|
|
|
(1940) 2025-03-28Motobolo klubas „Kretinga“
„Kretinga – Lietuvos jaunimo sostinė. Kur sportuoti motobolo klubo „Kretinga“ jaunimui?“; „Ar motobolo aikštė privati, ar skirta visiems kretingiškiams?“; „Taryba, prisidėkite prie motobolo plėtros“, – tokiais ir panašiais plakatais naujai susikūrusio motobolo klubo „Kretinga“ nariai, rėmėjai, savanoriai vakar pasitiko į posėdį Savivaldybėje besirenkančius rajono politikus. Pagrindinė priežastis – aikštė Egidijus Putkalis „Pajūrio naujienoms“ sakė neslepiantis apmaudo, kad kai kurie Tarybos nariai jo vadovaujamą klubą „Kretinga“ vis dar pavadina „feikiniu“: „Nenorim, kad valdžia mus tokiu laikytų – vienijam nemažai žmonių, turim per 20 žaidėjų, daug sirgalių, klubas yra gyvybingas, be to, įregistruotas ir Lietuvos motociklų sporto federacijoje.“ Leidimas buvo išduotas akcijoje dalyvauti iki 100 žmonių, susirinko gerokai mažiau. „Bet ketvirtadienis – darbo diena, esam tiek, kiek esam“, – nenusiminė klubo vadybininkas Erlandas Kubilius. Pagrindine protesto priežastimi tapo nuo pernai lig šiol neišspręstas aikštės klausimas. Perfrazavus mįslę, galima sakyti, kad du broliukai per kalnelį nesueina. Tik mįslėje – apie akis, o čia – apie tai, kas vyksta po rajoną reprezentuojančios sporto šakos padange: nuo sovietmečio įsitvirtinęs Kretingos motobolo klubas treniruojasi sporto bazėje Tiekėjų gatvėje, o naujai susibūrusiam klubui „Kretinga“ ten durys užkirstos. Fanų klubo prezidentės Rasos Jucytės žodžiais, užtektų rajono Tarybai su senuoju klubu anksčiau laiko nutraukti nuomos sutartį, ir ta pačia aikšte galėtų naudotis abi komandos. Bet naujojo klubo viltis vakar sudužo į šipulius.
„Nesustosim, savo, rėmėjų lėšomis vis tiek kabinsimės į priekį“, – rankų nenuleido Fanų klubo prezidentė.
Ar Lietuvos Respublikos Seime yra penktoji kolona?
Su pagaliais ratuose, bet Perdavimo sutartį patvirtino
Balsų dauguma vakar įvykusiame posėdyje Kretingos rajono politikai su visuomeniniu transportu susijusias funkcijas nusprendė perduoti Klaipėdos miesto tarybai, tiksliau jos įgaliotai viešajai įstaigai „Klaipėdos keleivinis transportas“ (KKT). Taškus paliko sudėlioti Tarybai Būtent ši įstaiga sudarys tarpusavyje besiribojančiose Palangos miesto, Kretingos, Skuodo ir Klaipėdos rajonų savivaldybėse arba per šių savivaldybių teritoriją į gretimą vežamų keleivių maršrutus ir tvarkaraščius, teiks elektroninio bilieto sistemos diegimo ir administravimo paslaugas, rengs ir teiks rekomendacijas, konsultacijas, ekspertų išvadas dėl maršrutų ir tvarkaraščių, administruos bendrai vykdomą Europos Sąjungos finansinės paramos lėšomis finansuojamą ir į 2022–2030 m. Klaipėdos regiono plėtros planą įtrauktą projektą „Integruotos viešojo transporto sistemos diegimas Klaipėdos regione“. Pavedimo sutartį su KKT įpareigotas pasirašyti rajono meras Antanas Kalnius. Posėdžio išvakarėse įvykusiame Ūkio, kaimo ir aplinkosaugos komitete politikai Simas Končius, Giedrius Petreikis, Gediminas Venckus, Povilas Černeckis suabejojo: kai kurie sutarties punktai gali būti visai nenaudingi rajono gyventojams. „Suprantu, kad kuo sutartyje daugiau saugiklių, tuo geriau. Bet protokoliniam sprendimui esam pritarę, kitos savivaldybės, pavyzdžiui Neringos, ir dėl funkcijų perdavimo sprendimus jau yra priėmusios – turėkim ir mes atsakomybės jausmą“, – kalbėjo komiteto pirmininkas Vytautas Ročys.
Į pietus nuo Kurmaičių kairiajame Akmenos krante plyti Tinteliai, kuriuos nuo kaimyninių Padvarių skiria Burkštino upelis. Į kaimą iš Kurmaičių važiuojama Kaštonų gatve, o iš Padvarių galima patekti bevardžiu, nuo Vienkiemio gatvės Padvarių-Burkštino tvenkinio užtvankos link vedančiu keliu. Du kaimai, pavadinti taip pat Archeologiniai radiniai mena, kad prie Burkštino ir Akmenos upių santakos žmonių gyventa jau bronzos amžiuje ar net neolite. Apie tai byloja 1935 m. L. Šulaitės rastas ir Kretingos muziejui padovanotas gludintas akmens kirvis su skyle kotui, taip pat Kretingos apskrities inžinieriaus įstaigos techniko Igno Jablonskio 1940 m. aptiktos dvejos priešistorinės trinamosios girnos bei buvusiose bendrosiose ganyklose išaiškintos per 20 akmenų krūsnių, menančių pirmųjų naujakurių triūsą įdirbant akmeningus plėšininius laukus ir paverčiant juos derlinga ariama žeme. Kuriantis XV–XVI a. žemdirbių kaimams, tarp dabartinių Padvarių ir Tūbausių abipus Akmenos upės po Valakų reformos susiformavo Kurmaičių kaimas, priklausantis Kretingos dvarui. Jo žemių centrinėje dalyje abipus kelio į Tūbausius stovėjo žemdirbių sodybos, nuo kurių į pietus iki pat Burkštino ir Akmenos santakos ir piečiau jos driekėsi bendrosios ganyklos ir šienaujamos pievos. Daugėjant žemdirbyste užsiimančių gyventojų, Kurmaičių žemdirbiams dvaro savininkai leido XVII–XVIII a. įdirbti plėšininę ganyklų žemę. Kelioms šeimoms iš gyvenvietės išsikėlus į įdirbtus laukus, susiformavo nausėdija, kuri 1771 m. Kretingos dvaro inventoriuje vadinama Tintelių užusieniu. Vietovardis kilo nuo žodžio „tintelis“, kuriuo apibūdinama tai, kas nukarę, tabaluoja. Šiuo vardu Lietuvoje žinomi tik du kaimai: vienas šalia Kurmaičių, kitas – tarp Kūlupėnų ir Nasrėnų.
