Rizika visuomenei vertinama kaip žema
„Paukščiai šiuo metu dar stebimi, tačiau jų nebeišsaugosime“, – ūkio savininkas Vladas Baltuonis apgailestavo, kad dėl šios bėdos sukeltas ažiotažas daro poveikį žmonėms, kurie pirko ir vertino kokybišką V. ir V. Baltuonių kalakutų ūkio produkciją – kalakutienos skerdeną ir gaminius.
Ūkininkas tęsė mintį: „Dirbame nuo 1992-ųjų metų. Buvome pirmieji Lietuvoje, pradėję šį verslą. Per kelis dešimtmečius ne tik užauginome tūkstančius tūkstančių kalakutų – mūsų produkciją pamėgo ir pirkėjai, kuriems svarbu buvo kokybė. Ir dabar – ažiotažas, patarimai nevalgyti įsigytos kalakutienos, vos ne kvietimas grąžinti mėsą į parduotuves. To nereikia – juk niekas nevalgo žalios mėsos, o 8 min. ją pavirus 60 laipsnių temperatūroje, ligos sukėlėjai apskritai žūva.“
Dėkodamas ištikimiems ūkyje užaugintos kalakutienos vartotojams, V. Baltuonis vylėsi, kad jiems pavyks sugrįžti į rinką, ypač, jeigu ūkis sulauks paramos iš Vyriausybės.
„Netenkame apie 1 mln. eurų apyvartinių lėšų, kurios ūkyje buvo reikalingos einamoms investicijoms, darbuotojų atlyginimams, žemės nuomos ir kitokiems mokesčiams mokėti, kitoms reikmėms. Patyrėme didžiulius nuostolius ir nežinia, ar nepritrūksime laiko ūkiui atstatyti – juk viską, kas turėjo sąlytį su paukščių gripo virusu, teks iš esmės sunaikinti“, – paaiškino ūkininkas.
Ūkyje įdarbinta apie 50 darbuotojų: 20 – prekybos kalakutiena vietose ir 30 – tiesiogiai ūkyje. V. Baltuonio teigimu, ūkyje dirbantiems žmonėms, kurie turėjo tiesioginį kontaktą su užsikrėtusiais paukščiais, paukščių gripas nėra nustatytas. Ir apskritai – pagal Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pranešimą, Lietuvoje iki šiol nėra nustatyta žmogaus užsikrėtimo paukščių gripu atvejų, o Nacionalinis visuomenės sveikatos centras šiuo metu riziką visuomenei vertina kaip žemą.
Paukščius užmigdys humaniškiausiu būdu
V. ir V. Baltuonių kalakutų ūkyje Kalniškiuose nustačius paukščių gripą, ekstremali situacija Kartenos seniūnijos ribose buvo paskelbta antradienį, spalio 14 d., Ekstremalių situacijų operacijų centro vadovu paskirtas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Klaipėdos apygardos priežiūros skyriaus vedėjas Mindaugas Kašinskas.
Jis informavo, kad VMVT jau sekmadienį gavo pranešimą apie kalakutų žūtį ūkyje Kalniškiuose, kai buvo rasta 2 tūkst. nugaišusių paukščių.
„Tai sukėlė įtarimą, tad iškart buvo įversti tam tikri transporto judėjimo apribojimai. Tyrimai patvirtino, kad kalakutų žūtį sukėlė paukščių gripas“, – M. Kašinskas paaiškino, kad ūkis iškart buvo paskelbtas paukščių gripo židiniu, dėl ko imtasi priemonių – paskelbtos 3 km apsaugos ir 10 km aplink ūkį priežiūros zonos.
Ūkyje laikoma 20 tūkst. paukščių, per pastarąsias dienas 5 tūkst. jų nugaišo. Todėl, pasitelkus angliarūgštę, likusiuose tvartuose bus sunaikinti visi paukščiai. Kaip tai bus padaryta, procedūros jau suderintos. „Cisterną su angliarūgšte gauname iš Lenkijos“, – patvirtino ūkio savininkas V. Baltuonis.
Anot ūkininko, angliarūgštė yra humaniškiausias ir trumpiausias būdas paukščiams užmigdyti – visa procedūra trunka ne ilgiau kaip 5 minutes.
|
|
|
Gražina BANIENĖ:
– Aš mėgstu parodas. Būna, kad su šeima, draugais ar kolegomis apsukame ratą po miestą ir tą patį vakarą iškart aplankome visas parodas, kokios tik atidarytos rajono Kultūros centre, M. Valančiaus viešojoje bibliotekoje, „Špitolėje“.
|
|
Inga ŠVERIENĖ:
– Kadangi turiu du mažamečius vaikus, jų arba jų draugų gimtadienius mėgstame švęsti Kretingoje esančiame žaidimų kambaryje, taip pat atvažiuojame ir į parduotuves apsipirkti. Mes gyvename Salantuose, o ten turime labai gražų parką laisvalaikiui praleisti.
|
|
Aurelija ORLOVIENĖ:
– Džiaugiuosi, kad Kretingoje žmonėms yra daug prasmingo laisvalaikio galimybių. Aš pati šoku „Pajūrio šokių klube“ – ką tik grįžome iš Kretos, kur dalyvavome su savo programa. Taip pat lankau sporto klubą.
|
|
Alfridas ZABORAS:
– Pagyvenusiems žmonėms nelabai belieka draugų, bet mudu su žmona ir dviese puikiai palaikome vienas kitam kompaniją: vaikštom po miesto parkus, nueinam ir į Žiemos sodą, kuris turbūt vienintelis Lietuvoje toks gražus, ir Kretinga gali didžiuotis.
|
Kalbino Audronė GRIEŽIENĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS
|
Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė dalyvavo 31-ajame Ukrainos gynybos kontaktinės grupės ir NATO-Ukrainos tarybos susitikimuose Briuselyje. Buvo pasirašytas Šiaurės ir Baltijos valstybių bei Lenkijos memorandumas dėl Ukrainos brigados parengimo ir aprūpinimo OP-LEGIO mokymo centre.
Iki šiol Lietuva skyrė 20 mln. eurų ilgo nuotolio dronų gamybai ir aktyviai dirba kurdama bendrą gamybą su Ukrainos įmonėmis Lietuvoje, šiuo metu sėkmingiausiai įsibėgėja jūrinių dronų gamybos projektas.
Lietuva taip pat dalyvauja skubios paramos iniciatyvose: prioritetinio Ukrainos poreikių sąrašo programai (PURL) skirta 30 mln. JAV dolerių, Čekijos šaudmenų iniciatyvai suteikta 68 mln. eurų, NATO saugumo pagalbos ir mokymo Ukrainai programai skirta 5 mln. eurų, oro gynybos sistemoms „Patriot“ įsigyti planuojama skirti 30 mln. eurų.
