėl paskirties keitimo buvo priimami skirtingai. Taip pat, nustatant ar keičiant pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, vadovaujamasi neapibrėžtais vertinimo kriterijais, tokiais, kaip gamtinis ir kultūrinis kraštovaizdis, viešųjų erdvių poreikis, vykdoma ar suplanuota veikla, esama ar planuojama infrastruktūra. Šie kriterijai palieka plačias interpretavimo galimybes specialistams, nagrinėjantiems prašymus, o tai gali sudaryti prielaidas dirbtinėms kliūtims atsirasti. Fiksuoti ir atvejai, kai prašymai buvo nagrinėjami greičiau negu numatyta, arba priešingai – iki trijų kartų ilgiau negu nustato terminai tam nesant objektyvių priežasčių. Atkreiptinas dėmesys, jog galiojantis reglamentavimas galimai nėra pakankamai aiškus sklypų savininkams, todėl jie gali nežinoti, kada jų teisės pažeidžiamos, ir nesikreipia dėl galimų pažeidimų. Be to, institucijoms taikomos baudos už procedūrų ir terminų pažeidimus nėra proporcingos. STT nustatė, ir kad kai kurios savivaldybės galimai netinkamai viešina sprendimus – kai kuriais atvejais neskelbiami atmesti prašymai, taip sudarant galimybę atitinkamiems sprendimams likti nepastebėtiems. Taip pat nebuvo užtikrinta pakankama vidinė kontrolė – kai kuriose savivaldybėse už procesų priežiūrą atsakingi tie patys darbuotojai, kurie sprendžia dėl prašymų tenkinimo, o tai kelia subjektyvių sprendimų riziką.
Parengta pagal STT informaciją
Neteisėtiems migrantams užkertami keliai
Kovo 23 dienos duomenimis, per parą iš Baltarusijos į Lietuvą neįleista nė vieno neteisėto migranto, į Latviją 8-ių, o kovo 22 d. į Lenkiją – 81. Šiemet Lietuvos pasieniečiai į mūsų šalį iš Baltarusijos nelegaliai patekti neleido 156 neteisėtiems migrantams. Pernai kelias buvo užkirstas 1 tūkst. 2-iem atėjūnams, užpernai – 2 tūkst. 643, 2022-aisiais –11 tūkst. 211-ai. Nuo 2021-ųjų rugpjūčio 3-iosios, kai Valstybinės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnams suteikta teisė apgręžti neleistinose vietose iš Baltarusijos bandančius sieną kirsti neteisėtus migrantus, iki tų pačių metų pabaigos į Lietuvą iš viso buvo neįleisti 8 tūkst. 106 asmenys. Nuo Baltarusijos sukeltos migracijos krizės pradžios Lietuvos pasieniečiai į šalį neleido neteisėtai patekti 23 tūkst. 118 atėjūnų.
