|
|
|
(1964) 2025-06-27Kęstučio g. 20-o namo epopėja: renovaciją netrukus perims kiti
Kasmet gražėja mūsų miestas – senos statybos daugiabučiai gyvenamieji namai išsineria iš nutriušusios sovietinės pilkumos ir velkasi naują rūbą. Pagaliau pradėta akis badžiusio Rotušės aikštės prieigose stovinčio vieno pirmųjų sovietinės statybos Nr. 19 namo renovacija, o atsinaujinę kai kurie Kęstučio gatvės daugiabučiai primena modernią didmiesčių architektūrą. Tačiau šioje sublokuotų daugiabučių eilėje kraštinis namas Nr. 20 jau daugiau kaip metus stūkso lyg apiplyšęs vargeta, mat renovaciją pradėjusi šiauliečių bendrovė „Brosta“ bankrutavo ir, jį palikusi apardytą, išsidangino. Ši istorija pagaliau turi, tikėtina, sėkmingą tęsinį – namo renovaciją perims kita įmonė. Ieškojo naujo rangovo Po praūžusių pastarųjų vėtrų iš atvirų balkonų, nes statybininkai nuardė jų atramas, žmonės rankiojo išnešiotus daiktus, vėjas plaikstė nuplėštas skardas. Tarsi statybvietėje nuo praėjusių metų gegužės, kuomet išsinešdino darbininkai, gyvenantys žmonės piktinasi ir nerimauja, ar nepradės byrėti sienos, ar beatlaikys vėtras ir liūtis nuardytas daugiabučio stogas. Jie kreipėsi į redakciją, prašydami padėti išsiaiškinti situaciją – kas jų laukia toliau: ar bus tęsiama renovacija, kada ir kas atsakys už tai, kad sukelta daugybė rūpesčių – statybininkai pabėgo nugriovę balkonus, nuplikinę pamatus, išardytose laiptinėse palikę kibirus, skudurus ir kitokį šlamštą. Šis įvykis jau nesyk nuskambėjo viešojoje erdvėje, nes Kęstučio gatvės Nr. 20 gyventojai nepavydėtinoje situacijoje atsidūrė netikėtai bankrutavus UAB „Brosta“, kuri, redakcijos žiniomis, tvarkingai veikė kelerius metus, tačiau patyrė didžiulių nuostolių dėl stambių neatsiskaitymų už jų atliktą darbą. Nuo pernai birželio Šiaulių apygardos teisme vyko šios įmonės bankroto procesas. Už daugiabučių namų renovaciją atsakingos bendrovės „Kretingos komunalininkas“ direktorius Paulius Ruškus patikino, kad dėl Kęstučio g. 20 namo netikėtai sustojusių renovacijos ir atnaujinimo darbų, vadovaujantis viešųjų pirkimų įstatymu, buvo ieškoma teisinių galimybių – tęsti renovacijos darbus arba nutraukti sutartį su bendrove „Brosta“ ir skelbti naują šių paslaugų pirkimą.
Seimo dovaną ūkininkai pavadino krisleliu akmenų krūvoje
Šią savaitę – trečiadienį ir ketvirtadienį – šalies ūkininkai prie Seimo pratęsė prieš Jonines pradėtą įspėjamąją protesto akciją dėl mokesčių reformos. Vilniaus miesto savivaldybė buvo išdavusi leidimus 500 dalyvių ir iki 300 ūkio technikos vienetų. Šįkart į Vilnių važiavo ir kur kas menkesnės Kretingos rajonui atstovaujančios pajėgos – pats Lietuvos ūkininkų sąjungos Kretingos skyriaus pirmininkas Rimantas Paulikas bei Grūšlaukėje ūkininkaujantis Airidas Viskontas, mat ūkininkams ne mažiau svarbūs esantys ir jų ūkiai, yra darbų. Kretingiškiai, kaip ir kiti protestuotojai, labiausiai laukė 12-os valandos – maždaug tuo laiku turėjo paaiškėti, ar, kaip sakė R. Paulikas, Seimo nariai, tarp jų Kretingoje ir Skuode išrinkta Violeta Turauskaitė, balsuos už ūkininkus, supras juos ar leis sužlugti. „Su Violeta kalbėjau, jeigu kurios nors Seimo frakcijos pasiūlys lengvatų, žadėjo palaikyti, nors... Egzistuoja toks posakis, „o bet tačiau“, – balsavimo dėl gyventojų pajamų mokesčių (GPM) išvakarėse abejojo R. Paulikas. Sukilusių žemdirbių pusėn nestojo Jaunųjų ūkininkų sąjunga. „Netiesa, kad mokesčių reforma nebus aktuali jauniesiems ūkininkams. Kiek teks mokėti mokesčių visiems – ir individualia veikla užsiimantiems žmonėms, – priklausys nuo gaunamų bet kokių pajamų“, – sakė Ūkininkų sąjungos Kretingos skyriaus pirmininkas. Anot jo, sumos realiai pasimatys 2027-ųjų gegužę, deklaravus pajamas už 2026-uosius metus. „Ar nebus, kad, gavus pelną, valdžia daugelį dirbančiųjų paleis iš varžytinių? – retoriškai klausė R. Paulikas. – Nes juk reikės apmokėti praeitų, užpraeitų metų atidėtas skolas, taip pat pirkti, tvarkyti žemės ūkio techniką.“ Pašnekovas negailėjo kritikos valdžiai, vis akcentuojančiai naują brangią ūkininkų techniką, kurią jie nuolat demonstruoja protestuose.