„Aktyviai dirbame, kad Lietuvoje pradėtume bendrą gamybą su Ukrainos gynybos pramone. Bendra gamyba padidins tiekimą abiem šalims ir sustiprins gynybinius pajėgumus bei teigiamai veiks ekonomiką“, – sakė D. Šakalienė, akcentuodama, kad Ukrainai 2026 m. gynybai reikės 120 mlrd. Eur, iš kurių pusė turėtų būti padengta tarptautine parama, kita dalis – panaudojant įšaldytą Rusijos turtą.
| |
Viešnios iš Latvijos su Vydmantų gimnazijos priešmokyklinio ugdymo skyriaus „Pasagėlė“ kolektyvu.
|
| |
Liepojos ugdymo įstaigos atstovės stebėjo Gabrieliaus muzikinį pasirodymą.
|
Vydmantų gimnazijoje šią savaitę lankėsi Liepojos ikimokyklinio ugdymo įstaigos „Delphins“ komanda. Tai nebuvo pirmasis susitikimas: kiek ankščiau ikimokyklinio ugdymo skyriaus „Pasagėlė“ kolektyvas dalintis savo patirtimi taip pat vyko į Latviją.
Vydmantų gimnazijoje lankėsi Liepojos ikimokyklinio ugdymo įstaigos „Delphins“ komanda: direktorė Kristina Strauta, direktorės pavaduotoja Jekaterina Šulce, logopedės Kselena (Xelena) Petersone ir Anna Elizabete Kenina.
„Pagrindinis bendradarbiavimo tikslas – pasisemti naujų idėjų. Taip pamatome, kuo gyvena kitų šalių ugdymo įstaigos, kitokias veiklas“, – kalbėjo Vydmantų gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Irena Grabienė.
Per susitikimą „Pasagėlės“ bendruomenė pasidalino savo ugdymo įstaigos istorija, veiklomis, taip pat nutarė dalyvauti bendrame sveikatingumo projekte su Liepojos ugdymo įstaiga. „Jie pakvietė ir mus dalyvauti su sportu susijusiame projekte, pasidalino, kaip toliau kartu dirbsime, dalinsimės veiklomis. Visa tai aptarsime nuotoliu, tačiau, projektui pasibaigus, planuosime ir susitikimą“, – atskleidė I. Grabienė, įvardinusi, kad nauja iniciatyva turėtų startuoti lapkritį.
Šis susitikimas su Liepojos ugdymo įstaiga nebuvo pirmasis. Vydmantų gimnazijos ikimokyklinio ugdymo skyrius „Pasagėlė“ su šia įstaiga 2023 metais yra sudariusi bendradarbiavimo sutartį, o 2024 m. balandį ir patys vyko pasisemti patirties į Latviją. Per vizitą „Pasagėlė“ bendruomenė susipažino su šios šalies švietimo sistema, metodika, stebėjo atviras veiklas.
„Bendradarbiauti su latviais idėja kilo netikėtai: norėjome plėsti veiklos ribas, sužinoti naujovių, susirasti bendraminčių ikimokykliniam ugdymui įprasminti, – sakė I. Grabienė. – Liepojos ugdymo įstaiga „Delphins“ 12-oje grupių ugdo 240 vaikų. Jų prioritetinė veiklos sritis – vaikų sveikatos stiprinimas, o mūsų skyrius taip pat orientuojasi į ugdytinių sveikatinimą.“
„P. n.“ informacija
- Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
- Sveikata
Visuomenės nuomonė dėl skiepų reikalingumo susiskirsčiusi – vieni už skiepijimąsi, kiti prieš. Prasidėjus rudeniui, medikai ir vėl ragina skiepytis nuo gripo ir kovido. Kodėl reikėtų skiepytis, o kokioms žmonių grupėms – ypač, pašnekesys su „Kretingos šeimos medicinos centro“ medikėmis šeimos gydytoja Boneta Baltrūniene ir už skiepus atsakinga bendrosios praktikos slaugytoja Renata Talmontiene.
Gripas ir kovidas – skirtingi skiepai
Vakcina, arba skiepai, yra medicininis preparatas, skirtas įgyti imunitetą nuo infekcinės ligos. Imituodamas natūralią infekciją, šis preparatas parodo imuninei sistemai ligos sukėlėją, prieš kurį imuninė sistema pagamina antikūnus ir kitus gynybos mechanizmus. Vakcinos yra sudarytos iš susilpnintų ar užmuštų mikroorganizmų – bakterijų, virusų arba jų sudėtinių dalių – bei pagalbinių cheminių medžiagų.
R. Talmontienė akcentavo, kad skiepai nuo gripo ir kovido yra visiškai skirtingi: „Kartais žmonės galvoja: jei esu pasiskiepijęs nuo kovido, tai skiepas veiks ir kaip apsauga nuo gripo, arba atvirkščiai. Iš tiesų, tai – visiškai skirtingi susirgimai, ir skiepai nuo jų taip pat skirtingi.“
Gydytoja B. Baltrūniernė papildė, kad skiepytis nuo gripo skatinama kuo gausiau visuomenės narių, o pakartotinai nuo kovido – labiau tam tikrų rizikos grupių žmonėms.
Pavojingas dėl komplikacijų
B. Baltrūnienė labiau išplėtojo temą apie gripą ir skiepų nuo šios ligos svarbą: „Gripas yra kvėpavimo takų liga, kurią sukelia gripo virusas. Kai kurie žmonės gripu perserga sąlyginai lengvai ir jiems pakanka simptominio gydymo – gerti daug skysčių, numušti temperatūrą, tačiau kiti, ypač – didelės rizikos pacientai, serga labai sunkiai, jiems vystosi komplikacijos, tenka guldyti į ligoninę, o kai kuriems ši liga netgi baigiasi mirtimi. Todėl efektyviausia priemonė, padedanti sumažinti šios ligos sudėtingumą, o ir apsaugoti kitus asmenis, yra skiepai.“
Rizikos grupėms priklausantys asmenys nuo gripo yra skiepijami už valstybės lėšas. Šias grupes sudaro: asmenys nuo 65-erių ir vyresni; suaugusieji ir vaikai, sergantys lėtinėmis ligomis, tokiomis, kaip astma, cukraligė, širdies ar inkstų ligos; sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai.
Labai svarbu, pastebėjo gydytoja, nuo gripo paskiepyti 2–7 m. vaikus, nes jie sudaro apie 50 proc. visų sergančiųjų. Vaikams gripas pavojingas dėl sunkių komplikacijų: plaučių uždegimo, sinusito, ausų uždegimo, encefalito, lėtinių ligų, tarkim, astmos, paūmėjimo. Taip pat pasiskiepyti reikėtų jauniems žmonėms, kurie daug keliauja, mokiniams ir asmenims, kurių aplinkoje yra rizikos grupėms priklausančių žmonių.