Parengta pagal VSAT informaciją
Kretingos rajono kultūros centro sportinių šokių kolektyvas „Pozityvas“, vadovaujamas Tado Romeikos, kovą dalyvavo net dviejose varžybose – „Mažosios Lietuvos sostinės taurės“ ir Lietuvos sportinių šokių čempionate, iš kurio grįžo apdovanotos I v. medaliais. Lietuvos sportinių šokių čempionatas buvo surengtas Kaune, „Pozityvo“ šokėjos turėjo progos pasigrožėti standartinių šokių programa, o pačios tarp įvairiose grupėse startavusių 12-os komandų varžėsi šokdamos 5 šokių – sambos, čia-čia, rumbos, džaivos ir pasadoblio – kompoziciją. „Renginys buvo tikrai įspūdingas, moterims labai patiko“, – kalbėjo kolektyvo treneris. Paklaustas, koks šokis geriausiai sekasi, jis neslėpė, kad „ant bangos“ šiuo metu – džaivas: „Šokėjos taip į jį įsijaučia, kad ir nuotaika pakyla, ir sektis pradeda. Pats stebiuosi moterų energija ir tuo, kaip jos su tokius užsidegimu atlieka gana greito tempo šokį.“ T. Romeika su „Pozityvo“ kolektyvu dirba jau 7-us metus. Jis suskaičiavo, kad per tą laiką kolektyve pasikeitė tik 2 šokėjos, vadinasi, kolektyvas – stabilus, siekiantis rezultato. „Man kartais netgi regis, kad tai neįmanoma. Pasirodo, viskas atvirkščiai“, – T. Romeikos pastebėjimu, moterys į repeticijas eina kaip į darbą, su didžiuliu noru ir atsakomybe vyksta į varžybas, o sėkmę greičiausiai nulemia jų vienybė, užsidegimas tobulėti. „Pozityvas“ šiuo metu turi įsigijęs naujus rūbus, moterys šoka pagal Eminem dainas. Kompozicijas treneris kuria taip, kad jos savo sudėtingumu atitiktų fizines moterų galimybes, kad tai neatsilieptų jų sveikatai. „Pažangą suteikia nuoseklus darbas ir tai, kad moterys noriai važiuoja į visas varžybas, nesvarbu, kur jos bevyktų. Man jų įkalbinėti nereikia“, – T. Romeika teigė, kad jam malonu dirbti su tokiu atsakingai nusiteikusiu kolektyvu ir matyti, kaip moterų šokis, judesiai, žingsniai tobulėja kasmet. Artimiausi „Pozityvo“ planai – balandžio 6 d. dalyvauti komandų varžybose „Švyturio“ arenoje Klaipėdoje.
„P. n.“ informacija
Atsisveikino su treneriu ir laimėjo draugiškas rungtynes
Kretingos futbolo klubas „Minija“ pranešė, kad abipusiu susitarimu klubą paliko „Minijos“, tik ką pradėjusios sezoną Lietuvos futbolo federacijos I lygoje, vyriausiasis treneris Thiago Bonfim, o nedidelę pertrauką lygos tvarkaraštyje minijiečiai išnaudojo draugiškoms rungtynėms su Plungės „Babrungo“ komanda. Šiai komandai „Minija“ 0:1 buvo pralaimėjusi pirmąsias sezono rungtynes, tačiau draugiškos rungtynės klostėsi kur kas geriau. „Šiose rungtynėse I kėlinį varžovai turėjo žaidybinę persvarą, tačiau įvarčių nepasiekė. Antrą kėlinį apmaudžiai į savo vartus įmušėme įvartį, tačiau komandos žaidėjai sugebėjo perimti iniciatyvą į savo rankas, ir Ishmael Dumbuya pavyko išlyginti rezultatą, dar po kelių minučių, suklydus varžovams, 11 m baudinį sėkmingai realizavo Jurgis Jankauskas“, – taip minijiečių pasirodymą per draugiškas rungtynes komentavo Martynas Viluckas, kuris kartu su atletinio rengimo treneriu Dovydu Mitkumi šiuo metu ir telkia komandą per treniruotes, rungtynes. M. Viluckas apibendrino ir prieš tai sužaistas rungtynes su Klaipėdos „Neptūnu“, kai pirmąsias rungtynes namuose kretingiškiai pralaimėjo 0:4. „Nuo pat pirmos minutės žaidimas buvo prastas. Gan greitai praleidome įvartį, po 5 min. – raudona kortelė, dėl kurios skyrimo teisėjų veiksmų komentuoti negaliu, tačiau tai ypač pakoregavo žaidimo rungtynių eigą. Žaidimui įtakos turėjo ir pralaimėtos dvikovos, energijos trūkumas ir kiti dalykai, kurie, sudėti į krūvą, ir nulėmė pralaimėjimą“, – M. Vilucko požiūriu, tai buvo gera pamoka ateičiai. Sezonas tik prasideda, komanda atsinaujinusi, tačiau jai reikia laiko ryšiams ir žaidimui aikštėje nugludinti.