Gyventojų tribūna kelia galvos skausmą patiems jos iniciatoriams
Ketvirtadienį įvykęs eilinis birželio mėnesio Kretingos rajono savivaldybės tarybos posėdis įprastai šioje kadencijoje prasidėjo piliečių pasisakymais Gyventojų tribūnoje. Ir kalbėtojai buvo įprasti, tie patys jau kažkelintą posėdį – kretingiškiai Galina Šeiko ir Vytautas Jasaitis. Kartojasi ne tik oratoriai tribūnoje, bet ir bėdas tas pačias jie vis dėsto, priekaištauja rajono dabartinei valdžiai, kad ši nutolusi nuo paprastų žmonių, nesprendžia jų problemų. Štai G. Šeiko nesibaigia su jos turimu gyvenamuoju būstu susijusios problemos, moteris nepatenkinta daugiabučius administruojančios įmonės „Civinity“ darbu ir siekia, kad rajono valdžia šias paslaugas teikti leistų rajono Savivaldybės įmonei „Kretingos komunalininkas“, kaip būta ankstesniais metais. V. Jasaitis iš Gyventojų tribūnos nepaliauja lieti apmaudo, kad pats balsavo už merą Antaną Kalnių ir kitus agitavo daryti tą patį, ir viešai (Tarybos posėdžiai transliuojami, nespėjus juos stebėti tiesiogiai galima peržiūrėti įrašus) skelbia vėl, kaip prieš savivaldos rinkimus, važinėjantis dviračiu po rajoną, tik dabar agituojantis prieš A. Kalnių, nes šis jį nuvylė. Iš tribūnos jis A. Kalnių kaltino ir meluojant, kad yra arogantiškas bei kitomis blogybėmis. Pradžioje Gyventojų tribūnoje kalbėtojų buvo daugiau ir jų keliami klausimai buvo įvairesni, aktualesni platesniam rajono gyventojų ratui. Kodėl žmonės nebesinaudoja šiuo demokratijos įrankiu, kurį inicijavo ne rajono Savivaldybės tarybos opozicija ar kažkas iš aukščiau, o patys valdantieji, kurių daugumą sudaro politinio komiteto Kretingos kraštas nariai, taip pat ir A. Kalnius. Ne paslaptis, kad nusivylusių Gyventojų tribūna yra ir daugiau. Ypač tie, kurie iš jos buvo išprašyti pasibaigus pasisakymui skirtoms 5 minutėms.
Svarstant birželio 26 d. Kretingos rajono savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkę Tarybos politikai pritarė mero Antano Kalniaus pasiūlymui iš darbotvarkės išraukti sprendimo projektą dėl apie 17 ha žemės sklypo Pasieniečių g. 33 Kretingoje pardavimo. Apie 17 ha sklypas, kuris praeityje priklausė buvusiam Kretingos žvėrininkystės ūkiui, jame pastatytuose šeduose – laikinuose statiniuose, buvo laikomi žvėreliai, rajono Savivaldybei yra svarbus siekiant pritraukti rajonui įvairiais atžvilgiais naudingą verslą. Dar svarstant sprendimo projektą Tarybos komitetuose meras akcentavo, kad ir gavus Tarybos pritarimą sklypą parduoti apie jo pardavimą Savivaldybė skelbti neskubėtų. Lauktų potencialaus gero investuotojo, o šiam atsiradus, gal netgi sklypą suteiktų neatlygintinai, tam gavę Vyriausybės pritarimą. Mero teigimu, ieškant investuotojo rajono Savivaldybė aktyviai bendradarbiauja su VšĮ „Investuok Lietuvoje“. „Norime rimto investuotojo, tokio, kuris, įsigijęs sklypą, neimtų jo skaldyti, perpardavinėti“, – sakė A. Kalnius, šiai jo minčiai pritarė ir esantys Savivaldybės tarybos opozicijoje. Meras užtikrino, kad į šią Kretingos vietą rajono Savivaldybė neįsileis taršios, sunkiosios pramonės. Svarstant dėl anksčiau dar ir būsima Kretingos laisvos ekonomikos zona vadinto sklypo perspektyvų buvo užsiminta ir apie pradinę jo kainą – beveik 1 milijoną eurų. Tačiau, A. Kalniaus pastebėjimu, gauti pinigai (ne visi, nes rajono Savivaldybei už parduotą valstybinę žemę tenka 50 proc. gautos sumos, kita dalis nueina į Valstybės biudžetą) greitai „ištirptų“, Savivaldybei geras investuotojas duotų daugiau ir ilgalaikės naudos: darbo vietų, gyventojų pajamų mokesčių į rajono Savivaldybės biudžetą ir kt.
