|
|
|
(1941) 2025-04-01Globos namai – be leidimo, mokinių maitinimas – žemumoje
Globos namai veikia be leidimo, ugdymo įstaigose mokinių maitinimas – žemumoje. Tokius faktus penktadienį įvykusiame susitikime su Kretingos rajono vadovais ir Savivaldybės atsakingais specialistais iškėlė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos VMVT Klaipėdos apygardos Priežiūros skyriaus vedėjas Mindaugas Kašinskas ir patarėja maisto klausimais Jūratė Derkintienė. Koją kiša įstatymai Apie be higienos paso Vydmantuose veikiančius globos namus VMVT Klaipėdos apygardos Priežiūros skyriaus vedėjas M. Kašinskas informacijos pateikė saikingai: privačiame name šiuo metu globojami 8 žmonės, 6 jų – gulintys. Esmė ta, kad, nors globojamų asmenų šeimos narius paslauga tenkina, paslaugos teikėjas privalo būti juridinis asmuo. Verslo liudijimas, kaip šiuo atveju, tokiai veiklai negalioja. Slaugomus ligonius priglaudžianti moteris VMVT reikalavimus esą galėtų išpildyti, tai yra tiekti pagamintą maistą arba jį net vietoje gaminti, tačiau negali įgyvendinti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro reikalavimų: reikalinga tam tikra kvadratūra, atskiros patalpas vyrams ir moterims ir kt. Rajono Savivaldybės Socialinės paramos skyrius turi savo algoritmus, ieškos, kur globojamus žmones galėtų perkelti. Ligonių globos problema aštri šalies mastu. Palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės – sausakimšos, artimuosius prižiūrintys darbingo amžiaus žmonės dažnu atveju negali eiti į darbą. Kaip sakė Savivaldybės gydytoja Rožė Perminienė, nuo šių metų sausio 1-osios pasikeitė ir tvarka. Iki tol už palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugas Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis buvo apmokama ne daugiau kaip už 4 mėnesius per kalendorinius metus, dabar taip pat mokama ne daugiau kaip už 4 mėnesius, tai yra už 120 lovadienių per metus, tačiau skaičiuojant nuo gydymo pradžios datos.
Ištikus artimojo netekčiai, dėl emocinio skausmo ir rūpesčių organizuojant laidotuves, sprendžiant kitus reikalus, neretai užsimiršta pareiga kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo. Įstatymas numato, kad savo valią dėl palikimo priėmimo būtina išreikšti per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. O ką daryti, jei šis terminas praleistas, paaiškino Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos narės advokatė Asta Jakštienė ir advokato padėjėja Reda Rimkienė, praktikuojančios Klaipėdos regione. Skaitytoja klausia: „Prieš 4 metus mirė mano mama, kurią kelerius metus iki mirties slaugiau ir gyvenau jos namuose. Po mamos mirties taip ir likau gyventi mamos namuose, jais toliau rūpinuosi. Po laidotuvių net nesusimąsčiau apie mamos palikimo reikalus, o vėliau jie užsimiršo. Dabar susižinojau, kad kreiptis dėl palikimo reikėjo per 3 mėnesius nuo mamos mirties, taigi aš šį terminą jau praleidau. Ar yra kokia galimybė man teisiškai perimti mamos turtą? O gal mamos namas, kuriame gyvenu, jau priklauso kam nors kitam ar perėjo valstybei?“ Praleistą terminą teismas gali atnaujinti Palikimo priėmimas yra aktyvus veiksmas, taigi visi įpėdiniai, pretenduojantys į palikimą, nepriklausomai nuo paveldėjimo būdo (pagal įstatymą arba pagal testamentą), įpėdinių eilės ir kitų aplinkybių, turėtų pateikti pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradėti faktiškai valdyti paveldimą turtą per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo momento. Tačiau, praleidus įstatyme nustatytą trijų mėnesių trukmės terminą palikimui priimti, reikia žinoti, kad šį terminą galima atnaujinti, nes jis nėra naikinamasis. Tokiu atveju įpėdinis turi teisę kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, nurodydamas svarbias priežastis, dėl kurių minėtas trijų mėnesių terminas buvo praleistas. Teisės aktuose ir teismų praktikoje nėra įtvirtinta baigtinio sąrašo svarbių priežasčių, dėl kurių terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas, todėl priežasčių svarbumą vertina teismas kiekvienos konkrečios bylos aplinkybių kontekste. Teismas, spręsdamas, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, atsižvelgia į asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, jo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus. Vertinant pareiškėjo elgesį, vertinama, ar jis, atsižvelgiant į jo amžių, išsilavinimą, turimą gyvenimišką patirtį ir kt., buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai.