Kretingos sporto centras kviečia visą bendruomenę kartu atšvęsti savo 2-ąjį gimtadienį! Dvi dienas truksianti šventė, vyksianti spalio 25–26 dienomis, žada krepšinio aistras, adrenalino užtaisą ir unikalią galimybę prisidėti prie kilnaus tikslo – paremti Šv. Pranciškaus onkologijos centrą.
1 DIENA. Krepšinio dvikova – kovingumas aikštėje ir širdies gerumas (spalio 25 d.)
Gimtadienio šventė startuos spalio 25 d. su įspūdinga Nacionalinės krepšinio lygos dvikova, kurioje Kretingos „Kretinga-Rivilė“ stos į kovą prieš aršų varžovą „Marijampolės Sūduva-Mantinga“. Be krepšinio aistrų, žiūrovų laukia dovanos ir milžiniškas šventinis tortas.
Ši diena paženklinta kilnia misija: 20% nuo bilieto kainos bus skirta Šv. Pranciškaus onkologijos centrui, teikiančiam nepamainomą dvasinę ir psichosocialinę pagalbą sunkiai sergantiems asmenims ir jų artimiesiems.
Kretingos „Kretinga-Rivilė“ komandos vyriausiasis treneris Arimantas Mikaločius pabrėžia komandos ir bendruomenės įsitraukimo svarbą: „Mums, kaip Kretingos komandai, palaikomai visos bendruomenės, ypač svarbu rodyti pavyzdį ne tik aikštelėje, bet ir už jos ribų. Mūsų žaidėjai ir sirgaliai sudaro didelę šeimą. Nusprendėme, kad gimtadienio rungtynės turi turėti didesnę prasmę, nei tik pergalė. Dalis bilietų kainos, skirta paramai, yra mūsų indėlis į kilnią misiją, nes tikime, kad sportas yra ne tik fizinė jėga, bet ir dvasios stiprybė. Kviečiu visus atvykti ir kovingumo dvasia palaikyti mūsų komandą, o kartu – ir visus tuos, kurie kovoja su sunkia liga. Jūsų atėjimas yra dviguba pergalė!“
Kretingos sporto centro pardavimų-rinkodaros vadybininkė Brigita Barkauskaitė antrina: „Šis 2-asis gimtadienis mums – ne tik proga pasidžiaugti sparčiai augančia bendruomene, bet ir galimybė ištiesti pagalbos ranką tiems, kam to labiausiai reikia. Kviečiame visą Kretingos bendruomenę tapti didelių pokyčių dalimi, skiriant paramą Šv. Pranciškaus onkologijos centrui. Juk tai žmonės, kurie teikia didelę viltį ir šviesą sunkiai sergantiems asmenims bei jų artimiesiems.“
KŪLUPĖNŲ k. spalio 13 d. apie 15.10 val. automobilio „Audi A3“ vairuotojui, gimusiam 1968 m., nustatytas 1,39 prom. neblaivumas, taip pat nustatyta, kad teismo sprendimu vyrui yra atimta teisė vairuoti. Pradėtas tyrimas.
Parengė Edita KALNIENĖ
KRETINGSODŽIO k. spalio 10 d. apie 14.50 val. sustabdžius automobilį „VW Sharan“, jo 1970 m. gimęs vairuotojas buvo akivaizdžiai neblaivus, tačiau pasitikrinti blaivumą vengė.
Vyrui įteiktas šaukimas atvykti į apklausą.
Parengė Edita KALNIENĖ
PALANGOJE, LIEPOJOS pl., spalio 15 d. apie 6.15 val. Palangos oro uoste patikros darbuotojui rentgenu tikrinant 1983 m. gimusį vyrą, jo rankinėje rastas galimai kovinis šovinys, kuriam gabenti vyras leidimo neturėjo.
Pradėtas tyrimas.
Parengė Edita KALNIENĖ
| |
Jungtinė Kretingos „Minijos“ ir Telšių „Džiugo“ komanda, Lietuvos moterų futbolo regionų lygoje Šiaurės-Vakarų regiono vicečempionė: priekyje (iš kairės) Ana Tkhir, Emėja Beniušytė, Gabija Bružaitė, Viltė Stonkutė, Fausta Žuravliova; antroje eilėje – Vesta Norvaišė, Evelina Šlimaitė, Deimantė Damaševičiūtė, Agnė Lužeckaitė, Martyna Zimontaitė, Martyna Kelpšaitė ir trenerė Margarita Vagdarytė.
|
Kretingos futbolo akademijos „Minija“ futbolininkės kartu su Telšių „Džiugo“ klubo atstovėmis, treniruojamos Margaritos Vagdarytės, Lietuvos moterų futbolo regionų lygos Šiaurės-Vakarų regione tarp 6 komandų iškovojo II v. ir abiejų klubų trofėjus papildė gražuole taure.
Pasibaigus šioms varžyboms, sezoną jungtinė „Minijos-Džiugo“ komanda tęsia Lietuvos merginų futbolo elitinėje lygoje U-15. Pirmą ratą, kuris baigsis lapkritį, jos žais 9 rungtynes. „Merginoms liko žaisti 3 rungtynės, o iš sužaistų 6-erių futbolininkės pasiekė 5 pergales“, – „Pajūrio naujienoms“ patvirtino futbolo akademijos „Minija“ administratorius Gediminas Macevičius.
Sėkmingai žaidžiančiai komandai vadovaujanti 32-ejų M. Vagdarytė į Kretingą treniruoti mergaičių atvyksta vieną-du kartus per savaitę, futbolo akademijai „Minija“ parūpinus transportą, kretingiškės vyksta treniruotis ir į Telšius.
„Jungtinės komandos laimėjimas Šiaurės-Vakarų regione yra pirmas laiptelis siekiant pergalių moterų lygoje – mūsų komanda buvo pati jauniausia, ir žaisti su vyresnėmis žaidėjomis buvo svarbi patirtis“, – kalbėjo trenerė, pati dar žaidžianti futbolą, o šia sporto šaka susidomėjusi nuo IX klasės. Jai teko žaisti ne tik už Telšių, bet ir už Akmenės, Tauragės komandas, į Telšius ji grįžo ne tik kaip žaidėja, bet ir kaip trenerė, kai Telšiuose buvo atgaivintas moterų futbolas. M. Vagdarytė dirba ir su šalies U-19 merginų rinktine. „Malonu žinoti, kad Lietuvos futbolo federacija mane pastebėjo ir patikėjo treniruoti rinktinę“, – M. Vagdarytė prisipažino, kad sportas jai visada patiko, patinka dirbti ir futbolo trenere, ji turi UEFA B licenciją.
Bendras dviejų klubų – Telšių „Džiugo“ ir Kretingos „Minijos“ – projektas užgimė dar pernai, kai kretingiškes treniravo Martynas Viluckas, ir jungtinė komanda tapo Lietuvos mergaičių U-13 futbolo čempionato prizininke – III v. laimėtoja. Šis projektas tęsiasi ir šį sezoną.
| |
Prieš kurį laiką vykęs ACES Europe organizacijos deleguotų atstovų vizitas Palangoje. Per jį buvo įvertintos miesto galimybės pelnyti prestižinį tarptautinį sporto titulą.
|
Europos sporto sostinių ir miestų federacija (ACES Europe) oficialiai patvirtino, jog Palanga nominuota 2026 metų Europos sporto miestu (European Town of Sport 2026).