„P. n.“ informacija
Investavo į saugią, šviesią ir tvarią aplinką
Vydmantų gimnazijoje sėkmingai įgyvendintas infrastruktūros atnaujinimo projektas, kurį finansavo „Ignitis renewables“. Projektui skirta 26 tūkst. 811,62 Eur parama buvo panaudota esminiams pirmo aukšto bendrojo naudojimo patalpų atnaujinimo darbams. Projekto tikslas – modernizuoti gimnazijos pirmo aukšto infrastruktūrą, kuri ne tik atitiktų šiuolaikinius saugumo ir energinio efektyvumo standartus, bet ir prisidėtų prie jaukesnės, patogesnės ir mokymuisi palankesnės aplinkos kūrimo. Tikslas pasiektas atnaujinus pasenusią elektros instaliaciją, užtikrinant jos saugumą ir patikimumą; pakeitus senus liuminescencinius šviestuvus moderniais, energiją taupančiais LED šviestuvais; įrengus pakabinamas akustines „Armstrong“ tipo lubas, pagerinusias tiek patalpų akustiką, tiek estetinį vaizdą. Vykdant projektą dėmesys skirtas ne tik fizinei aplinkai, bet ir tvarumo principams įgyvendinti, skatinant sąmoningą ir efektyvų energijos vartojimą visos mokyklos bendruomenės mastu. „Kuriame tokią gimnazijos aplinką, kurioje saugumas, šviesa ir komfortas tampa kasdienybe – tai svarbi sąlyga mokinių gerovei ir ugdymosi kokybei. Dėkojame „Ignitis renewables“ už galimybę įgyvendinti pokyčius, kurie kuria ilgalaikę vertę mūsų bendruomenei“, – teigė gimnazijos direktorė Rasa Stonkuvienė. Bendradarbiaujant su „Ignitis renewables“, 2024 m. iš skirtos 21 tūkst. 561 Eur paramos Vydmantų gimnazijoje buvo įrengta inovatyvi daugiafunkcė lauko klasė-kupolas, skirta netradiciniam ugdymui. Vydmantų gimnazijos bendruomenė nuoširdžiai dėkoja „Ignitis renewables“ už tvarų bendradarbiavimą ir investicijas į ateitį – kurdami pokyčius šiandien, kuriame galimybes rytojui.
Vydmantų gimnazijos informacija
Odontologė dienas dalija anūkams ir gėlėms
Irenos ir Rimanto Skiparių sodyboje Kveciuose visu gražumu plieskia įvairaus dydžio ir spalvų bijūnai. Šeimininkai sakė, kad, jeigu smarkūs vėjai nenuplaks, žydintį reginį bus galima stebėti dar porą savaičių. Bijūnų karalystė prie namų Auginti bijūnus – Irenos idėja. „Atėjo metas, kai norisi gyventi dėl savęs, džiaugtis anūkais ir gėlėmis“, – taip savo pomėgį pateisino buvusi odontologė. Veislių – apie 20, o kerų – lygiai 72. „Kerus tai tiksliai suskaičiavau juos ravėdama, – sakė pašnekovė. – Tad įsivaizduoti galima, kiek duobių, sodinant iškasti reikėjo!“ O žemė, anot jos, – baisus molis, niekas, sakė, čia neaugtų, jeigu pakankamai neprinešiotum komposto ir pertrešusio mėšlo. Nors bijūnai – Irenos pomėgis, duobes kasęs vyras. „Negi leisi vargti moteriai?“ – juokėsi jis ir pridūrė turįs patirtį savo šilauogyne, kai reikėjo krūmeliams paruošti net 200 duobių. „Duodu duodu tuo kastuvu per dieną, rankos gelia... Užėjo lietus – ir nuplaukė visas darbas, duobės buvo pilnos vandens. Kai išdžiūvo, sėdau į traktorių ir plūgu tai į vieną pusę, tai – į kitą... Paskui palyginau žemes, ir buvo gerai“, – pasakojo jis. Pirmuosius keturis senovinių medėjančių bijūnų sodinukus I. Skiparienė prieš maždaug 10 metų parsivežė iš Kretingsodyje gyvenusios mamos, kuri šių gėlių prisiaugindavo iš sėklų. „Manieji tos veislės bijūnai sėklas taip pat jau brandina. Kol kas jos dar baltos kaip dantukai, sodinti tiktų, kai paruduos, o kol išdygs, praeitų dveji metai. Bet aš daugiau nebesodinsiu, užteks, kiek turiu“, – šypsojosi pašnekovė, šiemet 72 krūmus ir taip jau ravėjusi du kartus. Be derlingos, išpurentos, gerai drenuojamos žemės, kokių sąlygų dar reikia, kad bijūnai klestėtų kaip klesti? Vieta turinti būti saulėta, nors tinka ir lengvas pavėsis. Laistyti saikingai, nes, jeigu užmirks, pradės pūti šaknys. Kuo tręšti? Tiktų bulvių trąšos, bet Irena jų neperka – daugiausia tręšia pelenais, kurių, sakė, niekada nepritrūksta. Tiesa, šiemet išbandė ir specialiai bijūnams skirtas trąšas.