Palangos bibliotekoje – pajūrio grafika „Medžiai, smilgos, gal vanduo, kopos, lieptas, durys, paukštis, žolės ar žmonių siluetai... Pradedi viena, o kuo baigsi, niekada nežinai“, – taip savo kūrybą apibūdina palangiškė Nijolė Kaminskaitė Dargužienė. Nuo pirmadienio juodai balti jos paveikslai eksponuojami Palangos miesto viešosios bibliotekos interneto skaitykloje. „Pajūrio grafika“ yra antroji N. Dargužienės paroda. Paskatinta kolegų, pirmąją ji buvo surengusi miesto Sporto centre, kuriame šiuo metu ir dirba Nijolė – profesionali menininkė, baigusi tuometinį Telšių taikomosios dailės technikumą, įgijusi pramonės gaminių iš metalo ir plastmasės meninio konstravimo specialybę. „Ir pati stebiuosi, kad mane užbūrė tie mažyčiai taškeliai, rutuliukai, brūkšniukai, su kuriais žaidžiu baltame popieriaus lape“, – sakė N. Dargužienė. Paroda veiks visą balandį.
„P. n.“ informacija
Alkoholį pardavė 19-metei
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai Kretingos ir Klaipėdos rajonuose nustatė 15 pažeidimų, susijusių su svaigalų pardavimu. Iš neteisėtos apyvartos paimta daugiau kaip 11 litrų įvairių alkoholinių gėrimų. Kontroliniai pirkimai buvo atlikti Kretingoje, Kūlupėnuose bei Salantuose, o Klaipėdos rajone – Dauparų k., Gargžduose, Daukšaičių k., Veiviržėnuose, Endriejave ir Kretingalėje esančiose maisto prekių ir gėrimų parduotuvėse. Alkoholiniai gėrimai buvo parduoti 19-metei savanorei. Parduotuvių darbuotojams buvo surašyti administracinio nusižengimo protokolai pagal LR ANK 168 str. 3 d. Informacija apie įmonėse nustatytus pažeidimus bus perduota Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl ekonominių sankcijų taikymo.
„P. n.“ informacija
Aktualius klausimus aptarė smurto artimoje aplinkoje problemas sprendžiantys policijos, teismo, prokuratūros, vaiko teisių apsaugos, probacijos, krizių bei socialinės ir psichologinės pagalbos centrų specialistai, savivaldos atstovai iš visos Klaipėdos apskrities. Policijos pareigūnų duomenimis, pranešimų skaičius pernai išaugo, bet ikiteisminių tyrimų buvo pradėta mažiau negu 2023-iaisiais. Klaipėdos apskrities pareigūnai gavo 5 tūkst. 982 pranešimus dėl smurto artimoje aplinkoje, o pradėjo tik 591 ikiteisminį tyrimą. 2023 m. buvo gauti 5 tūkst. 764 pranešimai, pradėti 838 ikiteisminiai tyrimai. Specializuotų kompleksinių pagalbos centrų atstovų pateiktais duomenimis, dažniau nuo smurto artimoje aplinkoje nukenčia ar riziką nukentėti patiria moterys. Buvo aptarta ir pagalbos teikimo nuo smurto nukentėjusiems asmenims su negalia problema, apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio statistika, prokuratūros atstovų rekomendacijos dėl pasikartojančio smurto artimoje aplinkoje atvejų ir kiti aktualūs klausimai. Policijos pareigūnai ir socialiniai partneriai susitikimus, per kuriuos aptaria pagalbos artimųjų smurtą patiriantiems asmenims teikimo ir kitas aktualijas, rengia bent kartą per ketvirtį.