Keičiamas Medaus techninis reglamentas: kam nuo to bus geriau
Žemės ūkio ministerija informavo, kad keičiamas Medaus techninis reglamentas – jau netrukus medaus vartotojai tiksliai žinos, kokios šalies medus yra ant jų stalo, kadangi pakeitimais koreguojamos medaus kilmės šalies ženklinimo nuostatos. Lietuvos bitininkų sąjungos Kretingos draugijos pirmininkas Ričardas Petraitis įsitikinęs, kad šalies bitininkams reglamento pakeitimai problemų nesukels, bet pokyčiams reikia būti pasirengus. Pagal Medaus techninio reglamento pakeitimus, medaus etiketėje, pagrindiniame regėjimo lauke, mažėjančia tvarka turės būti nurodytos medaus kilmės šalys, kartu nurodant kiekvienos jų procentinę dalį. „To iki šiol nebuvo, nes ženklinant pakakdavo nurodyti, kad medaus kilmės šalis – Europos Sąjungos narė arba ne. Įsigaliojus pakeitimams vartotojai konkrečiai žinos, kokios šalies medų perka. Iki šiol nebūdavo nurodoma ir tai, kiek ir kokios šalies medaus yra produkte, todėl pokyčiai bus palankūs pirkėjams, norintiems tiksliai žinoti, kokios kokybės medų įsigyja“, – paaiškino Žemės ūkio ministerijos Maisto pramonės ir kokybės skyriaus vedėja Jolita Martutaitytė. Pakuotėse, kuriose yra mažiau negu 30 g medaus, kilmės šalių pavadinimai galės būti nurodyti naudojant dviejų raidžių kodą. Taip pat panaikinamas terminas „filtruotas medus“ – jo savybės priskiriamos konditerinio medaus kategorijai. Medaus techninio reglamento pakeitimai daromi siekiant apsaugoti vartotojų interesus, sumažinti medaus klastojimo atvejus ir užtikrinti didesnį rinkos skaidrumą – kaip bebūtų keista, medus visame pasaulyje yra labiausiai klastojamas produktas, kadangi išgauti tikrą medų yra brangu. Įvairių šaltinių duomenimis, Vokietijoje randama iki 80 proc. falsifikuoto medaus, Austrijoje – iki 100 proc., Didžiojoje Britanijoje – iki 65 proc., Latvijoje – iki 70 proc., o Lietuvos vartotojai dar nepamiršo, kad praėjusiais metais vieno prekybos centrų parduodamas medus neatitiko Medaus techninio reglamento reikalavimų – meduje buvo aptikti medui netipiniai cukrūs.
Sodininkų bendrijose – skirtingas gyvenimas
Laiške redakcijai buvusi ilgametė „Minijos“ sodininkų bendrijos gyventoja Birutė Tinginienė išsakė pastebėjimus dėl viešųjų erdvių tvarkymo skirtingose Kretingos sodininkų bendrijose. Ji palygino dvi bendrijas – „Minijos“ ir „Draugystės“, kur dažnai lankosi pas draugę, – akcentuodama skirtingą jų infrastruktūrą ir požiūrį į aplinkos puoselėjimą. Kaip pasitinkame pavasarį Laiške rašoma: „Abi su drauge džiaugiamės, kad bendrijos kasmet gražėja, jose daugėja nuolatinių gyventojų, besistatančių naujus namus ar rekonstravusių senuosius. Naujakurių ne tik namai patraukia akį, bet ir šiuolaikiškai kūrybiškai tvarkoma aplinka. Viskas būtų puiku, jei panašiai galėtume pasidžiaugti ir viešosiomis bendrijų erdvėmis: vos įsukus pro „Minijos“ bendrijos (kiti dar vadina Ilgosiomis pievomis) vartus, akivaizdi estetika – vietinio ar svečio akis pirmiausia patraukia spalvinga iškaba su bendrijos sklypų planu, iš tolo šviečia ryškūs, vienodi gatvių pavadinimai, „Draugystėje“, deja, to nėra. Pirma mintis: gal čia gyvena grožiui abejingi žmonės. Bet šią mintį nuveju, žvelgdama į uždarus kiemus, pilnus dekoratyvinių krūmų, vasarą – gėlių. Kyla mintis, tad kodėl tokia estetika nekuriama prie įvažiavimo į bendrijos teritoriją? Kas turėtų būti iniciatorius? Jau nekalbant apie blankų „Draugystės“ gatvių apšvietimą – iš esmės jo čia net ir nėra, kaip nėra nė patrauklios vaikų žaidimo aikštelės. Pro vartus žengia pavasaris, ir tik nuo mūsų pačių priklauso, kaip jį pasitiksime".