Pateikė atsakymą dėl Žibos upelio taršos
Seimo narys Linas Jonauskas ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija sulaukė Aplinkos apsaugos departamento direktoriaus Giedriaus Kadziausko atsakymo dėl Žibos upelio taršos. Aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos valdyba buvo gavusi Seimo nario L. Jonausko inicijuotą raštą „Dėl besitęsiančios Žibos upelio taršos nuotekomis“, kuriame buvo teigiama, kad Kretingos rajone, šalia Žibos upelio, įsikūrę gyventojai jau dešimtmetį kenčia nesustabdomą taršą nuotekomis. Nuotekos, tekančios upeliu, ne tik smirda – jos teršia gyventojų vartojamą geriamąjį vandenį. Taršos priežastis – uždaroji akcinė bendrovė „Kretingos vandenys“, kuri neturi pakankamai pajėgumų išvalyti nuotekų dėl įrenginių specifikos ir nesiima veiksmų, kurie išspręstų problemą. Rašto autoriai paprašė ištirti susiklosčiusią situaciją, parengti veiksmų planą, kaip artimiausiu metu bus sustabdyta Žibos upelio tarša nuotekomis. Aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos valdyba gavo ir Vydmantų bendruomenės pranešimą, kuriame teigiama, kad iš Vydmantų nuotekų valyklos nepakankamai išvalytos nuotekos teka į Žibos upelį, todėl jaučiama smarvė, užterštas upelis ir geriamojo vandens šuliniai. Dalį pranešimo Klaipėdos valdyba pateikė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamentui, valdybos atstovas dalyvavo šios institucijos sudarytos kvapų kontrolės komiteto komisijos veikloje.
Dvigubas jubiliejus – 160 metų nuo mokyklos įkūrimo ir 15 metų nuo gimnazijos įsteigimo – buvo švenčiamas Darbėnuose, kur į Vytauto Didžiojo parką suėjo ir suvažiavo per 200 kelių kartų darbėniškių, čia baigusių mokyklą. Būtent parkas buvo pasirinktas vieta švęsti jubiliejines sukaktis, nes tarp šimtamečių pušų įspūdingai atrodė gimnazistų kūrybinių darbų ekspozicija: piešiniai, nuotraukos, keramikos darbai. Itin harmoningai į aplinką įsiliejo Darbėnų gimnazistų performansas „Čiurlionio miške“. Apie 70 moksleivių – nuo pirmokų iki vienuoliktokų – kartu su vyresniųjų tautinių šokių kolektyvu „Okata“ parodė užburiantį šokio, muzikos ir dainų spektaklį, o žemaitiškai repą skaičiusio gimnazisto Ernesto Naugreckio ištartus žodžius „Keravuokēm vėns kėta ė būkēm darnuo!“ visą vakarą kviesdami saugoti vieni kitus ir būti darnoje kartojo buvę ir esami Darbėnų mokyklos mokiniai. Sveikindama šventės svečius gimnazijos direktorė Sonata Litvinienė sakė besididžiuojanti kartų bendryste ir bendruomenės darna, o tikrieji šventės kūrėjai – dabartiniai gimnazistai. Ir tie, kurie dalyvavo performanse (scenarijaus autorius, režisierius, šokių vadovas Laurynas Krasauskas, asistentė Virginija Rudavičienė, muzikos mokytojai Birutė Jašinskienė ir Edmundas Jucevičius), ir tie, kurie, vadovaujami mokytojų Agnės Dragūnaitės ir Modestos Purmalienės, fotografo Karolio Bakūno bei skulptorių Rasos ir Gedimino Staškauskų, per kūrybą išsakė savo mintis.
Kasmet, pasibaigus mokslo metams, Viešosios įstaigos Pranciškonų gimnazijos pradinio ugdymo mokytojos organizuoja dienos stovyklą 1–4 klasių mokiniams. Kiekvienais metais surandama nauja tema, naujos pramogos, taip gimsta vis kitoks stovyklos pavadinimas. Šiemet stovykla vadinosi „VasarAUK“. Džiugu, kad šios kasmetinės veiklos su gimnazijos pradinių klasių mokiniais jau tapo tradicija ir vyksta šeštus metus iš eilės. Sužinoti, išbandyti ir patirti naujų dalykų, kartu auginti kūrybines ir fizines galias, teigiamas emocijas ir dar labiau sustiprinti draugystę – tokie buvo šių metų stovyklos „VasarAUK“ siekiai. Filmas „Lilo ir Stičas“, karate treniruotė, šešėlių teatro dirbtuvės, pažintis su teatro „Lino lėlės“ lėliškojo pasaulio stebuklais, virtuali kelionė M. K. Čiurlionio paveikslais, išvyka prie jūros, Didžioji medžioklė su skautais išpildė visus vaikų lūkesčius. O prie laužo išmokta skautiška dainelė „Iki pasimatymo!“ suteikė vilčių susitikti stovykloje ir kitais metais.