„P. n.“ informacija
Apsunkins sukčių veiklą
Prezidento Gitano Nausėdos iniciatyva, valstybinės institucijos – LR generalinė prokuratūra, Lietuvos policija, Nacionalinio kibernetinio saugumo centras, Ryšių reguliavimo tarnyba, Lietuvos bankas ir Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centras – pasirašė memorandumą dėl bendradarbiavimo mažinant sukčiavimo atvejus skaitmeninėje erdvėje. Memorandumo tikslas – užtikrinti veiksmingą šių institucijų bendradarbiavimą, realiu laiku keistis informacija, vykdyti prevenciją ir mažinti kibernetinių grėsmių riziką. Taip pat siekiama didinti visuomenės žinojimą apie kibernetines grėsmes bei saugų elgesį internete. Generalinės prokurorės Nidos Grunskienės duomenimis, per pastaruosius trejus metus sukčiavimo atvejų, kai apgaule buvo užvaldytos lėšos iš finansinių įstaigų sąskaitų, skaičius padidėjo 74 proc. Tai rodo, kad sukčiavimo grėsmė tik didėja, todėl būtina imtis ryžtingų veiksmų.
Parengta pagal Prokuratūros informaciją
Kėdainių arenoje įvyko Lietuvos kiokušin karatė vaikų-jaunučių čempionatas, kuriame varžėsi 674 devynerių–keturiolikos metų sportininkai iš 39 Lietuvos klubų. Šiose varžybose startavę ir puikiai kovoję Kretingos „Shodan“ karatė mokyklos auklėtiniai iškovojo 12 medalių: 1 aukso, 4 sidabro ir 7 bronzos. Šios pergalės svariai prisidėjo prie bendro „Shodan“ komandos rezultato – komandinėje įskaitoje šešioliktus metus iš eilės ši karatė mokykla užėmė I vietą, aplenkdama II v. pelniusį karatė klubą „Toshi“ ir III v. – karatė klubą „Shin“. Čempiono vardą šiose varžybose iškovojo „Shodan“ auklėtinis Leonas Alčauskas, vicečempionų titulus laimėjo Lėja Lubytė, Mantas Budrys, Kamilė Ilgaudaitė, Mykolas Martinaitis. Bronzos medalių laimėtojais tapo Tomas Butkus, Martynas Dorelis, Jokūbas Artiomenkovas, Julius Stankevičius, Samanta Gedminaitė, Mindaugas Visčiūnas ir Viktorija Lubytė. Karatė mokyklos „Shodan“ vadovas Lukas Kubilius, treneriai Aivaras Baltmiškis, Laurynas Vaičikauskas, Dovydas Martišius, Erika Rukšėnaitė ir Žygimantas Šniaukas pasidžiaugė savo auklėtinių pasiekimais, puikiu jų startu ir įgyta patirtimi vienose svarbiausių sezono varžybų. Kitos ne ką mažiau reikšmingos varžybos – Europos jaunių (J-16) ir jaunimo (U-21) čempionatas, kuris balandžio 25–26 dienomis rengiamas Klaipėdoje, „Švyturio“ arenoje.