„Jokių konkrečių sumų ir jokių aiškių terminų – kol kas mes nieko nežinom“, – paklausta apie būsimą tilo per Salanto upę remontą, „Pajūrio naujienoms“ sakė Salantų miesto seniūnė Jolanta Ažondenienė.
J. Ažondenienės žodžiais, nepatogumų dabar patiria visi: vietos gyventojai nepatenkinti, nes pro čia nebekursuoja viešasis transportas, nebevažiuoja net į gimnaziją mokinius vežantis mokyklinis autobusiukas. Kad aplinkkeliu per Juodupėnų kaimą nukreipiamas ir tranzitinis transportas, juodupėniškiai toli gražu taip pat nesidžiaugia – niokojamas jų žvyrkelis.
Seniūnė teigė pastebėjusi, ir kad pats Salantų miestas pasidarė tylesnis, uždaresnis – anksčiau daugiau svetimų žmonių, turistų penktadieniais sušmėžuodavo tai turguje, tai vietinėse parduotuvėse ar kavinėse, o pastaruoju metu retą atvykėlį tepamatysi. Dėl to nukenčia verslai.
Eismo apribojimai galios iki tilto rekonstrukcijos. Neoficialiomis žiniomis, projektavimo darbai geriausiu atveju žadami apie 2028-uosius.
„Jeigu būtume tikri, kad taip ir bus, bent su kažkokia viltimi gyventume. Tačiau tokios garantijos niekas mums niekas nedavė“, – sakė J. Ažondenienė. Jos teigimu, rajono Savivaldybės vadovai artimiausiu laiku ketina patys inicijuoti susitikimą su „Via Lietuva“ atstovais ir bandyti išsiaiškinti.
Sekmadienį apie 21 val. Klaipėdos pl. Palangoje automobilio „Toyota“ vairuotojas, gimęs 1995 m., važiuodamas atbuline eiga, kliudė stovėjusį BMW ir iš eismo įvykio vietos pasišalino.
Pasitikrinti blaivumą jis atsisakė.
Istorinėje nuotraukoje – buvęs Prezidento Aleksandro Stulginskio dvaras, kokį siekiama atstatyti dabar pamatu apjuostoje parko vietoje.
Jokūbavo kaimo naujakuriai norėtų žinoti, ar idėja atkurti dvarvietę jų istoriniame parke – apmarinta. „Dar prieš trejus metus buvo kalbama, kad rengiamas projektas, ieškoma lėšų, bet niekas nevyksta. Būtų smagu ir patiems, o ir svečiui parodyti. Kažin, ar atsisakyta tos minties, jei taip – kodėl?“ – klausė skaitytojai.
Jokūbavo kaimo bendruomenė ir jos vadovas Mantas Keblys ėmėsi iniciatyvos senajame parke atkurti medinius dvaro rūmus, kuriuose, pasitraukęs iš politikos, 14 metų gyveno antrasis Lietuvos Respublikos prezidentas Aleksandras Stulginskis. Idėjos autoriai numatė į rūmus iš Jokūbavo mokyklos-daugiafunkcio centro perkelti kraštotyros muziejų, įrengti edukacines erdves, kavinę. Buvo tikimasi, kad šis projektas toliau skinsis kelią Seime ir Vyriausybėje.
Jokūbavo bendruomenės pirmininkas Mantas Keblys paaiškino, kad prieš trejus metus buvo iškelta ir paviešinta mintis, tikintis, kad tais metais bus lengviau gauti ES lėšų, nes Seime buvo įsteigta komisija ir apdovanojimas – Aleksandro Stulginskio žvaigždė. Ši žvaigždė skiriama už parlamentarizmo, demokratijos ir valstybingumo puoselėjimą. Jos skyrimo komisijai tuomet vadovavo ilgametis mūsų krašto žmonių išrinktas Seimo narys Antanas Vinkus.
|
|