2024–2025 mokslo metais Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos Gamtos mokslų centre buvo organizuota net 20 edukacinių užsiėmimų, orientuotų į TŪM programos prioritetines STEAM ugdymo sritis. Šie užsiėmimai skirti ikimokyklinio ugdymo įstaigų auklėtiniams ir pradinių klasių mokiniams iš Kretingos miesto ir rajono. Juose dalyvavo mokiniai iš įvairių švietimo įstaigų: Kretingos Marijos Tiškevičiūtės mokyklos, mokyklos-darželio „Žibutė“, lopšelių-darželių „Ąžuoliukas“, „Žilvitis“, „Pasaka“, Kurmaičių pradinės mokyklos ir Klaipėdos Vitės progimnazijos. Edukacijas vedė patyrę gimnazijos mokytojai: Andrius Aniulis, Virginija Kuprienė, Edvinas Piktuižis, Roma Pociutė, Rasa Šorienė, jiems talkino TŪM koordinatorė Simona Mikelkevičienė ir Gamtos mokslų centro laborantė Ingrida Šalnienė. Užsiėmimai buvo orientuoti į gilesnį pasaulio pažinimą ir skatino domėjimąsi gamtos mokslais. Vaikai praktiškai tyrinėjo pusiausvyros, elektros ir įsielektrinimo dėsnius, stebėjo bičių gyvenimą, domėjosi pinigų kilme ir jų reikšme. Ypatingas emocijas kėlė darbas su mikroskopais ir paprasti, bet labai įtraukiantys cheminiai eksperimentai. Šie užsiėmimai skatino smalsumą, lavino pažinimo gebėjimus, ugdė kūrybiškumą ir komunikavimo įgūdžius. Tokios veiklos ne tik gilino gamtamokslines žinias, bet ir prisidėjo prie visapusiško vaikų ugdymo, atitinkančio šiuolaikinius švietimo tikslus. Tapo Jaunųjų patarėjų tarybos nare Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos IIc klasės mokinė Evelina Beržanskytė tapo Šiaurės šalių ministrų tarybos biuro Lietuvoje Jaunųjų patarėjų tarybos nare. Tai reikšmingas pasiekimas tiek pačiai mokinei, tiek visai gimnazijos bendruomenei. Evelina aktyviai dalyvauja MEPA (Mokyklos – Europos Parlamento ambasadorės) programoje, kurioje jaunoji ambasadorė išsiskiria atsakingu požiūriu į pilietiškumą, domisi demokratiniais procesais ir jaunimo vaidmeniu Europos Sąjungoje. Šis įsitraukimas atvėrė galimybę dalyvauti Jaunųjų patarėjų tarybos – platformos, vienijančios jaunus žmones, kurie siekia būti aktyvūs visuomenės nariai, veikloje. Gimnazijos bendruomenė džiaugiasi Evelinos pasiekimu ir linki jai sėkmės, drąsos ir kūrybiškumo atstovaujant bendraamžiams nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu. Tai – ne tik asmeninis laimėjimas, bet ir Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos pilietinio ugdymo kryptingumo įvertinimas.
Palangiškės Jūra Albrechtaitė ir Rugilė Reinikytė jau daug metų sieja gyvenimą su žirgų sportu. Keturiolikmetė J. Albrechtaitė pradėjo savo pažintį su šiais keturkojais būdama vos trejų metų: „Pradėjau joti poniais maždaug nuo trejų metų, o žirgais – tik nuo šešerių. Mano vyresnė sesuo yra veterinarė ir atsidavusi jojikė, todėl taip atsitiko, kad nusekiau jos pėdomis.“ Septyniolikmetės R. Reinikytės kelias šiame sporte prasidėjo kiek kitaip: „Pirmą kartą susipažinau su šiais gyvūnais, kai mama mane nusivežė į poilsio ir pramogų kompleksą HBH ir pasiūlė pajoti ant ponio. Tada ir įsimylėjau šiuos žirgus. Dalį savo vaikystės praleidau jodama mėgėjiškai, o 2019 metais pradėjau rimtai sportuoti.“ Pirmi įspūdžiai ir sporto ypatumai Žirginis sportas Palangos senosios gimnazijos mokinę Rugilę patraukė dėl sukuriamo ryšio tarp raitelio ir žirgo. „Sėdėti ant gyvūno nugaros, kai jo veiksmai priklauso nuo manęs, – labai žavi. Nuo vaikystės domėjausi gyvūnais, o žirgai buvo tiesiog kažkas neįtikėtino. Todėl ir atsidaviau šiam sportui“, – prisiminė ji. Palangos Vlado Jurgučio progimnazijos mokinei Jūrai patiko jojimo sukeliamas adrenalinas. „Mane sužavėjo šių gyvūnų dydis ir adrenalinas, kurį gali patirti tik, kai esi ant tokio galingo gyvūno nugaros“, – tikino jojikė. Tačiau žirginis sportas turi ir sudėtingų aspektų. „Sudėtingiausia buvo, kai neturėjau nuosavo žirgo. Taip pat varžo pinigų trūkumas treniruotėms, bet dirbdama perlipau sunkumus ir dabar esu vietoje, kurioje esu“, – iššūkiais pasidalino Rugilė. Dar vienas niuansų – per treniruotes įdedamas sunkus darbas atsiperka ne visada. „Žirgai vis dėlto yra nenuspėjami gyvūnai, kuriems žodžiais nepasakysi, ko nori. Taip pat žirgai patiria traumų, dėl kurių stoja galimybė tobulėti šiame sporte“, – papildė Jūra.
Ne per seniausiai Šiaurės šalių ministrų tarybos biuro jaunųjų patarėjų tarybos veikloje dalyvauti pradėjo ir kretingiškė Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos auklėtinė Evelina Beržanskytė. Šešiolikmetei ši patirtis dar visai nauja, tačiau ji pasidalino, su kokiais iššūkiais susiduria ir ko ši bendruomenė siekia ateities kartoms. Pradžia ir organizacijos veikla Eveliną dalyvauti Jaunųjų patarėjų tarybos veikloje paskatino noras atstovauti jaunimo balsui ir pamatyti, kaip realiai veikia sprendimų priėmimas. „Norėjosi ne tik kalbėti apie problemas, bet ir prisidėti prie jų sprendimo arba bent skleisti žinią apie jas“, – sakė mergina. Jos, kaip Jaunųjų patarėjų tarybos narės, kasdienybę dar sunku nusakyti, ji remiasi patirtimi ir būsimais planais. Tačiau kol kas jos veiklą sudaro dalyvavimas įvairiuose renginiuose, susitikimuose, vykimas į forumus ir renginių organizavimas. Paklausta, ko ji išmoko, Evelina atsakė, kad dar per trumpai dalyvauja šiose veiklose. Nors pridūrė, kad visai neseniai ji ir jos bendruomenė turėjo pirmą susirinkimą. Būnant ten ji sužinojo gerokai daugiau apie Šiaurės šalis ir patį biurą. „Mane nustebino tai, kad patys žmonės, dirbantys ten, tikrai atspindi tas vertybes ir net remia jas, pavyzdžiui, turi „Vegan policy“ dėl gyvulininkystės išskiriamo anglies dvideginio. O mane įkvėpė tai, kad pagaliau jautiesi išgirstas ir esi apsuptas žmonių, kurie nori kažką pakeisti ir padaryti teigiamą poveikį“, – kalbėjo E. Beržanskytė.