Apie sprendimą informavęs ACES Europe generalinis sekretorius Hugo Alonso akcentavo, kad Palanga šį titulą pelnė pagrįstai: ji įgyvendina nuoseklią sporto plėtros strategiją, kryptingai atnaujina visą sporto infrastruktūrą ir skatina visų bendruomenės amžiaus grupių įtraukimą į įvairių šakų sportinę veiklą.
Vertino vietoje
Palangą įvertino ACES Europe deleguoti atstovai, atvykę iš Čekijos ir Latvijos. Per vizitą vertintojai susipažino su sporto objektais, infrastruktūros įveiklinimu ir Savivaldybės pateikta išsamia ataskaita apie sporto plėtrą, bendruomenės įtraukimą. Vieni pagrindinių vertinimo kriterijų buvo sporto infrastruktūros kokybė ir prieinamumas visoms amžiaus bei socialinėms grupėms, vaikų ir jaunimo sudominimas sportu, bendradarbiavimas su bendruomene ir tarptautinės partnerystės.
Šis titulas skiriamas ne už pavienius projektus ar sporto renginius, bet už ilgalaikę strategiją, pagal kurią sportas ir sveikatinimas Palangoje suvokiami kaip neatsiejama gyvenimo kokybės ir bendruomenės fizinio bei emocinio stiprinimo dalis.
ACES Europe akcentavo, kad „Europos sporto miesto“ titulas skiriamas tik tiems miestams, kurie kryptingai ir ilgalaikiai vysto sporto sektorių.
„Tai – ne tik didelė garbė, bet ir reikšmingas tarptautinis pripažinimas, patvirtinantis, kad Palanga nuosekliai plėtoja sporto infrastruktūrą, skatina fizinį aktyvumą ir stiprina bendruomeniškumą. Tai visos mūsų bendruomenės, trenerių, mokyklų, sporto organizacijų, sportininkų ir sportuojančių žmonių bei visų, kurie prisideda prie aktyvios Palangos kūrimo, įvertinimas“, – sakė Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus.
| |
Akimirka iš draugiškų varžybų
|
Motobolo klubas „Kretinga“ sezoną TRUST motobolo aikštėje užbaigė draugiškomis varžybomis tarp klubo jaunių ir veteranų. Pastarieji, turintys daugiau patirties, 7:3 įveikė jaunius, taip paskatindami jaunuolius dar labiau tobulėti.
„Tai buvo aukšto lygio varžybos: vyko įnirtinga kova. Jauniai iš visų jėgų stengėsi įveikti veteranus ir jiems nepasidavė, o veteranai demonstravo savo patirtį“, – kalbėjo motobolo klubo „Kretinga“ atstovas Erlandas Kubilius.
Varžybose žaidė 14–17 metų jaunuoliai, taip pat patyrę vyresnio amžiaus žaidėjai. Kiekvienoje komandoje – po 4. „Jaunuoliai visada treniruojasi su vyresniaisiais, todėl jie yra pripratę ir tikrai nebijojo varžytis“, – tikino E. Kubilius.
Šios draugiškos-parodomosios varžybos organizuotos norint užbaigti pirmąjį šio klubo sezoną. „Kiti klubai nepanoro varžytis, todėl sugalvojome tokį formatą, – paaiškino Erlandas, pasidžiaugęs palaikymu. – Tribūnos buvo užpildytos.“
Šiais metais klubas žaidė ne vienerias varžybas. Dar vienas „Kretinga“ klubo atstovas Emilijus Žiubrys įvardijo, kad komanda varžėsi dviejuose turnyruose Vokietijoje, taip pat žaidė ir namų aikštėje. Vienos tokių varžybų TRUST motobolo aikštėje baigėsi rezultatu 2:1 svečių iš Vokietijos MSF Tornado Kierspe naudai. Dar balandį svečiuose sužaistos ir draugiškos varžybos su Radviliškio TSK motobolo „Žėrutis“ komanda.
Tornado Open 2025 turnyre Kierspe kovojo prieš MSF Tornado Kierspe, MSC Comet Durmersheim, MSC Pattensen komandas ir pelnė III vietą. Kitame „Summerfest“ turnyre Vokietijos mieste Halle Kretingos komanda kovojo prieš MBC Halle, MSC Seelze ir Old Devils komandas. Šiame turnyre komanda taip pat iškovojo III v.
„Kitais metais planuojame dar daugiau varžybų. Taip pat tikimės jau žaisti ir Lietuvos čempionate, nes nėra priežasčių, kad ten nepatektume“, – planus atskleidė E. Kubilius.
„P. n.“ informacija
- Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
- Parapijose
| |
Kriptoje aptikta 1752 m. datuojama Rusijos imperijos moneta.
|
| |
Darnia bendryste su archeologais pasidžiaugė šeimininkas – Kretingos katalikų parapijos klebonas Saulius Paulius Bytautas.
|
Mažosios bendrijos „Praeities tyrimų institutas“ archeologai Jurgis Sadauskas ir Edvinas Mėčius, atliekantys žvalgomuosius tyrimus Kretingos katalikų bažnyčios šventoriaus pakraštyje, prie tvoros už parapijos namų aptiko kriptą su keliasdešimties žmonių palaikais.
Tirdami vieną iš keturių šurfų – nedidelį kultūrinio sluoksnio plotą – palei parapijos namus, kuriuos, klebono Sauliaus Pauliaus Bytauto rūpesčiu, ketinama renovuoti, archeologai pirmiausia viena šalia kitos iškasė dvi duobes: paaiškėjo, kad vienoje jų – maždaug 1,5x1,5 m dydžio, buvusi kripta.
Apie tai pirmiausiai paliudijo atidengtas plytų skliautas, o, kasant giliau, pasimatė dešimtys palaidojimų – tvarkingai sudėti žmonių skeletai.
„Akivaizdu, kad palaikai čia buvo perkelti iš kitų vietų: ne bet kaip sumesti, kaip partizanų, o tvarkingai ir pagarbiai sudėti. Palaikus perdėjome į dėžes, jie bus išvežti tirti Vilniaus universiteto antropologams, kad nustatytų mirusiųjų amžių, lytį, galbūt mirties priežastis. Po to palaikai turėtų grįžti atgal, – su klebonu aptarsime, kur ir kaip jie turėtų būti palaidoti. Klebonas pasvarstė, galbūt reikėtų palikti atidengtą kriptą po stiklu“, – pasakojo tyrimams vadovaujantis kretingiškis archeologas J. Sadauskas, ligi tol išsamiai tyrinėjęs Kretingos miesto širdį, prieš vykdant Vilniaus gatvės renovaciją.