„P. n.“ informacija
Bajorų laisvalaikio studijos Kretingoje šokėjai su dideliu užsidegimu rengiasi svarbiam įvykiui – respublikiniam šokių konkursui „Emocijos“, kuris balandžio 5 d. įvyks Jurbarke. „Tai vienas labiausiai laukiamų sezono renginių, suburiantis talentingus šokėjus iš visos Lietuvos“, – studijos vadovai Roberta ir Aurimas Bajorai įsitikinę, kad jų auklėtiniai turės progą ne tik pademonstruoti savo meistriškumą, bet ir pasinerti į tikrą šokio šventę, kupiną kūrybos, išraiškos ir jaudinančių akimirkų. Siekiant kuo geriau pasirengti konkursui ir užtikrintai pasirodyti Jurbarke, šokėjai ne per seniausiai turėjo unikalią galimybę repetuoti prestižinėje Palangos koncertų salėje. Ši didinga scena leido vaikams pajusti tikro pasirodymo atmosferą, prisitaikyti prie profesionalaus apšvietimo ir garso, įvertinti scenos erdvę bei sustiprinti savo pasitikėjimą savimi. „Repeticijos tokiose vietose, kaip Palangos koncertų salė, vaikams suteikia neįkainojamos patirties. Jie išmoksta valdyti jaudulį, susipažįsta su scenos specifika ir dar labiau įsijaučia į savo pasirodymus. Tai labai svarbu prieš dalyvavimą konkurse“, – mintimis pasidalino studijos vadovai. Anot jų, šokėjai šiuo metu skiria daug laiko repeticijoms – tobulina choreografiją, sinchroniškumą, emocinę išraišką. „Kiekvienas šokis – tai ne tik judesių seka, bet ir jausmų, istorijos perteikimas, todėl svarbu ne tik techninis tikslumas, bet ir gebėjimas perduoti emociją žiūrovams, – įsitikinę choreografai, akcentuodami, kad konkursas „Emocijos“ jauniems šokėjams – tai neįkainojama patirtis. – Jie ne tik lavina savo gebėjimus, bet ir mokosi disciplinos, atkaklumo, sceninio pasitikėjimo, susipažįsta su kitais šokėjais, pasisemia įkvėpimo, pajaučia bendruomeniškumą.“
Žemaičiai ir politika: kodėl renkamės kitaip?
Šitas tekstas skirtas jums, žemaičiai. Puikiai žinau, kad žemaičių dvasia gyva Skuode, Plungėje, Telšiuose ir visoje Žemaitijoje. Tačiau kai kurie dalykai man kelia nerimą. Žemaitijos didybė Esu žemaitis, vaikystę praleidęs Skuode, Ylakiuose, Telšiuose ir Plungėje, todėl ši tema man labai artima. Per amžius žemaičiai garsėjo narsumu ir teisingais pasirinkimais. Jų pergalės prieš vokiečių ordiną sustabdė agresorių veržimąsi. Mindaugas ir Vytautas ne kartą dovanojo žemaičių žemes vokiečių ordinams, bet žemaičiai sukildavo. Žemaitija buvo pagrindinė Žalgirio mūšio priežastis ir pergalės trofėjus. Žemaičiai prisijungė prie sukilimų prieš caro valdžią, daug jų tapo knygnešiais, ryžtingai dalyvavo Lietuvos nepriklausomybės kovose. Tarp dvidešimties drąsuolių, 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos nepriklausomybės akto signatarų, septyni buvo kilę iš Žemaitijos. O žemaičių Stepono Dariaus ir Stasio Girėno žygdarbis sutelkė mažą tautą ir pavertė ją didžia. Dabartiniai iššūkiai O šiandien žemaičiai ar renkasi išmintingai? Kodėl žemaičiai rinkimuose taip ryškiai nubalsuoja už asmenis, dėl kurių Lietuva vėliau patiria gėdą, izoliaciją ir politinius sunkumus? Persikelkime į 2002–2003 metus. Suprantu, kad sraigtasparniu lakstęs Rolandas Paksas ir fakelai galėjo sujaukti protus. Taip atsitiko ne tik žemaičiams. Politikas siūlė grąžinti mirties bausmę, ją taikyti už prekybą narkotikais, žadėjo