Neseniai kirpėjo profesiją pasirinkęs 25-erių kretingiškis Karolis Gricius keliaudamas įgijo vertingos patirties, taip pat atrado ir išbandė save. Su „Kuprinės“ skaitytojais jaunuolis pasidalino, su kokiais sunkumais susidūrė tapęs naujoku kirpėjo profesijoje. Save atranda gimtinėje Pabaigęs Pranciškonų gimnaziją jaunuolis išvyko svetur, kad galėtų įgyti patirties. „Pirmiausia išvykau į Daniją – norėjau išbandyti gyvenimą užsienyje, pamatyti, kaip sekasi gyventi savarankiškai“, – prisiminė jis. Vis dėlto Karoliui Danija nepatiko, nepritapo nei prie aplinkos, nei prie gyvenimo tempo. Tačiau grįžęs į Lietuvą jis sulaukė pasiūlymo nuvykti į Jungtines Amerikos Valstijas. Tai jam pasirodė puiki proga, todėl šį pasiūlymą priėmė ir šioje šalyje praleido dvejus metus. Įsitvirtinti kitoje šalyje nėra lengva, ypač pradžioje. „Viskas nauja, reikia išmokti kalbą, prisitaikyti prie kitokios kultūros. Pradžioje jautiesi svetimas, viską tenka pradėti nuo nulio“, – patirtimi dalijosi K. Gricius, atskleidęs, kad svetimoje šalyje jis ilgėjosi artimųjų. Amerikoje jam sekėsi gan neblogai. Darbas – stabilus, gyvenimo sąlygos – geros. Tačiau ilgainiui jis pradėjo jaustis vienišas, trūko šeimos, artimų draugų, gimtosios kalbos ir galiausiai pačios Lietuvos atmosferos: „Taip supratau, kad noriu kurti savo gyvenimą čia, Lietuvoje, kur jaučiuosi savas.“ Kol kas dabar išvykti iš Lietuvos Karolis neplanuoja. Vaikinui kilo noras susikoncentruoti į savo tikslus gimtojoje šalyje. Čia jis jaučiasi gerai, mato perspektyvą, nori augti ir įsitvirtinti. Tačiau pašnekovas užsiminė, kad niekada nesako niekada, nes gyvenimas gali netikėtai pasisukti. Paklausus, kodėl, jo manymu, jauni žmonės išvažiuoja į užsienį, pašnekovas atsakė, kad dažnai dėl geresnių finansinių galimybių ir noro pakeliauti po pasaulį. „Kai kurie tiesiog nori pabėgti nuo rutinos ar nežino, ką tiksliai nori veikti gyvenime – tai tarsi laikinas sprendimas“, – svarstė jis. Dauguma vaikino bendraamžių išvyko į užsienį. Kai kurie po mokyklos, kiti vėliau. Tačiau šiuo metu yra ir grįžusių. Ypač grįžta tie, kurie nori kurti šeimą Lietuvoje ar pradėti savo verslą. „Atrodo, kad vis daugiau jaunų žmonių supranta, kad Lietuvoje irgi galima rasti savo vietą“, – teigė Karolis.
Vasara geriausias laikas skaityti knygas. Kai kas jas skaito nenoriai tėvų ar mokytojų raginami, o kiti knygą į rankas ima su džiaugsmu. Norėdami paskatinti vaikus ir jaunimą skaityti Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešosios bibliotekos darbuotojai suorganizavo komiksų ir grafinių romanų parodą „Istorijos tarp langelių“. Paroda sudomina skaitytojus Visą birželio mėnesį Vaikų literatūros centre jaunieji skaitytojai galėjo susipažinti su bibliotekininkų atrinktais komiksais ir grafiniais romanais. Šios parodos vyksta kiekvieną mėnesį, tik skirtingomis temomis. Parodomis norima vaikus ir jų tėvus supažindinti su skirtingais knygų žanrais, temomis ir sudominti knygomis, kurių vaikai įprastai gal nepastebėtų ar nepaimtų į rankas. Ankščiau organizuotose parodose temos buvo dinozaurai, dienoraščiai, kurie, pasak bibliotekininkės Z. Mačiuvienės, yra pamėgti tarp paauglių. Kitą mėnesį planuojama tema apie kiškius mažiausiems skaitytojams. „Stengiamės, kad parodoje dalis knygų būtų skirta vaikams, kita dalis vyresniems mokyklinio amžiaus jaunuoliams“, – įvardino bibliotekininkė. Bibliotekos darbuotojai pastebėjo, kad šios parodos iš tiesų sudomina skaitytojus ir labai paskatina rinktis būtent eksponuojamas knygas. „Lentynas nuolat papildome, nes jose išdėstytos knygos yra greitai išgraibstomos“, – tikino Z. Mačiuvienė. Šį mėnesį buvo pasirinkti komiksai ir grafiniai romanai, nes vasara – pats tinkamiausias laikas skaityti juokingas istorijas ir linksmus nuotykius.