Anglų kalba šiandien – būtinybė
Naujųjų mokslo metų pradžioje 21-erių kretingiškė buvusi „kuprinietė“ Vita Mickutė pradėjo dirbti anglų kalbos mokytoja. Mokėti šią užsienio kalbą šiandien yra ypač naudingas sugebėjimas. Anglų kalba reikalinga, tačiau kodėl verta ją rinktis kaip profesiją. Nuo ko viskas prasidėjo Mokydamasi II kurse mergina Kauno Erudito licėjuje atliko praktiką. „Vytauto Didžiojo universitetas mano studijų programoje skatina atlikti praktiką tarptautinio bakalaureato programos pradinėms klasėms (IB PYP) mokyklose, o įvykdžius visus reikiamus kriterijus – gauti IB PYP mokytojo sertifikatą“, – paaiškino Vita. Kadangi ši mokykla yra tarptautinio bakalaureato programos pradinėms klasėms (IB PYP) mokykla kandidatė, kretingiškė nusprendė būtent ten atlikti vieną studijų praktikų. Mokykloje dirba kolektyvas, kuris labai maloniai priima per praktiką, o jos pabaigoje Vita gavo pasiūlymą dirbti mokytojo asistente. Dirbdama šioje pozicijoje, ji padėjo mokytojoms ir mokiniams ugdymo procese ir tobulino asmenines žinias, o mokslo metų pabaigoje gavo pasiūlymą dirbti anglų kalbos mokytoja. Studijos suteikia žinių, skatina diskutuoti, bendradarbiauti, ieškoti būdų, kaip įdomiau pravesti pamokas ir tapti inovatyviu pedagogu. „Įdomiausi tie dalykai, kurių dėstytojai stengiasi pateikti realius praktinius pavyzdžius, užduoti darbus, kuriuos vėliau galime panaudoti ir dirbdami mokyklose“, – tikino V. Mickutė. Per praktiką ji jau išbandė pradinių klasių mokytojos, bet norėjo pajausti ir anglų kalbos mokytojos poziciją, be to, tai buvo puiki proga suderinti darbą ir studijas. „Ši profesija susijusi su mano studijų programa – pradinio ugdymo pedagogika ir ankstyvasis užsienio kalbos mokymas“, – sakė Vita. Anglų kalbos mokytoja ji pradėjo dirbti šiais mokslo metais, nuo rugsėjo mėnesio. Šiuo metu Vita yra III kurso bakalauro studijų studentė Vytauto Didžiojo universitete Kaune. Ateities planuose – pabaigti bakalauro studijas, toliau kretingiškė tikisi tobulėti kaip pedagogė ir galbūt atrasti ką nors naujo.
Lengvaatlečio palangiškio pergalės šuoliai
Palangos Senosios gimnazijos dešimtokas Erikas Suchanovas, paskatintas draugo sesers, pradėjo lankyti lengvąją atletiką. Treneris iš karto pastebėjo, kad šešiolikmetis turi vadinamuosius fizinius duomenis ir potencialo šioje sporto šakoje. O šiandien šis sportas jaunuoliui padeda atskleisti save. „Sportas ne tik padeda palaikyti sveikatą, tai – ir veikla, padedanti realizuoti save“, – apibendrino jis. Treneris – didžiausias autoritetas „Treneris man – kaip antras tėvas“, – taip savo ryšį su treneriu Andriumi Bajoru apibūdino Erikas. A. Bajoras jam yra kaip mentorius, nuolat jį motyvuojantis. „Po varžybų treneris mus visada palepina, nuveža į kavinę pasisotinti mėsainiais, – kalbėjo jaunuolis. – Mane treneris stipriai motyvuoja, niekados nenoriu jo nuvilti, manau, jei neturėčiau jo – nebūčiau pasiekęs tokių rezultatų sporte.“ Šuolininkas į aukštį taip pat pasidalino vienu labiausiai įsiminusiu epizodu, kaip treneris jį paskatino pasiekti tikslo. „Už gerą rezultatą jis man pažadėjo nupirkti naujus sportbačius. Kai peršokau kartį varžybose ir viršijau savo rekordą, jis mane nusivežė į prekybos centrą ir nupirko žadėtuosius batus“, – šypsojosi moksleivis. Anksčiau Erikas užsiėmė ir kitomis sporto šakomis, tokiomis, kaip banglenčių sportas, čiuožimu snieglente, kaitavimu. Vis dėlto dabar jaunuolis laiką ir pastangas sutelkęs būtent į lengvąją atletiką.