- Audronė PUIŠIENĖ
- Naujienos
| |
„Būti Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų tarybos nare man yra susiję su asmenine lyderyste. Klaipėdos regione jau jaučiuosi sava ir pripažinta“, – teigė Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centro direktorė dr. Dalia Martišauskienė.
|
Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centro direktorė dr. Dalia Martišauskienė jau trečią kadenciją išrinkta Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų tarybos nare. „Parodytas pasitikėjimas, neatsiejamas ir nuo asmeninės lyderystės, man yra labai svarbus“, – D. Martišauskienė veiklą šioje institucijoje įvardino ir kaip naujas galimybes jos vadovaujamai mokymo įstaigai.
Partnerystė su Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmais (KPPAR) Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centrą sieja jau daugiau kaip 10 metų. „Rūmai rengia daug įvairių konferencijų, susitikimų „Narys – nariui“, disputų, diskusijų, seminarų, parodų. Kadangi mūsų profesinis mokymo centras yra rūmų narys, mes visuose tuose renginiuose galime dalyvauti nemokamai – svarbiausia yra atsirinkti atitinkančius mūsų poreikius ir lūkesčius. Iš kitos pusės, ir profesinio mokymo centre mes turime galimybę rengti įvairius renginius ir per juos pristatyti centro veiklas, mokymo programas, su verslo atstovais aptarti, kaip geriau organizuoti profesinio mokymo procesą, kaip patobulinti ugdymo programas, kad jos atitiktų verslo lūkesčius“, – partnerystės naudą įvardino D. Martišauskienė.
Ji neabejojo, kad tuo pačiu nuolat plečiasi bendravimo ir bendradarbiavimo ratas ne tik su verslo atstovais, bet ir pačiomis įvairiausiomis institucijomis, kadangi KPPAR nariai yra ne tik verslo įmonės, bet ir įvairios viešosios, socialinės, kultūros įstaigos.
Trečią kadenciją būti KPPAR tarybos nare D. Martišauskienę pakvietė naujasis rūmų prezidentas Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovės vadovas Eimantas Kiudulas, po ne per seniausiai įvykusios asamblėjos pakeitęs dvi kadencijas šias pareigas ėjusį Vladą Pleskovą.
„Manau, kad mano nuosekli ir aktyvi veikla, asmeninis indėlis ir pagalba organizuojant įvairius renginius, koordinuojant KPPAR narių – Klaipėdos regiono profesinio mokymo įstaigų, kolegijų, aukštųjų mokyklų – bendrus reikalus, yra matoma ir įvertinta“, – kalbėjo D. Martišauskienė, akcentuodama, kad diskutuoti, aptarti svarbius švietimo klausimus Klaipėdos regiono mokymo įstaigas sutelkia bendri tikslai, norminių aktų pasikeitimai, būtinybė teikti pasiūlymus Seimo ir Vyriausybės lygiu, o siekiant teigiamų pokyčių ypač svarbus vaidmuo atitenka KPPAR.
Aktyvindami savo veiklą, KPPAR lapkričio 19 d. 14 val. Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centro Kretingos filiale rengia susitikimą su Kretingos rajono verslo atstovais KPPAR nariais. „Tačiau šiame susitikime lauksime ir visų Kretingos rajono verslininkų, viešųjų, socialinių įstaigų, kitų institucijų vadovų ir atstovų – norime pristatyti rūmų veiklą, paslaugas, narystės naudą“, – būsimą renginį Kretingoje apibūdino D. Martišauskienė.
- Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
- Mūsų žmonės
| |
Iš Kretingos kilusio generolo Vlado Nagiaus-Nagevičiaus užmoju, prieš 100 metų įkurtos karininkų šeimų moterų organizacijos garbingą vėliavą ir šiandieną neša Klaipėdos regiono atstovės: (iš kairės) Birutė Trakimienė, pirmininkė Sigita Stonkienė ir Boneta Baltrūnienė.
|
Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Birutės karininkų šeimų moterų sąjunga, vienijanti 6 regionų – Kauno, Vilniaus, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio ir Alytaus – draugijas, šiemet švenčia gyvavimo ir veiklos 100-metį. Birutietės rūpinasi Lietuvos karių šeimomis, globoja sužeistus ir ligotus karius, puoselėja tradicijas, užsiima labdara ir švietimu, ugdo jaunimą. „Labai branginame šį vardą: būti birutiete mums yra didžiulė garbė ir atsakomybė“, – „Pajūrio naujienoms“ tvirtino Klaipėdos draugijos atstovės: jos pirmininkė klaipėdietė Sigita Stonkienė, vydmantiškė Birutė Trakimienė ir kretingiškė Boneta Baltrūnienė.
Veikla – savanorystės principu
B. Trakimienė dirba Vydmantų gimnazijos bibliotekoje, B. Baltrūnienė – šeimos gydytoja, S. Stonkienė yra verslo srities žmogus. Į draugiją jos susibūrė panašiu laiku – prieš 15 metų, Klaipėdoje besikuriant jų organizacijai.
Birutiečių veikloje moterys – karininkės, karininkų žmonos ir dukterys – dalyvauja savanorystės principu.
Kuo pašnekoves sužavėjo ir įtraukė šios draugijos veikla? B. Baltrūnienė sakė, kad apie šią organizaciją dar paauglystėje sužinojusi iš savo močiutės šviesaus atminimo Onos Radavičienės: „Ji pasakodavo, kaip Smetonos laikais, o ir pokariu karininkija buvo labai svarbus visuomenės sluoksnis, kad jų žmonos burdavosi pagelbėti sužeistiems kariams, slaugydavo juos, paremdavo jų šeimas. Tačiau būti karininko žmona tarpukariu buvo tarsi privilegija, nes dauguma jų nedirbo, o dabar reikia derinti ir darbą, ir laiką, atiduodamą šiai savanoriškai veiklai.“
Su savo būsimu vyru puskarininkiu Vytautu, dabar – pulkininku leitenantu, ji susipažino kai, pirmąkart neįstojus į medicinos studijas, teko dirbti raštvede Savanoriškoje krašto apsaugos tarnyboje. Kitąmet ji įstojo į tuometinę Kauno medicinos akademiją, o Vytautas – į Karo akademiją. „Ištekėjusi tapau karininko žmona, bet galvojau, kad tam, jog tapčiau birutiete, reikia nusipelnyti, nes ne bet kam ši garbė tenka“, – atviravo B. Baltrūnienė.
| |
Barbora ir Motiejus Smetonos. XX a. 4-as deš.
Meilutės Raštikytės-Alksnienės archyvas
|
Akmenuotas Kretingos kraštas buvo ne tik palankus steigti kalėjimus ir priverčiamojo darbo stovyklas, bet jis iš visos Lietuvos traukė ir akmenskaldžius, tarp kurių garsiausias buvo šalies prezidento Antano Smetonos (1874–1944) brolis Motiejus Smetona (1864–1943).
