|
|
|
(1900) 2024-10-29
Įvyko rinkimų į Lietuvos Respublikos Seimą II turas. Rinkėjų valia Kuršo apygardoje balsų dauguma išrinkta Lietuvos socialdemokratų partijos narė, Kretingos skyriaus pirmininkė, Kretingos rajono savivaldybės tarybos narė, opozicijos lyderė Violeta Turauskaitė, Mėguvos apygardoje – politinės partijos „Nemuno aušra“ kandidatas Karolis Neimantas. Už V. Turauskaitę balsavo 63,72 proc. nuo dalyvavusių rinkėjų skaičiaus, arba 65,51 proc. nuo galiojančių biuletenių skaičiaus. Antrame ture su šia kandidate varžėsi dvi kadencijas Seime dirbęs kraštietis Antanas Vinkus, už kurį pasisakė 33,54 proc. nuo dalyvavusių rinkėjų ir 34,49 proc. – nuo galiojančių biuletenių skaičiaus. Daugiausiai – 84,16 proc. – už V. Turauskaitę balsavo Luknės apylinkėje Skuodo rajone, mažiausiai – 45,24 proc. – Kretingos rajono Mančių apylinkėje. Už A. Vinkų daugiausiai – 54,76 proc. – balsavo Mančių apylinkėje, mažiausiai – 15,84 proc. – Luknės apylinkėje. Mėguvos apygardoje 51,96 proc. nuo dalyvavusių rinkėjų ir 53,93 proc. nuo galiojančių biuletenių balsavo už „Nemuno aušros“ kandidatą Karolį Neimantą. Už Seimo narį Mindaugą Skritulską balsavo: nuo dalyvavusių rinkėjų – 44,38 proc., nuo galiojančių biuletenių – 46,07 proc. Daugiausiai – 82,38 proc. – už K. Neimantą balsavo Rūdaičių apylinkės rinkėjai, mažiausiai – 46,90 proc. – Vilniaus apylinkėje. Už M. Skritulską daugiausiai – 53,42 proc. – rinkėjų balsavo Karklės apylinkėje, mažiausiai – 17,62 proc. – Rūdaičiuose. Šalies mastu už kandidatus į Seimą 62-jose apygardose ir 1 tūkst. 685 apylinkėse balsavo, arba rinkimų II ture, dalyvavo 870 tūkst. 720 rinkėjų iš 2 mln. 121 tūkst. 562 rinkimų teisė turinčių šalies gyventojų. Rinkėjų aktyvumas II turą buvo gerokai mažesnis – 41,31 proc., kai pirmą turą prie urnų susirinko 52,06 proc. rinkėjų. Kuršo apygardoje rinkėjų aktyvumas – 39,87 proc, (I turą – 50,22 proc.), Mėguvos – 41,31 proc. (pirmą turą – 52,28 proc.). Kuršo apygardoje teisę balsuoti turi 36 tūkst. 330 rinkėjų, dalyvavo 14 tūkst. 484, Mėguvos apygardoje iš 33 tūkst. 760 rinkėjų Seimo rinkimų I ture dalyvavo 13 tūkst. 945 rinkėjai.
Donorystės misija – padėti kitiems
Spaliui baigiantis Nacionaliniam kraujo centrui pakvietus kretingiškiai noriai aukojo kraujo. Dauguma donorų akcentavo, kad tai – savaime suprantama. Kretingoje gyvenanti Agnė, jau aštuntą sykį aukojusi kraują, sakė šią idėją puoselėjusi jau senokai, bet vis nedrįsdavusi, kol vieną sykį, kolegei paminėjus, kad toji važiuojanti priduoti kraujo, drąsiai pasakė taip ir nuo tada reguliariai atlieka donaciją. Agnei ši idėja svarbi, nes ji žino, kad tai gelbsti gyvybes. Į pokalbį įsitraukęs Rolandas sakėsi kraujo duodantis jau senokai, per metus 2–3 kartus, kiek kartų yra tai daręs, neskaičiavo, bet šis būtų 20-tas ar 22-as. „O kas padės, jei ne mes, donorai. Gal pačiam kada reikės, gal kažkam iš savų, giminių, artimųjų,“ – atviravo Rolandas. „Gavome pranešimo žinutę, kad reikia, tai ir atbėgome“, – sakė trumpam iš darbo vietos ištrūkusios Edita, Alma ir Lina, kraujo aukojančios ne pirmą kartą. Per 20 kartų kraujo aukojęs Valentas sakėsi norintis padėti kitiems. Nors pačiam niekada nėra atliktas kraujo perpylimas – jis, sulaukęs pilnametystės, pradėjo eiti šios kilnios misijos keliu. Pryšmančiuose gyvenanti floristė Nida, atvykusi duoti kraujo, buvo apdovanota Lietuvos donorystės žymūno pažymėjimu, kuris yra įteikiamas donorui, ne mažiau kaip 20 kartų neatlygintinai davusiam kraujo ar 100 kartų plazmos. „Kraujo duodu, nes norisi kažkam išgelbėti gyvybę. Matau, kaip to kraujo visada trūksta. Šis kartas man bus 24-tas“, – sakė Nida, dėkojanti aukščiausiajam už stiprią sveikatą, nes taip turinti galimybę padėti kitiems. Apie donorystės svarbą, paskatas prisidėti prie šio kilnaus tikslo ir mitus, kurie atbaido tai daryti, kalbėjome su Nacionalinio kraujo centro Klaipėdos skyriaus vadove Renata Poviliūniene.