Simono Daukanto progimnazijoje įvyko respublikinė teorinė-praktinė konferencija-forumas „Inovatyvios idėjos mokyklos praktikai“. Renginyje dalyvavo ugdymo įstaigų vadovai iš visos Lietuvos – jie dalinosi patirtimi ir diskutavo apie inovatyvius sprendimus švietimo sistemoje. „Esminis konferencijos tikslas – inicijuoti inovatyvų požiūrį į mokyklos valdymą, švietimo aktualijas ir technologijas per mokyklų vadovų ir švietimo ekspertų bendradarbiavimą“, – teigė Simono Daukanto progimnazijos direktorė Sigita Jonaitienė, akcentuodama, kad konferencijos dalyviai buvo kviečiami susipažinti su inovatyvia mokyklų praktika, mokslinių tyrimų išvadomis, tuo pačiu skatinant mokyklų vadovus kurti tinklus, bendradarbiauti, užmegzti ryšius su švietimo ekspertais ir socialiniais partneriais. Konferenciją pranešimu „Pažangi prezentacija: inovacija tarp praeities ir ateities“ išskirtinai pradėjo pranešimų prodiuseris rašytojas Arturas Laskauskas, kurio pasisakymas, anot konferencijos rengėjų, buvo stiprus atspirties taškas visai dienai. „Lektorius akcentavo, kad tikrasis švietimo inovatyvumas neapsiriboja technologijomis – jis atskleidė viešojo kalbėjimo ir vizualinės komunikacijos tema, akcentuodamas, kad beveik 50 proc. prezentacijų Lietuvoje yra neįdomios, nuobodžios ir senoviškos – tai rodo apklausos duomenys. Tačiau profesionalios, paveikios prezentacijos dažnai daromos visiškai priešingai negu įprasta“, – lektoriaus pasisakymą apibendrindama Simono Daukanto progimnazijos direktorės pavaduotoja Živilė Sabaliauskaitė atkreipė dėmesį į tai, kad A. Laskausko įžvalgos konferencijos dalyviams padėjo pažvelgti į komunikaciją kaip vieną svarbiausių šiuolaikinės lyderystės įrankių.
Aloyzui Žiliui – auksinis „Dainų dainelės“ ženklelis
Į Nacionalinę M.K. Čiurlionio menų mokyklą buvo sukviesti praėjusiais metais 50-ties metų sukaktį minėjusios Lietuvos vaikų ir moksleivių konkurso „Dainų dainelė“ kūrėjai ir organizatoriai, kuriems už pusę šimtmečio puoselėjamą tradiciją, kūrybinį įnašą buvo įteikti auksiniai ženkleliai. Tarp jų – ir kretingiškiui kompozitoriui pedagogui chorvedžiui Aloyzui Žiliui. Skelbiant naujo „Dainų dainelės“ sezono pradžią į šio konkurso 50-mečio pabaigtuves pakviesti buvę vertinimo komisijų pirmininkai, jų nariai, daugiausiai dainų konkursui parašę kompozitoriai, poetai, daug kartų buvusių laureatų mokytojai. Auksiniu ženkleliu apdovanotas Aloyzas Žilys prisipažino: „Gavau kvietimą į M. K. Čiurlionio meno mokyklą. Jame buvo paminėta, kad bus pagerbti per 50 metų labiausiai nusipelnę ir prie „Dainų dainelės“ istorijos prisidėję žmonės. Bet nė minties neturėjau, kad pats būsiu apdovanotas. Į renginį susirinko gana solidi muzikų publika. Kai ėmė vardinti kompozitorius – išgirdau ir savo pavardę. Tai buvo išties netikėta.“
Šį apdovanojimą kompozitorius įvardino kaip išskirtinį įvertinimą už kūrybinį darbą, ypač – su vaikais. „Džiaugiuosi, kad mano kurtos dainos skamba Lietuvoje ne tik per „Dainų dainelės“ konkursą, bet ir respublikinėse Dainų šventėse, pastaruoju metu – ne vien dainos, bet ir šokiai“, – kalbėjo A. Žilys, akcentuodamas, kad per „Dainų dainelės“ gyvavimo 50-metį šiame konkurse skambėjo ne viena dešimtis įvairaus amžiaus vaikams ir jaunimui jo sukurtų muzikinių kūrinių. „Vis dar negaliu patikėti, kad tarp tokių grandų, kaip Leonidas Abaris, Zita Bružaitė, Artūras Novikas, Jaroslavas Cechanovičius ir kitų, nuskambėjo ir mano pavardė“, – kalbėjo kompozitorius, prisiminęs savo pirmąją muzikinę patirtį Jokūbave griežiant armonika mokyklos ir kaimynų šventėse, vakarėliuose. Kūrėjo A. Žilio kūrybinis kelias prasidėjo Jokūbavo aštuonmetėje, vėliau tęsėsi Kretingos I vidurinėje mokykloje (dabar Pranciškonų gimnazija), kurią baigęs choro dirigavimo mokėsi tuometėje Klaipėdos Stasio Šimkaus aukštesniojoje muzikos mokykloje, vėliau chorinį dirigavimą studijavo Lietuvos valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakultetuose, kur kelerius metus dėstė chorinį dirigavimą būsimiems muzikos mokytojams. „Šiuo įvertinimu džiaugėsi ir mano šeima. Kai pagalvoju – ne kasdien tokie įvykiai nutinka, juk pagrindinis muzikinis gyvenimas sukasi Vilniuje, o aš esu iš nedidelio Žemaitijos miesto, todėl man labai svarbu, kad šį sykį sostinėje skambėjo ir Kretingos vardas. Kaip, beje, ir kiekvienos mano naujos dainos gimimas ir palaiminimas fiksuojamas Kretingoje“, – sakė kompozitorius A. Žilys, į pasaulį išleidęs per 3 tūkst. muzikos kūrinių.