Jis gimė 1864 m. Ukmergės valsčiaus Užulėnio kaime smulkių ūkininkų Jono Smetonos ir Julijonos Kartanaitės šeimoje. Joje augo 7 vaikai, iš kurių labiausiai pagarsėjo pats jauniausias Antanas, nuo pat mažens buvęs smulkaus sudėjimo, bet pats išmokęs skaityti, tad buvo nuspręsta jį leisti į mokslus. Kaip savo dienoraštyje rašė M. Smetonos dukra Elena, jos tėvui neteko mokytis, nes tik 10 ha turinti ūkininkų šeima 2 vaikų leisti į mokslus neišgalėjo, tačiau fiziškai stiprus jaunuolis buvo didelė parama šeimai ūkio darbuose. Kadangi ūkis buvo numatytas palikti vyriausiam sūnui Ignui, Motiejus, pasiėmęs 3 rublius ir atsisveikinęs su savo artimaisiais, išvyko laimės ieškoti į Liepoją, augantį Latvijos uostą ir pramonės miestą, į kurį tuo metu ieškodami darbo traukdavo nemažai lietuvių. Nuvykęs į jam nežinomą miestą Motiejus nepasimetė, rado ne tik pastogę, bet ir darbą. Pradėjęs nuo sunkaus darbo karštyje metalo liejykloje, jis pabandė ir iš karto pamėgo akmenskaldžio darbą gryname ore, kuris tapo jo gyvenimo profesija. Liepojoje jis sutiko ir savo gyvenimo laimę, iš Telšių apskrities Morkiškių kaimo kilusią Barborą Ginčiauskaitę (1853–1955), darbščią ir stiprią gyvenimo negandų užgrūdintą moterį, su kuria susilaukė 5 vaikų: anksti mirusio Motiejaus, Adomo (gim. 1901 m.), Elenos (gim. 1903 m.), Emilijos (gim. 1905 m.) ir Antano (gim. 1908 m.). Pats jauniausias Antanas buvo pavadintas brolio, kuriuo Motiejus visą gyvenimą didžiavosi, vardu. Šešiolikmetis Antanas 1890-aisiais buvo atvykęs pas savo brolį į Liepoją ir čia norėjo mokytis, bet jo į gimnaziją nepriėmė, todėl jis 1891–1893 m. mokėsi Palangos progimnazijoje.
Spalio 28 d. 14 val. Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti kartu su Palangos žydų bendruomene kviečia į dokumentinio filmo „Jėgerio ataskaitos pėdomis“ peržiūrą ir diskusiją su istoriku dr. Stanislovu Stasiuliu.
Filmo peržiūra ir susitikimas vyks Palangos kurhauzo teatro salėje (Grafų Tiškevičių alėja 1).
Renginys skirtas Vakarų Lietuvos regiono mokykloms, Tolerancijos ugdymo centrų bendruomenėms – pedagogams ir mokiniams. Į šio filmo peržiūrą kviečiami visi besidomintieji Holokausto problematika Lietuvoje.
Filmo kūrybinė grupė iš Izraelio: režisierius Boris Maftsir, vaizdo režisierius Rony Katzenelson. Filmo siužetas paremtas nacių karininko Karlo Jėgerio ataskaita, kurią šis karininkas rengė organizuodamas Lietuvos žydų išžudymą. Šiame filme Boris Maftsir leidžiasi į kelionę po Lietuvos miestelius, bandydamas suprasti gilų istorinį lūžį: kodėl Lietuvoje – šalyje, turinčioje turtingą, giliai susipynusią žydų ir lietuvių istoriją, – daugelis lietuvių po 1940 m. sovietų okupacijos ėmė laikyti žydus išdavikais? Kaip šis suvokimas išsivystė į varomąją jėgą, lėmusią Lietuvos žydų persekiojimą ir masines žudynes po vokiečių invazijos 1941 m. birželio 22 d.? Kaip šimtmečius gyvuojanti litvakų istorija vos per kelis mėnesius žiauriai baigėsi masinėse kapavietėse?
Filmo peržiūroje dalyvaus Lietuvos istorijos instituto mokslo darbuotojas, istorikas dr. Stanislovas Stasiulis, kuris pakomentuos filmo tematikos klausimais.
Renginį organizuoja Palangos žydų bendruomenė kartu su Tarptautine komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti. Renginio partneris – Palangos miesto savivaldybė.
Renginys – nemokamas. Apie dalyvavimą pranešti el. p. ingrida.vilkiene@lrv.lt .
„P. n.“ informacija
| |
Žudynių vieta ir kapas Kunigiškių miške
|
Pagerbtas tragiškas Palangos žydų – moterų, vaikų ir pagyvenusiųjų – prieš 84-erius metus įvykdytų žudynių Kunigiškių miške atminimas. Žudynių ir kapo vietoje Palangos žydų bendruomenės pirmininkas Vilius Gutmanas kartu su Palangos miesto savivaldybės Kultūros skyriaus specialistais, vedėju Robertu Trautmanu ir Janina Baluže uždegė atminimo žvakes ir padėjo akmenėlius.
XIX a. pab. žydai Palangoje gyveno aktyvų visuomeninį gyvenimą. Palangos žydai savo veiklos kryptimi mažai skyrėsi nuo kitų regiono štetlų žydų – užsiėmė prekyba ir amatais, tačiau dėl Palangos – miesto prie Baltijos jūros – specifikos Palangos žydų prekeiviai ir amatininkai pradėti glaudžiai sieti su gintaro apdirbimu ir pardavimu. Tarpukariu žydai užėmė pareigas Palangos valsčiaus taryboje, vėliau ir miesto administracijoje. Palangoje veikė žydų smulkaus kredito bankas, hebrajų pradžios mokykla, religinė mokykla – chederis, Didžioji ir Mažoji sinagogos, žydų restoranas „Košer“. Žydai Palangoje buvo ir kurortinių verslų, tokių, kaip nuomos, gydyklų, pensionų pirmeiviai.
1941 m. birželio 22 d. Palangą užėmus Trečiojo Reicho karinėms pajėgoms, tą pačią dieną nukentėjo vaikų pionierių stovyklą, kurioje didžioji dalis buvo žydų vaikai. Birželio 26 d. moterys, vaikai ir pagyvenusieji buvo kalinami vienoje Palangos sinagogų. Po kelių dienų jie perkelti į buvusį Valteriškės, dabartinį Vilimiškės kaimą, kuriame buvo įkurtas laikinasis getas.
- Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
- Seniūnijose
| |
Darbėnų Vytauto Didžiojo parkas šviečiančiomis sūpynėmis ir sutvarkytomis prieigomis vilioja ne tik rajono lankytojus, bet ir keliautojus iš svetur.
|
Tamsėjant vakarams, pasigrožėti rudeniu ir pasimėgauti šviečiančiomis sūpynėmis į Darbėnų Vytauto Didžiojo parką išsiruošę žmonės džiaugiasi šiemet sutvarkytomis parko prieigomis – renovuota Darbos upelio užtvanka prie senojo malūno, įrengta automobilių stovėjimo aikštele ir apšviestu taku, vedančiu parko link.
Darbėnų seniūno Alvydo Poškio žodžiais, užtvanka, kaip hidrotechninis įrenginys, besibaigiant vasarai, buvo sutvarkyta Kretingos rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus iniciatyva. Ypač efektingai rudenėjančios gamtos fone atrodo ryškiai raudoni turėklai, nuo kurių atsiveria vaizdas į tvenkinio krioklius. O seniūnija sutvarkė pėsčiųjų taką, vedantį iš automobilių ir apžiūros aikštelės į parko gilumą. Palei taką įrengti 8 šviestuvai: 4 nuo Palangos gatvės iki aikštelės ir dar 4 nuo užtvankos iki parko, kurio prieigose įrengti treniruokliai ir vaikų žaidimo aikštelė, o į parko gilumą vakarais vilioja iš tolo šviečiančių sūpynių ratai.
„Bendruomenės iniciatyva sutvarkytas parkas, o ypač – šviečiančios sūpynės, kurias iš Gyventojų iniciatyvų projekto įrengėme prieš dvejus metus, traukia ne tik vietinius žmones, bet atvyksta nemažai žmonių ir iš svetur, vasaromis aikštelėje apsistoja netgi poilsiauti kemperiais atvykę svečiai“, – novatoriško bendruomenės projekto sėkme džiaugėsi A. Poškys.
Tamsiuoju paros metu kelyje svarbiausia – būti matomam. Šviesą atspindintys elementai padeda išvengti nelaimių ir gali išgelbėti gyvybę. Spalio trečiasis ketvirtadienis – Atšvaitų diena – priminė, kad saugumas prasideda nuo mažų, bet svarbių sprendimų.
Praėjusiais metais eismo įvykiuose šalyje žuvo 34 pėstieji, didžioji jų dalis – 74 proc. – tamsiuoju paros metu, beveik nė vienas jų neturėjo jokio šviesą atspindinčio elemento. Šiais metais tamsiuoju paros metu šalyje žuvo 8 pėstieji, jų amžius nuo 28 iki 77 metų. Dauguma pėsčiųjų, kurie pateko ir buvo sužeisti eismo įvykiuose neapšviestuose keliuose, taip pat neturėjo šviesą atspindinčių elementų.
Kitiems eismo dalyviams gerai matomą atšvaitą ar kitą šviesą atspindintį elementą dėvintis žmogus vairuotojų gali būti pastebimas iš tris kartus didesnio atstumo. Vairuotojas, važiuodamas tamsiuoju paros metu su įjungtomis artimosiomis žibintų šviesomis, tiesiame kelio ruože pėsčiąjį be atšvaitų pastebi tik iš 50 metrų, o su atšvaitais – 150 metrų atstumu. Važiuodamas su tolimosiomis žibintų šviesomis, vairuotojas pėsčiąjį be atšvaito gali pamatyti 100 metrų atstumu, o su atšvaitu – 300 metrų. Vadinasi, tais atvejais, kai naudojamas šviesą atspindintis elementas, vairuotojas turės daugiau laiko sureaguoti ir išvengti susidūrimo.
Pareigūnai taip pat pėstiesiems priminė, kad, prieš įžengiant į važiuojamąją kelio dalį ir einant ja, draudžiama naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, ausinukais, kurie atitraukia dėmesį nuo aplinkos ir eismo situacijos kelyje stebėjimo ir trukdo įsitikinti savo saugumu.
P. n.“ informacija
Siekiant sumažinti transporto priemonių susidūrimų su laukiniais gyvūnais riziką, Kretingos rajono policijos pareigūnai vykdė prevencinę akciją „Švilpukas saugo“. Pareigūnai priminė apie tamsiuoju paros metu tykančius pavojus ir įteikė ultragarsinius švilpukus, padedančius atbaidyti gyvūnus nuo kelio.
Švilpukas skleidžia žmogui negirdimą garsą, tačiau gyvūnai jį išgirsta ir pasitraukia nuo važiuojamosios dalies – taip sumažėja nelaimių tikimybė.
Pastaraisiais metais tokių eismo įvykių Lietuvoje daugėja – per septynerius metus jų skaičius išaugo beveik tris kartus. Policija priminė, kad gyvūnai keliuose dažniausiai pasirodo temstant ir švintant, ypač rudenį, rujojant elniams ir briedžiams.
Akcija taip pat norėta priminti, kad saugumas kelyje prasideda nuo atidumo. Kiekvienas vairuotojas, pasirinkdamas saugų greitį ir laikydamasis Kelių eismo taisyklių, prisideda prie žmonių ir gyvūnų gyvybių išsaugojimo.
„P. n.“ informacija
| |
Laikinasis Kretingos medelyno vadovas Modestas Malinauskas ir miško auginimo specialistė Gražina Banienė pademonstravo, kaip atrodo suformuoti kalnapušių sodmenys, kurie bus pasodinti Kuršių Nerijos miškuose.
|
Visoje Lietuvoje vyksta rudeninis miškasodis. Valstybinių miškų urėdijos Kretingos regioninis padalinys įvairiuose jam priklausančiuose miškuose pasodins 181 tūkst. medelių, ir tai sudaro iki 20 proc. viso miškų atkūrimo fondo.
Kodėl ąžuolų sodinama mažiau
Darbus atliks rangovų įmonės ir urėdijos darbuotojai. Daugiausiai – 42 tūkst. – bus pasodinta pušų, 28 tūkst. – eglių, 21 tūkst. – juodalksnių, 3 tūkst. – beržų, 1,5 tūkst. – liepų.
Nors Valstybinių miškų urėdija šiemet per rudeninį sodinimą ypač akcentuoja ąžuolus, kadangi mūsų kraštuose nėra daug šiems galiūnams tinkamų augimviečių, Kretingos regioninis padalinys ąžuolyno pasodins 8-iuose hektaruose.
Kaip paaiškino miško auginimo specialistė Gražina Banienė, sodindami naujus arba atkurdami ąžuolynus miškininkai atsižvelgia į daug dalykų – medžių tankumą, dirvos drėgnumą, derlingumą, taip pat ir augančių medžių kaimynystę.