Klausgalvuose rastas miręs vyras
Birželio 20 d. apie 10.30 val. name Klausgalvų kaime rastas mirusio vyro, gimusio 1956 metais, irimo stadijos kūnas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti.
„P. n.“ informacija
Mirtina avarija Palangos aplinkkelyje
Birželio 21 d. apie 6 val. Palangos aplinkkelyje automobilis „Land Rover Range Rover Sport“, vairuojamas 31-erių vyro, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į medį. Per eismo įvykį sužalotas automobilio vairuotojas nuo gautų sužalojimų pakeliui į ligoninę mirė. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 281 str. 5 d.
„P. n.“ informacija
Tūkstančiai nukeliavo sukčiams
Birželio 19 d. į Palangos miesto policijos komisariatą kreipėsi asmuo – tą pačią dieną ketinant prisijungti prie energetikos įmonės interneto svetainės, suvedus el. bankininkystės prisijungimo kodus, iš jo banko sąskaitos pasisavinti 4 tūkst. eurų. Pradėtas tyrimas pagal LR BK 215 str.
„P. n.“ informacija
Įtartinos medžiagos – ir automobiliuose, ir kuprinėje
Sekmadienį apie 23.20 val. Kretingoje, Melioratorių g., stovėjimo aikštelėje, automobilyje „Peugeot Boxer“, kuriame buvo 1994 m. ir 1984 m. gimę vyrai, daiktadėžėje aptikta kristalinės, kaip įtariama, narkotinės medžiagos. Birželio 21 d. apie 17 val. Žemaitės al. Kretingoje buvo sustabdytas įtartinai manevravęs automobilis „Nissan“, vairuojamas 2002 metais gimusio vyro. Mašinoje taip pat rasta galimai narkotinės medžiagos. O keliomis dienomis anksčiau Padvarių kaime pareigūnams atlikus 1997 m. gimusio asmens dalinę apžiūrą, folijos lankstinukas su augalinės kilmės galimai narkotine medžiaga rastas kuprinėje. Visais trim atvejais pradėti tyrimai pagal LR BK 259 str. – dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti.
„P. n.“ informacija
Vairavo būdama neblaivi
Birželio 24 d. apie 13.30 val. Palangoje, Elijos g., automobilio „Mercdes Benz“ vairuotojai, gimusiai 1986 m., nustatytas 1,61 prom. neblaivumas.
„P. n.“ informacija
Kretingiškiai krepšininkai – tarptautinio turnyro nugalėtojai
Kretingos sporto mokyklos krepšininkai, treniruojami Arimanto Mikaločiaus, buvo išvykę į Ispaniją, kur netoli Barselonos įsikūrusiame kurortiniame mieste Costa Brava įvyko tradicinis tarptautinis turnyras „Euro Basketball Cup 2025“. Savo – U-14 – amžiaus grupėje Kretingos sporto mokyklos auklėtiniai tapo nugalėtojais ir tuo pateisino šį sezoną iškovotus Lietuvos moksleivių krepšinio lygos (LMKL) A diviziono nugalėtojų vardus. Vykti į turnyrą buvo suplanuota gerokai anksčiau negu berniukai iškovojo LMKL auksą. „Tačiau taip sutapo, kad kelionė į Ispaniją buvo kaip ir dovana už šį laimėjimą“, – A. Mikaločius teigė, kad berniukai ne tik sportavo – jiems buvo suteikta galimybė papramogauti, pailsėti vandens parkuose, pažinti Ispanijos kraštovaizdį, istoriją ir miestus. Kretingiškiai varžėsi tarp 16 komandų, kurios atvyko iš Airijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Anglijos, Kanados, Vokietijos, Švedijos, Čekijos ir Kolumbijos. Komandos buvo padalintos į 4 pogrupius. „Ispanijoje jau daugybę metų rengiamas turnyras turi gilias tradicijas, o turnyro organizatoriai turi aiškius kriterijus, kas gali jame dalyvauti, – pageidauja stiprių komandų, nori įvairovės“, – A. Mikaločius pastebėjo, kad U-14 grupėje Lietuvai atstovavo tik Kretingos sporto mokyklos auklėtiniai, dar dvi Lietuvos komandos mūsų šalies garbę gynė kitose grupėse. Pagal turnyro nuostatus, į geriausiųjų ketvertą patenka tik pirmąsias vietas užėmusios komandos. Kretingiškiams pavyko tai padaryti: jie lengvas pergales iškovojo prieš anglus ir airius, tačiau prieš Kanados žaidėjus teko gerokai paplušėti – kretingiškiai laimėjo tik paskutinėmis sekundėmis ir tik vienu tašku, kai lemiamas baudas sėkmingai įmetė Emilis Einikis, kuris, pelnydamas per rungtynes vidutiniškai 25 taškus, tapo rezultatyviausiu turnyro žaidėju. Už kovingumą, gerą gynybą geriausiu komandos žaidėju išrinktas Armandas Urbonas.