Skautai – tai daugiau negu laisvalaikio būrelis. Tai – bendruomenė, kurioje ugdomas savarankiškumas, atsakomybė, meilė ir pagarba gamtai, tėvynei ir visam tave supančiam pasauliui. Europos skautai veikia visoje Lietuvoje, o Klaipėdos krašte jų veikloje dalyvauja apie 70 vaikų ir jaunuolių. Vienas skautų vadų kretingiškis Algirdas Klovas sakė, kad skautai ne tik moko praktinių įgūdžių, bet ir padeda formuoti stiprias, doras asmenybes. Viso to jie mokosi žygiuose, stovyklose, edukacinėse veiklose. Kasdien – nauja pamoka Skautų veikla – tai ne tik žygiai ir stovyklos, bet ir nuolatinis mokymasis. Šešiolikmečiai kretingiškis Erikas Pocius ir klaipėdiškis Adomas Libikas akcentavo, kad kiekviena diena su skautais atneša naujų žinių ir įgūdžių. Per penkerius buvimo metus skautais jie išmoko savarankiškumo, išgyvenimo gamtoje pagrindų, net praktinių dalykų, pavyzdžiui, kaip panaudoti virvę kritinėje situacijoje. Vaikinai išmoko įvairių virvės rišimo būdų, kuriuos galėtų panaudoti nelaimei atsitikus. Jų teigimu, skautai ugdo ne tik techninius gebėjimus, čia mokomasi ir atsakomybės už savo sprendimus. Erikas tikino, kad skautai padėjo jam tapti atsakingesniu ir savarankiškesniu: „Skautai parodė, kad sprendimus reikia priimti pačiam, atitinkamai už juos prisiimti ir atsakomybę.“ Adomas papildė, kad ši veikla padėjo jam išmokti ne tik išgyventi gamtoje, bet ir geriau pažinti žmones, suprasti jų skirtingus charakterius. Anot jaunuolių, būnant skautu reikia nuolat peržengti savo ribas. Erikas ir Adomas sutinka, kad didžiausią įspūdį palieka stovyklos ir žygiai, kuriuose jie išbando savo ištvermę ir stiprybę. Ypač jiems įsiminė žygis Lenkijoje. Ten teko susidurti su netikėtomis situacijomis, priimti greitus sprendimus ir veikti kaip komanda. „Išmokau kūrybiškumo ir pamačiau, kaip augame kartu“, – prisiminė Erikas. Adomui svarbiausia buvo ne tik išbandyti save, bet ir sutikti naujų žmonių, plėsti akiratį. Kaip jis sakė, skautai padeda įveikti baimes ir patirti situacijas, kurių niekur kitur neišgyventum: „Labiausiai man patinka išbandyti save ekstremaliose situacijose. Skautų iššūkiai nėra tik fiziniai. Tai – ir vidinė kova su savimi, savęs pažinimas ir augimas, kuris vėliau praverčia kasdieniame gyvenime.“ Pašnekovų manymu, sudaromos skautų komandos yra didžiausia šios organizacijos stiprybė. „Svarbiausia skautų vertybė – gebėjimas suprasti vienas kitą. Nors tai gali būti sudėtinga, mes tampame kaip broliai“, – sakė Adomas. Erikas taip pat tikino, kad skautų veikloje komandinis darbas yra neatsiejama dalis: „Nesvarbu, ruoši maistą žygyje ar kartu įveiki sunkumus, svarbiausia – palaikymas ir pasitikėjimas vienas kitu. Šie ryšiai išlieka visam gyvenimui ir dažnai tampa stipresni už daugelį kitų draugysčių.“
Kretingos jaunimas kyla aukštyn
Pirmasis šių metų ketvirtis Kretingos rajone jaunimo iniciatyvų prasme – ypač aktyvus. Jau praūžė ne vienas sporto renginys, sušokta atgimstančiose diskotekose, prisidėta ir prie netikėtų iniciatyvų. O į naują ketvirtį rajono jaunuoliai raketa išlekia kūrybingai – savo talentus balandžio 4 d. kiekvienas galės pademonstruoti talentų vakare „Tik aukštyn“. Kretingos – Lietuvos jaunimo sostinės 2025 – projekto pirmo ketvirčio renginiai buvo skirti sportuojančiam jaunimui. „Stengėmės išjudinti kuo daugiau jaunimo. Atkreipėme dėmesį, kad labiausiai skatinti renginiuose dalyvauti reikia VIII–IX klasių mokinius, todėl Kretingos sporto mokykla organizavo tik jiems skirtas estafetes, kitus renginius. Vyresnieji patys noriai dalyvauja siūlomose veiklose“, – atkreipė dėmesį Kretingos rajono jaunimo reikalų koordinatorė Inga Biliūnaitė-Rušinskė. Per šį ketvirtį įgyvendinta apie 15 veiklų, sporto renginių, susitikimų. „Nors iš pradžių planavome per šiuos metus įvykdyti 80 veiklų, matome, kad šį skaičių viršysime, nes programą papildėme naujomis iniciatyvomis“, – tikino koordinatorė, įvardinusi, kad pirmą ketvirtį neplanuotai suorganizuotos rankų lenkimo varžybos ir skautų žygis.
Vydmantų gimnazija dalyvauja Lietuvos tūkstantmečio mokyklos pažangos programoje ir įgyvendina projektą „Mokinių domėjimosi taikomuoju menu stiprinimas“: antros gimnazinės klasės mokiniams dailės, lietuvių kalbos ir literatūros pamokos vyksta tautodailininkų dirbtuvėse, muziejuose, kur jie ne tik susipažįsta su taikomojo meno kūrimo principais, panaudojimo galimybėmis, bet ir vykdo integruotas veiklas. Vydmantų gimnazijos antrokai gimnazistai buvo išvykę į Keramikos muziejų Leliūnuose Utenos rajone. Gimnazistus pasitiko Vytautas Valiušis – Lietuvos puodžių karalius, muziejaus įkūrėjas, saugantis amžinąsias molio paslaptis. Šis titulas nėra vien tuščias skambesys – šio žmogaus rankose gimsta molio dirbiniai, kuriuose – gyva istorija, o jo gyvenimo kelias – tai tikras atsidavimo amatui pavyzdys. Keramikas supažindino su šia tautodailės šaka, muziejaus eksponatais, ne tik paties žiestais, bet ir rinktais, dovanotais iš viso pasaulio. Gimnazistai teorines žinias apie keramikos dirbinių gamybą pritaikė per praktinius užsiėmimus, patyrė prasmingą kūrybinį džiaugsmą – žiedė savo dirbinį. Jų rankose atgijęs molis pasakojo senąsias istorijas naujai kartai. Palangos gintaro muziejuje mokiniai aplankė pasaulinio garso menininko Marc’o Chagal’o (Marko Šagalo) parodą „Gimtinės ilgesys“. Marc’as Chagal’as – vienas garsiausių dailininkų, keramikų, formavusių XX a. meno raidą. Mokiniai žavėjosi ne tik keramikos dirbiniais, bet ir iš Prancūzijos atgabentais gobelenais, kurie nuausti pagal menininko paveikslus. Aplankyta paroda išsiskyrė ryškiais, sodriais tonais, kuriančiais pasakišką vaizdą, kuriame realybė susiduria su fantazija. Eksponuotuose gausu simbolikos, susijusios su menininko biografija – paukščiai, žuvys, augalai ir pan. Patyriminėje veikloje, praktinio užsiėmimo metu gimnazistai, panaudojant menininko simbolius, lipdė savo pirmąjį bareljefą.