kontroliuoti ne tik Vyriausybės darbą, bet ir biudžeto lėšų panaudojimą, pensijų dydį ir kitas sritis. Politikos analitikai tuomet aiškino, kad šie pažadai nerealūs. Tačiau skambūs pažadai, kaip ir 350 tūkst. egzempliorių tiražu išleistas „Vakaro žinių“ priedas, kuriame buvo paskelbti įtarimai dėl neva žlungančio „Vilniaus banko“, buvo vienintelis būdas pasiekti norimus rinkėjus. Tuos, kurie lengviau patiki bet kuo. Prezidento rinkimų pirmajame ture tuomet laimėjo Valdas Adamkus, tačiau R. Paksas surinko daugiau balsų Telšių, Mažeikių, Akmenės, Joniškio ir Pagėgių savivaldybėse, taip pat Vilniaus ir Švenčionių rajonuose, kur gyvena daug ne lietuvių. Per antrą rinkimų turą R. Paksas surinko beveik 55 proc. rinkėjų balsų. Daugiausia balsų jam skyrė žemaičiai: Telšiai – beveik 75 proc., Mažeikiai – 72 proc., Akmenė – 67 proc., Skuodas – 65 proc., Plungė – 65 proc., Kelmė – 64 proc., Rietavas – 64 proc., Kretinga – 59 proc., Raseiniai – 58 proc., Klaipėdos rajonas – 55 proc., Šilalė – 57 proc. Labiau jį palaikė tik Šalčininkų, Visagino, Švenčionių rinkėjai, kurių nuostatos nuolat kelia abejonių dėl jų lojalumo Lietuvai. R. Paksas tapo pirmuoju Europoje šalies vadovu, nušalintu apkaltos proceso metu. Lietuvos vardas kelis mėnesius neigiamai skambėjo visame pasaulyje. Politikas, kuris kalbėjo apie geros kaimynystės dvasią su Rusija, gyrėsi savo santykiais su Vladimiru Putinu. Galime spėlioti, kad ir R. Pakso rinkiminė kampanija galimai buvo finansuota pinigais iš Rusijos.
Padangų keitimo vajus: ar pamiškėse vėl bus pilna senų?
Pagal Kelių eismo taisykles, nuo balandžio 1-osios jau galima važiuoti su vasarinėmis padangomis, o nuo 10-osios draudžiama eksploatuoti transporto priemones su dygliuotomis padangomis. Aplinkosaugininkai pataria, kaip atsikratyti teisingai Aplinkosaugininkai įspėja: svarbu nusidėvėjusiomis padangomis neteršti gamtos. Kadangi vairuotojai automobilių padangas dažniausiai keičia servisuose, tai senų ten nemokamai gali palikti tiek, kiek keičia.?Už padangų tvarkymą atsakingi jų gamintojai ir importuotojai, tad pardavėjas pirkėjui turi pranešti, kad į padangos kainą jau yra įskaičiuotos ir jos sutvarkymo išlaidos. Panaudotos padangos, alyva, filtrai, aušinimo skysčiai, akumuliatoriai ir kitos transporto priemonių priežiūros ir remonto atliekos iš gyventojų nemokamai surenkamos stambiųjų atliekų surinkimo aikštelėse. Kretingos rajone tokia yra Ankštakių kaime. Čia nemokamai galima atvežti 5 padangas, jeigu šeima turi du automobilius, iš šeimos nario bus priimta dar tiek pat. Neribotais kiekiais automobilių atliekas galima perduoti atliekų tvarkytojams, bet ši paslauga jau gali būti mokama. Automobilių servisai pagal nustatytus reikalavimus privalo sutvarkyti visas transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto veiklos metu susidariusias nepavojingąsias ir pavojingąsias atliekas. Jas grąžinti transporto priemonės savininkui ar naudotojui draudžiama. Šis punktas netaikomas pakartotiniam naudojimui tinkamoms detalėms. Traktorių, kombainų, vilkikų, autobusų padangos taip pat tvarkomos pagal aplinkosaugos reikalavimus. Ūkininkai gali kreiptis į importuotoją ar pardavėją, iš kurio pirko – išveš ir sutvarkys nemokamai.