Naujoji kretingiškės knyga pakvies susipažinti su Panele Charizma
Kretingiškė Loreta Stonkutė – 8-ių romanų ir 8-ių vadovėlių įvairiomis astrologinėmis temomis autorė. „Iš įvairių gyvenime darytų veiklų pasirinkau astrologės, mokytojos ir rašytojos kelią“, – teigė L. Stonkutė, kuri mano, kad jau gali vadintis rašytoja, ir kurios kūrybinį potencialą atskleidžia dar viena nauja knyga „Panelė Charizma“. „Pernai įkūrėme labdaros ir paramos fondą „Azahielle“. Dar tik pradžia, bet vienas projektas pajudėjo: į dienos šviesą nešame ypatingą aura somos sistemą, kurios pristatymus jau surengėme Plungėje, Klaipėdoje, netrukus tai darysime Kaune, Vilniuje. Kitas projektas – energiniai parkai, apie kuriuos ir sukasi naujojo romano veiksmas“, – kalbėjo jo autorė. Visi mes – dieviškojo žaidimo personažai Paklausta, kas inspiravo naują knygą, kodėl reikėjo ją parašyti, kas ta panelė Charizma ir kodėl knygos įžangoje autorė kalba apie Balio kaukių sesijas, L. Stonkutė kalbėjo: „Įsivaizduokime amžiną Dievą, kuris savo tobuloje vienatvėje linksminasi kurdamas pasaulį ir įvairias būtybes. Jis kuria save ir iš savęs. O ką daugiau veikti visagaliui amžinybėje? Mano giliu įsitikinimu, mes visi esame dieviškojo žaidimo personažai. Tas žaidimas tęsiasi, kol mes atpažįstame savyje Kūrėją. Žmogaus tikslas ir yra pažinti save, kad pažintum tą, kuris tave sukūrė.“ Anot knygos autorės, šiam procesui žmonės turi daug įrankių: įvairių meditacijų, savistabos ir analizės metodų. Vienas jų – Leonardo Pobedonoscevo vedamos Balio kaukių sesijos. Kaukė padeda atverti subtilius asmenybės bruožus, kurių paprastoje kasdienybėje esame linkę nepastebėti. „Pirmoji mano Balio kaukė, su kuria teko susipažinti, buvo Charizmos kaukė. Ji vienintelė turėjo akis, galėjo „matyti“. Atradimai medituojant su ja buvo tokie gilūs, kad iš karto pamačiau naujos savo knygos idėją – Panelė Charizma, kurios akys turi stebuklingą galią: į ką ji pažvelgia, tai pradeda augti ir vystytis. Lygiai taip pat ir gyvenime – auga tai, į ką nukreiptas mūsų dėmesys“, – L. Stonkutė neabejojo, kad labai svarbu tinkamai pasirinkti, kam skirsime savo dėmesį: jei žiūrėsime į karą – jis ir augs, jei žiūrėsime į taiką – augs taika.
Festivalis apie kuršių genties palikimą
Tradicinis, šiemet birželio 27–28 dienomis Kretingos rajone, Imbarės seniūnijoje, ant vieno svarbiausių kuršių genties piliakalnių ketvirta kart įvyksiantis tarptautinis gyvosios istorijos festivalis „Kuršē ont Imbaries“ tampa vienu svarbiausių istorinės rekonstrukcijos renginių ne vien Kretingos krašte, bet ir Žemaitijoje bei Lietuvoje. Užaugo iki tarptautinio lygio Šiemet į festivalį, pasak pagrindinio jo rengėjo ir iniciatoriaus Salantų kultūros centro vadovo Aurimo Rapalio, susirinks net 19 istorinės karybos, atkuriamosios istorijos klubų, organizacijų ir jų atstovų iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Čekijos, Anglijos, Danijos. Suvažiuos senųjų amatų puoselėtojai, vyks vikingų turgus, kovos ratas tradiciniam Imbarės ragui laimėti, gausios parodomosios karybos klubų kovos. Atvyks koncertuoti 6 muzikinės grupės – Lietuvoje žinomas „Ugniavijas“, populiari Kretingos rajono kultūros centro vyrų folkloro grupė „Andulē “, svečiai – grupės „Hansanova“, Daj Ognia iš Lenkijos, Trejasmens iš Latvijos, atlikėjai Iryna ir Jernej iš Ukrainos ir Slovėnijos. Nuo 2021-ųjų Salantų kultūros centro organizuotos gyvosios istorijos dienos „Kuršē ont Imbaries“ savo turiniu ir forma jau pernai išaugo iki tarptautinio festivalio lygio ir tampa taip pat populiarus, kaip ir festivaliai Apuolėje ar Kernavėje. „Žmonėms vis aktyviau besidomint kuršių istorija ir gyvensena, o taip pat šia unikalia vietove, beje, mums labai svarbu ir teigiami renginio įvertinimai, – visa tai skatino auginti festivalį. Džiugu, kad jis jau tapo tarptautinio lygio renginiu, vykstantis Kretingos rajone, kur gausu kuršių palikimo“, – akcentavo A. Rapalis. Festivalio organizatoriai – Salantų kultūros centras, kuršių genties rekonstrukcija užsiimantys asociacijos „Pilsota“ ir viešosios įstaigos „Ceklio kuršiai“ nariai, Imbarės seniūnija.
|
|