urgio Pabrėžos universitetinė gimnazija – vieta, kurioje gimsta idėjos, auga talentai ir formuojasi ateities lyderiai. Mokytojai ir gimnazistai aktyviai dalyvauja įvairiose veiklose, skatina mokymąsi per patirtį ir dalijasi žiniomis su bendruomene. Vasario pabaigoje tradiciškai į Gabių mokinių akademiją susirinko mokiniai iš viso Kretingos rajono: Marijono Daujoto, Simono Daukanto progimnazijų, Kartenos ir Jokūbavo Aleksandro Stulginskio mokyklų-daugiafunkcių centrų, Vydmantų, Darbėnų ir Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijų. Renginio dalyviai buvo supažindinti su įvairiomis sritimis – nuo tiksliųjų ir gamtos mokslų iki verslumo ir kūrybiškumo kompetencijų ugdymo. Pristatyti inovatyvūs projektai: išmanioji šiukšlinė, radiacijos matavimo prietaisas, mokinių įkurta bendrovė „Bee Cozy“, pažintinis stalo žaidimas anglų kalba ir daugelis kitų darbų. Be to, Klaipėdos Vitės progimnazijos prezidentė kartu su pavaduotoju ugdymui dalijosi įžvalgomis apie lyderystę ir įtraukiąją mokyklą. Gabių mokinių akademijoje Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos I gimnazinių klasių mokiniai taip pat aktyviai dalyvavo akademijos veiklose. Jie pristatė savo projektinius darbus: „Natūralūs antibakteriniai ekstraktai“ (Liepa Gedžiūtė, Eleonora Šidlauskaitė); „MMB „Bee Cozy“ veiklos ataskaita“ (Saulė Birškytė, Sofia Holland, Akvilė Žvinklytė); „Naujo gaminio kūrimas iš atliekų“ (Karina Kvecytė, Ugnė Puškoriūtė); „Stalo žaidimo EuCOpa kūrimas“ (Mantė Montvydaitė, Urtė Petrulytė); „Devyniasdešimtųjų motociklai“ (Aistė Petrulytė, Beata Visockaitė, Gabija Daugintytė); „Kūrybinės jungtys: draugystės juosta“ (Gabija Grigaitytė, Izabelė Butkutė, Agnė Baikauskaitė, Dovydas Leščiauskas, Matas Tiškus, Ugnė Lubytė); „Maisto atliekų susidarymo namų ūkyje tyrimas“ (Karolina Lukošiūtė); „Išmanioji šiukšlinė“ (Vytis Miliauskas); „Juodųjų skylių poveikis erdvėlaikiui“ (Elijus Maksimas Kriaučiūnas); „Radiacijos matavimo prietaiso projektavimas ir kūrimas“ (Rokas Petrokas, Markas Stuokus, Ernestas Viskontas). Gabių mokinių akademijos renginys suvienijo tiek mokytojus, tiek mokinius, skatindamas kūrybiškumą ir žinių troškimą. Bendradarbiavimas ir inovatyvios veiklos įkvėpė siekti tobulėjimo bei dalintis idėjomis.
Darbėnų gimnazijoje įvyko renginys, skirtas stiprinti mokyklos bendruomenės vienybę. Per šį „Sniego gniūžtės“ stovyklos renginį mokinių tėvai galėjo susipažinti su veiklomis, kuriomis užsiima jų vaikai, ir geriau suprasti mokyklos gyvenimą. Ypatingas dėmesys buvo skirtas ilgametės tradicinės stovyklos „Sniego gniūžtė“ veikloms, su kuriomis tėvai galėjo susipažinti iš arčiau. Jie patys išbandė darbą grupėse, bendradarbiavimo pratimus, kūrybiškumo lavinimo užduotis, šokius, improvizuotus pasirodymus scenoje. Tačiau neapsiribota vien linksmybėmis – buvo nagrinėjamos ir rimtos temos, susijusios su bendruomenės problemų sprendimu, prevenciniais klausimais, psichologinės sveikatos ugdymu. Tėvai kartu su mokiniais savanoriais dirbo grupėse, aptarė gimnazijos ir miestelio problemas, svajonių projektus. Kalbėdami apie mokyklą, tėvai akcentavo, kad reikėtų didesnės aktų salės, atnaujinti stadioną, kokybiško maitinimo, dažnesnių diskotekų ir jaunimui, ir suaugusiesiems. Miestelyje pasigendama paštomato, stovėjimo aikštelės prie vaikų darželio. Susirinkusieji ne tik iškėlė problemas, bet ir aktyviai ieškojo sprendimų, kuriuos vėliau visiems ir pristatė. Tai sukėlė gyvas diskusijas apie tai, kaip būtų galima gerinti mokyklos ir bendruomenės aplinką. Vakaro susitikimo dalis buvo ypač emocinga – tėvai stebėjo mokinių meninius pasirodymus, kurie, kaip sakė gimnazijos mokinių prezidentas Edvinas Petrauskas, parodė tai, apie ką kalbėti yra labai svarbu. Vaidinimai be žodžių atskleidė gilią alkoholio ir narkotikų žalą, patyčių pasekmes, emocinį skausmą. Šokiu ir scenine kalba mokiniai sujaudino visus juos stebėjusiuosius. Vėliau tėvai dalijosi savo įspūdžiais, aptarė, kokį poveikį jiems padarė pasirodymai ir kaip jie privertė susimąstyti apie jaunimo išgyvenimus.