Įsibėgėjo žemės ūkio mašinų techninė apžiūra
Rajone vyksta traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų bei jų priekabų techninė priežiūra – šiandien, balandžio 1-ąją, ji vyks Baubliuose, paskesnėmis balandžio dienomis – Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centro Kretingos filiale, Kurmaičiuose, Kalniškiuose. Specialistas į vietą atvyksta pats „Pagal grafiką apžiūrą pradėjau nuo Kumpikų, Grūšlaukės ir Senosios Įpilties kovo viduryje, o baigsiu gegužės pradžioje Juodupėnuose, Erlėnuose, Imbarėje“, – sakė Kretingos rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus specialistas Andrius Abelkis. Iš viso jis bus lankęsis 22-ose technikos buvimo vietose. Savininkai žemės ūkio techniką apžiūrai prašomi pasiruošti gerokai iš anksto: pasitikrinti pagrindinius mechanizmus, apšvietimo sistemas, stabdžius. Taip pat būtina turėti galiojantį traktoriaus registracijos dokumentą, vairuotojo pažymėjimą ir, jei taikoma, draudimo polisą. A. Abelkiui daugiausiai teko tikrinti sovietmečio laikų ratinių baltarusiškų traktorių, priekabų, puspriekabių būklę. „Nieko blogo kol kas pasakyti negaliu. Jeigu kuriam ūkininkui prieš porą metų buvau nurodęs, ką reikėtų pasitvarkyti, – šiemet matau, kad jau yra pasitvarkę, susiremontavę“, – pasidžiaugė specialistas. Žemės ūkio duomenų centre šiuo metu užregistruota iš viso 6 tūkst. 571 vienetas rajone eksploatuojamos technikos. Daugiausiai – 3 tūkst. 770 – ratinių traktorių, 1 tūkst. 411 traktoriaus priekabų ir 338-ios puspriekabės, 255 krautuvai, 171 javų kombainas, 131 ratinis ekskavatorius, 120 vikšrinių ekskavatorių ir 103 vikšriniai traktoriai, 77 sunkieji keturračiai motociklai, 26 srutvežiai, 16 greiderių, 15 šarnyrinių savivarčių, 10 savaeigių kranų, 9 vikšriniai buldozeriai, 8 šienapjovės, 6 medvežės, 3 miško kirtimo mašinos ir kt.
Atvėrė duris savo svajonėms
Meninį polinkį savyje nuo vaikystės ugdanti dainavimo mokytoja Sigita Dimskienė teigė senokai pajutusi, kad pastebi aplinkos ir daiktų grožį, kurio trapumo akimirką jai norisi ne tik išlaikyti, bet ir labiau akcentuoti. Todėl moteris ėmėsi restauruoti senovinius baldus. Atpalaiduojanti baldų dekoravimo galia „Visur man norisi gražinti ir pridėti ranką, norisi grožio ir subtilumo. Šios savo veiklos net nepavadinčiau baldų restauravimu, tai – labiau baldų dekoravimas. Tikrieji restauratoriai gilinasi į baldo istoriją, visapusiškai jį atstato, o man, pridėjus tam tikrų detalių, spalvų, potėpių, norisi tam baldui suteikti patrauklumo, elegancijos, žavesio“, – pasakojimą pradėjusi S. Dimskienė paatviravo šiame kelyje esanti ne taip ir seniai, vos daugiau negu metai. „Ėmiau domėtis, kaip tai daroma, kokios medžiagos naudojamos, peržiūrėjau daugybę vaizdo įrašų, taip pat važiavau mokytis į Kaune esančius „Kreidos namus“, kur organizuojami įvairūs dekoravimo mokymai tiek naujokams, tiek pažengusiems“, – pasakojo S. Dimskienė, jau pajutusi atpalaiduojančią baldų dekoravimo galią. Nepigus malonumas Įsigijusi senovinį baldą ir ėmusis jo gražinimo moteris niekur neskuba, leisdama sau pasimėgauti kiekvienu potėpiu, kūryba ir laukdama mintyse užgimsiančios naujos idėjos. „Dabar neskubėdama dekoruoju seną pianiną, jaukinuosi atspalvius, detales. Man norisi iš seno, nualinto baldo atkurti kažką visiškai kitokio, naujo, gražaus. Pianinas šiuo metu yra vienas didesnių iššūkių, kurių ėmiausi. Pirmasis mano atstatytas baldas, kuris šiuo metu puošia dukters Lukrecijos kambarį, buvo komoda, vėliau prie jos prisijungė žavi prancūziško stiliaus kosmetinė su stalčiukais, dar buvo konsolė, vėliau nedidelė spintelė sūnaus Kornelijaus kambariui“, – neskubėdama prikeltus naujam gyvenimui baldus vardino S. Dimskienė, pridūrusi, kad jos rankų dar laukia didžiulė komoda ir rašomasis stalas. „Po truputį, vis pasekdama įdomesnius pasiūlymus, baldų pasidairau internete, pasipildydama naujais, kad turėčiau jų, laukiančių eilėje. Tai nėra pigus malonumas – klasikiniai, riestomis kojytėmis, prancūziško stiliaus baldai tikrai yra brangūs“, – kalbėjo meninę gyslelę savyje atradusi moteris.