Ąžuolus specialistai sodintų, kur auga liepos, eglės, o štai kur beržai arba pušys, – nelabai, mat sparčiai augdamas beržas ąžuolui trukdytų, užgožtų. Kaip skiriasi augimo tempas, galima įsitikinti apsilankius Grūšlaukės girininkijos miške, kuriame, 2010 metais, minint Žalgirio mūšio 600-ąsias metines, tuščiame lauke, 10 ha plote, buvo pasodintas ąžuolynas, o kitapus kelio – beržynas. Po 15-os metų ąžuolai iš akies atrodo kokių 3-jų metrų ūgio, o beržai – dvigubai tiek. Pasak G. Banienės, senieji miškininkai net posakį turintys, kad girių karalius ąžuolas pageidauja augti su kailiniais, bet be kepurės, kitaip tariant, mėgsta ūksmę iš šonų, tačiau nemėgsta pavėsio iš viršaus. O su pušimi... tiesiog nesutampa jų biologiniai laukai.
| |
Kretingos rajono kultūros centro sportinių šokių kolektyvas „Pozityvas“, vadovaujamas Tado Romeikos, televizijos laidoje „Lietuvos talentai“
|
Kretingos rajono kultūros centro sportinių šokių kolektyvas „Pozityvas“, vadovaujamas Tado Romeikos, dalyvavo televizijos laidoje „Lietuvos talentai“. Trims komisijos nariams balsavus už ir vienam prieš, kretingiškės šokėjos pateko į antrą turą.
„Pozityvas“ šoko 4 šokius – samba, čia-čia, rumba, džaiva, tuos, kuriuos buvo parengę praėjusį sezoną. „Viena komisijos narių Andželika Cholina, balsavusi prieš, pasakė, kad šokiui amžius ne riba, bet pasiūlė dar parepetuoti. Tą mes ir darome, nes šokis turtina mūsų gyvenimą, mes per repeticijas pamirštame visas negandas, sveikatos problemas. Mums šokis neatsiejamas ir nuo bendrystės, ko sėdėdamos namuose mes nepatirtume“, – kalbėjo ilgametė šokių kolektyvo narė seniūnė Janina Mikučionienė.
Ji neslėpė, kad susirinkusios po vasaros atostogų į repeticijas moterys pajuto, jog rankos kojos neklauso, kūnai – suglebę, tačiau šokėjos greitai atgavo formą ir ryžosi dalyvauti šou „Lietuvos talentai“.
„Renkamės dukart per savaitę, šokame po vieną valandą. Tokio krūvio mums užtenka – išeiname iš repeticijų išgręžtos ir šlapios. Mūsų treneris nelepina – sako, jeigu norite šokti, turite padaryti. Ir motyvuoja jis mus dalyvauti varžybose, čempionatuose, šįsyk – ir šou, nes, jo požiūriu, kam tiek dirbti, jeigu niekas to nemato“, – kolektyvo nuotaikas perdavė Janina.
| |
I v. nugalėtoja Jovilė Skersytė, kuri kartu su drauge Natalija sukūrė vaizdo įrašą apie mėgstamiausias Salantų miesto vietas.
|
Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinėje gimnazijoje nuaidėjęs ketvirtasis projekto „Kretinga – Lietuvos jaunimo sostinė 2025“ atidarymo renginys „Iššūkis jaunimui: Kretinga vibes“ įrodė, kad mūsų rajono jaunimas ne tik kūrybingas, bet ir drąsus kalbėti apie savo miestą sava kalba – trumpais vaizdo įrašais.
Mato kitomis akimis
„Jaunimas Kretingą mato visai kitomis akimis: kaip pamatėme vaizdo įrašuose, jie rodė žaliąsias erdves, pristatė jiems svarbius objektus, pavyzdžiui, mokyklą, kepyklėlę, kurioje lankosi, laisvalaikio vietas. Organizacijos, pavyzdžiui, Žemaitijos skautai ar sporto bendruomenės pristatė savo veiklą, sporto šaką“, – apibendrino viena idėjos iniciatorių gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Sandra Sirutienė.
Per renginį susirinkusieji peržiūrėjo 18 trumpų vaizdo įrašų. Vienuose – Salantų, Kretingos miestų apylinkės, lankytinos vietos, kraštovaizdis, kituose – jaunimo laisvalaikio veiklos, vietos, sporto užsiėmimai, jaunuolių mintys ir įžvalgos apie gimtąjį kraštą.
Organizatorių teigimu, jaunimas savo gyvenamąją aplinką mato kitaip – šviesiomis akimis. „Mes, suaugusieji, žiūrime per infrastruktūros prizmę – ar gatvės išasfaltuotos, ar šaligatviai sutvarkyti. O jaunimas viską mato paprasčiau: yra kur nusimaudyti, pabūti su draugais, rengiami koncertai – ir jiems to užtenka“, – kalbėjo Kretingos rajono savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorė Inga Biliūnaitė-Rušinskė I v. vaizdo įrašų konkurse atiteko Salantų miestą pristačiusioms Jovilei Skersytei ir Natalijai Alminaitei. Merginos atviravo, kad nesitikėjo laimėti. „Atvažiavome gerai praleisti laiką, pabūti su draugais. Laimėjimu labai džiaugiuosi, – dalijosi Jovilė, įvardinusi, kad vaizdo įraše perteikė vietas, kurios jai ir jos draugei labiausiai patinka. – Rinkomės tas vietas, kur daugiausiai laiko praleidžiame po pamokų.“
Mergina pasakojo, kad kartais dalyvauja jaunimui skirtuose renginiuose, tačiau laimėjimas paskatino ją tapti dar aktyvesne. „Tokiuose renginiuose su bendraamžiais gerai praleidžiame laiką, pailsime po pamokų ir pamirštame visas problemas“, – kalbėjo ji.
- Audronė GRIEŽIENĖ
- Žemės ūkis
Trečiadienį įvykusiame Lietuvos ūkininkų sąjungos Kretingos rajono skyriaus tarybos susirinkime išsiskyrė narių nuomonės dėl kasmetinio konkurso „Metų ūkis“ nugalėtojų.
„Vietoj trijų pretendentų, kuriuos turėtume apdovanoti, buvo siūlomi penki ar net šeši. Reikės iš naujo susižiūrėti visų šių tarpusavyje konkuruojančių ūkių pliusus ir minusus, daugiau apgalvoti, įsigilinti ir dar kartą diskutuoti“, – „Pajūrio naujienoms“ sakė pirmininkas Rimantas Paulikas.
Anot jo, „Metų ūkio“ konkurso tikslas yra pastebėti šalia esančius tuos ūkininkus, kurie pastaraisiais metais yra padarę didžiausią ūkio vystymosi pažangą. Galutinis žodis turėtų būti tartas maždaug po poros savaičių.
Pirmininko teigimu, spalio 30-ąją ūkininkai Kretingoje tikisi išvysti naująjį žemės ūkio ministrą Andrių Palionį. Pirmiausia jie norės išsiaiškinti, kokia kryptimi toliau eis Lietuvos žemės ūkis. Seimas jau pritarė Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo pataisoms, pagal kurias žemės ūkio ir maisto ūkio politika turėtų būti pripažinta strategiškai svarbia nacionaliniam saugumui, užtikrinant šalies gyventojų apsirūpinimą maistu.