Baigėsi pirmasis Lietuvos moterų krepšinio lygos (LMKL) B diviziono sezonas. „Tai – istorinis sezonas, kuriame buvo gražių kovų ir pamokančių pralaimėjimų“, – teigė „Kretingos“ moterų krepšinio komandos treneris Arimantas Mikaločius. Jo treniruojama komanda sužaidė 18 rungtynių, iškovojo 5 pergales ir Vakarų zonoje tarp 9 komandų užėmė VII v. Patekusios į aštuntfinalį jos dukart – 57:76 ir 53:70 – pralaimėjo stipriai Vilniaus „Kibirkšties-VKM-MRU“, kuri Rytų zonoje užėmė II v. poziciją. Kretingiškių varžovės Vakarų zonoje: „Kauno LSU-Kaunas“ (I v.), „Lietuvos sveikatos mokslų universitetas“ (II v.), „Klaipėdos VKKM-KU-Neptūnas-Amberton“, (III v.), „Kėdainių SC“, „Panevėžio Naftėnas-R.Sargūno SG-SC“, Kauno r. „Atletas“, „Druskininkų BC Deivės-II“; „Akmenės kraštas“. Naudingiausios komandos žaidėjos: nė vienų rungtynių nepraleidusi trenerio asistentė Ieva Trakienė (8,9 tšk., 7,8 atk. kam., 4,1 rez. perd., 12 naud. balų); Karolina Ginkė (9,6 tšk., 9,4 atk. kam., 12 naud. balų); Aurelija Jurkienė (10,1 tšk., 13,1 atk. kam., 9,3 naud. balų); Evelina Mauraitė (11,1 tšk., 5,1 atk. kam., 3,5 rez. perd., 6, 6 naud. balo). Treneris A. Mikaločius, komentuodamas pirmąjį kretingiškių krepšininkių sezoną LMKL, sakė: „Sezonas buvo įdomus, sunkus, permainingas ir pamokantis – ką ši tiestų atietyje galėtume patobulinti. Kas komandos laukia ateityje, spręsime kartu su komanda.“ „Kretingai“ atstovavo: Ugnė Mataitytė, Lina Pušinskė, Agnė Venclovė, Dovilė Tarasevičiūtė, Aurelija Narkutė, Aurelija Šideikytė, Alina Semionova, Ieva Trakienė, Edita Bružienė, Asta Kornišinienė, Aurelija Jurkienė, Kornelija Laukytė, Vitalija Budrė, Karolina Ginkė, Eglė Lazauskaitė, Evelina Mauraitė, Daiva Dėšankovienė.
„P. n.“ informacija
Rajono salės futbolo pirmenybėse triumfavo „Si group“ futbolininkai
Finišavo Rajono salės futbolo pirmenybės, kuriose šiemet žaidė 10 komandų, o finale varžėsi dviejų – A ir B – grupių dalyviai. Finalinių rungtynių dieną B grupėje dėl III v. susitiko pirmenybių viešnia „Dituva“ iš Klaipėdos rajono ir futbolo akademijos „Minija“ vaikinai. Anot pirmenybių organizatoriaus Martyno Vilucko, rungtynės vyko įnirtingai, ir po atkaklios kovos pergalę 3:1 (1:0) pasiekė „Dituva“ – rungtynės buvo tokios įtemptos, kad likus žaisti 5 minutėms ir rezultatui esant 2:1, buvo neaišku, kas laimės. Dėl I v. kovojo į „Paupio“ komandą susibūręs buvęs Kretingos sporto mokyklos jaunimas, tai yra 2005–2006 gimę futbolininkai, kurie susitiko su „Danės perlu“ – jaunimu iš Klaipėdos. Rungtynes nuo pat pradžios persvėrė „Danės perlas“, nesunkiai 6:1 (3:1) iškovojęs I v. ir B grupės nugalėtojų vardus. Naudingiausi B grupės žaidėjai: Mindaugas Semenavičius („Danės perlas“), Jonas Kazlauskas („Paupis“), Konstantin Andrijanov („Dituva“), Redas Neverauskis („Minija“), Vidas Anužis („Minija-II“). Geriausi atskirų pozicijų žaidėjai: „Dituvos“ vartininkas Giedrius Šmaižys, „Danės perlo“ gynėjas Benas Alseika ir „Paupio“ puolėjas Tadas Žiubrys. Rezultatyviausiai žaidė Anton Ananjev iš „Dituvos“ komandos – jis pelnė 15 įv.