Didžiausias iššūkis – vienatvės jausmas
Praėjusio penktadienio vakarą Kretingos savivaldybės M. Valančiaus viešojoje bibliotekoje susirinkę žmonės sulaukė neeilinio svečio, ką tik irkline valtimi perplaukusio Ramųjį vandenyną: netekęs 25 kg, nuirklavęs 13 tūkst. km, vandenyje išbuvęs 140 dienų žvaliai visus pasveikinęs į sceną įžengė ekstremalių kelionių mėgėjas Aurimas Mockus. Kretingoje – pirmasis susitikimas „Idėja perplaukti vandenyną gimė spontaniškai, bet tai nebūtų visiška tiesa. Visuomet kažką stebiu, kažką išgirstu, kažkuo susižaviu. Pirmasis, kuris mane įkvėpė, buvo latvis Karlis Bardelis, kuris su pertraukomis per porą metų įveikė Indijos vandenyną. Tiesa, jis plaukė per karantiną, etapais, neskubėdamas, laviruodamas tarp salelių. Kitas buvo mano bendravardis Aurimas Valujavičius, kuris įveikė Atlantą. Stebėjau jų valtis, ėmiau jomis domėtis ir vis labiau artėti savo vizijos link. Nors gyvenime irklų normaliai net nebuvau paėmęs į rankas, nusprendžiau, kad man turi pavykti. Norėjau visiems, kurie sako, kad tai neįmanoma, įrodyti, kad, jei savyje turi ryžto ir noro kažką prasmingo padaryti, viskas yra įmanoma“, – sakė A. Mockus, akcentuodamas, kad šis susitikimas Kretingoje yra pirmasis iš visų suplanuotų Lietuvoje. Pasakodamas apie kelionę plaukiant vandenynu, keliautojas paminėjo šešias laiko juostas, kurias jam reikėjo kirsti, ir kasdienybės rutiną. „Atsikeldavau vos ėmus švisti, pusryčiaudavau, tada susisiekdavau su savo komanda, iš kurios gaudavau orų prognozes, pasitikslindavome maršrutą, susisiekdavau su savo šeima. Tam turėjau apie vieną valandą rytą ir vieną valandą vakare. Apie septintą valandą ryto jau imdavau irkluoti, pavalgydavau ir vėl irkluodavau. Esu irklavęs ir 22 valandas per parą, nes reikėjo išeiti iš neigiamo vėjo, paskui po kelių dienų buvo tinkama srovė, jau galima buvo atsipūsti. Tad rutina tokia – prašvito, pavalgei, irkluoji, pavalgei, irkluoji, ėmė temti – susisieki su komanda ir eini miegoti“, – prisiminimais dalinosi keliautojas, kelionėje supratęs, kad daugiau gyvenime nelabai norės valgyti paprikų-pomidorų sriubos, kurios vienas jo komandos narių, atsakingas už maisto davinius, buvo nupirkęs daugiausiai.
|
|