Kartais vienas geras darbas gali sukelti grandininę reakciją. Būtent taip ir nutiko Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešojoje bibliotekoje. Nuoširdi žmonių iniciatyva išsaugoti istorines vertybes įkvėpė visos Lietuvos gyventojus – į biblioteką plūsta ne tik senos knygos, bet ir įkvepiančios jų istorijos. Prasidėjo nuo vienos knygos Vasario 11-oji tapo ypatinga diena Kretingos bibliotekai. Tądien Klaidas Mačernis atvežė vertingą atradimą – Motiejaus Valančiaus leidinį „Prade ir iszsiplietimas kataliku tikieima“ (1864). Supratęs, kokią istorinę knygą jis rado senelės palėpėje ir kokia svarbi ji gali būti bendruomenei, Klaidas nesudvejojo – knyga turi būti visiems prieinama. Kai biblioteka pasidalino šia žinia ir pasipylė žiniasklaidos dėmesys, niekas nė nesitikėjo, kad ši istorija įkvėps ir kitus žmones sekti Klaido Mačernio pavyzdžiu. Gerumas užkrečia Netrukus biblioteka sulaukė ypatingo skambučio, ir bibliotekos darbuotojos išvyko į Kauną pas Jaunutį ir Janiną Čereškas. Jaunius Čereška, dar prieš 15 metų keliaudamas po Lietuvos sodybas, rinko senus daiktus, kurie kažkam buvo nebereikalingi, bet jam pačiam – labai svarbūs. Viena tokių atrastų vertybių buvo ir M. Valančiaus leidinys – „Kantyczkas arba kninga giesmiu“. Sužinojusi apie Motiejaus Valančiaus vardo bibliotekai dovanojamus vyskupo raštus, šeima prisiminė apie kadaise rastą istorinį leidinį ir nusprendė jį padovanoti bibliotekai, o kartu su juo – ir seną maldaknygę.
Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos skyriaus pareigūnai praėjusią savaitę užfiksavo 395 KET pažeidimus, nustatė 13 neblaivių vairuotojų, tarp jų du – Darbėnuose. Dar 6 pareigūnų patikrinti vairuotojai neturėjo teisės vairuoti. Atsakomybės neišvengs ir vienas alkoholio padauginęs dviratininkas iš Klaipėdos rajono. Nustatyta, kad 11 vairuotojų neleistinai naudojosi mobiliojo ryšio įrenginiais, 4 vairuotojai ir vienas keleivis nesegėjo saugos diržų, 10 nesustojo prie STOP ženklo, stovinčio prieš geležinkelio pervažą, 63 vairuotojai nepraleido pėsčiųjų. Beje, taisykles pažeidė ir 13 pėsčiųjų, du el. mikrojudumo priemonėmis važiavę asmenys nedėvėjo saugos šalmų, keturios patikrintos transporto priemonės skleidė per didelį triukšmą. Mobiliuoju greičio matuokliu per savaitę užfiksuota 218, rankiniu būdu – dar 36 leistino greičio viršijimo atvejai.
„P. n.“ informacija
Dar kovą šalies bitininkai galėjo teikti paraiškas pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano sektorinės intervencinės priemonės „Parama bitininkystės sektoriui“ programą. Nacionalinė mokėjimo agentūra informavo, kad per paraiškų priėmimo laikotarpį gavo 734 paraiškas, kuriose prašoma daugiau kaip 1 mln. 287 tūkst. 396 Eur, kai paraiškų etapui skirta 1 mln. 99 tūkst. 656 Eur. Paramos buvo galima kreiptis pagal 5-ias priemones: švietimas, mokymas ir techninė parama; bičių šeimų atnaujinimas, bitininkavimo inventoriaus įsigijimas, bičių ligų prevencija; moksliniai tyrimai bitininkystės sektoriuje; bitininkystės sektoriaus populiarinimas ir rinkos stebėsena; medaus ir kitų bičių produktų tyrimai. Didžiausio pareiškėjų susidomėjimo sulaukė priemonė „Bičių šeimų atnaujinimas, bitininkavimo inventoriaus įsigijimas, bičių ligų prevencija“ – pateiktos 686 paraiškos, kuriose prašoma daugiau kaip 875 tūkst. Eur paramos, šiai priemonei skirta 640 tūkst. Eur. Dėl paramos pagal priemonę „Moksliniai tyrimai bitininkystės sektoriuje“ kreipėsi 9 pareiškėjai. Prašoma paramos suma – per 173 tūkst. Eur. Šiai priemonei skirta paramos suma siekia 100 tūkst. Eur. Daugiau kaip 6 tūkst. Eur paramos 17 bitininkų prašo medaus ir kitų bičių produktų tyrimams. Pagal priemonę „Švietimas, mokymas ir techninė parama“ paramos kreipėsi 13 pareiškėjų, kurių prašoma suma – per 118 tūkst. Eur. Dar 9 bitininkai kreipėsi paramos bitininkystės sektoriaus populiarinimui prašydami daugiau kaip 114 tūkst. Eur paramos. Atitinkamai priemonėms skirta 200 tūkst. Eur ir 140 tūkst. Eur – abiem priemonėms skirtų lėšų pakanka pateiktoms paraiškoms finansuoti. Priemonėms, pagal kurias pateiktose paraiškose prašoma paramos suma viršija skirtą paramos sumą, bus taikomas paraiškų pirmumo vertinimas. Toliau paraiškos bus vertinamos pagal tinkamumo gauti paramą kriterijus. Nuo šių metų bitininkų įgyvendinamų projektų kontrolės laikotarpis sutrumpintas nuo 5 iki 3 metų. Kasmet paraiškų pateikiama vis daugiau, pvz.: 2023 m. pateiktas paraiškų skaičius siekė 586, 2024 m. – 722, 2025 m. – 734.
„P. n.“ informacija
|
|