Ūkvedžio name karaliauja balta mėlyna spalvos
Kretingos muziejaus Ūkvedžio namo tapybos salėje atidaryta Klaipėdos Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus Archeologijos ir restauravimo skyriaus parengta paroda „Balta mėlyna: nuo Džakartos iki Liverpulio“. Joje pristatyti per archeologinius kasinėjimus Klaipėdos senamiestyje rasti fajanso ir porceliano dirbiniai, pradedant seniausiais artefaktais – XVII a. Delfto fajansu, baigiant Europoje veikusių fajanso ir porceliano įmonių gaminiais, pagamintais iki 1945 m. Keliuose stenduose eksponuojami radiniai – prašmatnūs indai, dekoratyvinės lėkštės, pypkių antgaliai, suvenyrai ir jų šukės, juos į Klaipėdą laivais atgabendavo pirkliai. Atskiras stendas skirtas klaipėdietiškai virtuvei: fajanso indai, kuriuos naudojo miestiečių šeimos prieš šimtą-du šimtus metų. Parodoje dominuoja balta ir mėlyna indų spalvos, jas, rytiečių pavyzdžiu, buvo pamėgę vėlyvųjų viduramžių Vakarų Europos manufaktūrų meistrai. Todėl ir į parodos atidarymą svečiai buvo paraginti atvykti prisilaikant balto mėlyno aprangos kodo, atitinkančio eksponatų spalvas ir kuriančio šventinę atmosferą. Tiškevičiams Kretingoje – per ankšta Parodą pristatė Kretingos muziejaus vadovas Romandas Žiubrys, Archeologijos ir istorijos skyriaus vedėja Eglė Rimkutė bei rengėjai – Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius Jonas Genys ir šio muziejaus archeologė Ramunė Bračiulienė. R. Žiubrys, atkreipęs dėmesį, kad paroda surengta vienoje puošniausių dvaro salių, kurioje renovuoti freskų fragmentai, kalbėjo: „Pastaruosius metus gyvename XIX amžiaus Kretingos dvaro palikimo puoselėjimu: miesto įkūrėjo Jono Karolio Chodkevičiaus laikai tolimi, tačiau grafų Tiškevičių gyvenimą mūsų mieste dar galime atsekti. Norisi akcentuoti Tiškevičių giminę, nes ji svarbi Lietuvai ir Lenkijai. Tokioms ryškioms giminėms, kaip Tiškevičiai, savo laiku būtų labiau tikę gyventi prie Senos Paryžiuje, o ne Kretingoje. Jiems įsikūrus Kretingoje, kardinaliai pasikeitė miesto veidas: įrengta pirmoji elektrinė, pirmasis telefono ryšys Lietuvoje, įsteigtas pirmasis lietuviškas darželis. Kretinga palaikė glaudžius ryšius su Klaipėda: per jos uostą buvo gabenama įranga elektrinei, kitos prekės, manau, ir indai, kuriuos galime išvysti šioje parodoje.“ Mažosios Lietuvos muziejaus direktorius J. Genys taip pat pasidžiaugė, kad tai – trečioji šios parodos, kuri bus eksponuojama ligi kitų metų vasario, vieta aristokratiškose erdvėse. „Tos pačios prekės, kurios pasiekdavo Klaipėdą, atkakdavo ir čia: kaimynystė turėjo įtakos miestų gyvenimams. Man pačiam kažkada teko kasinėti Kretingos aikštėje ir aptikti panašių artefaktų.“
Sustabdė neblaivų
Sekmadienį apie 15.04 val. Savanorių g. Kretingoje sustabdyto automobilio „VW Transporter“ vairuotojui, gimusiam 1988 m., nustatytas 1,65 prom. neblaivumas.
„P. n.“ informacija
Išdaužė 13 langų
Šeštadienį Kretingos rajono policijos komisariato pareigūnams pranešta, kad Genčų kaime išdaužti gyvenamojo namo trylikos langų stiklai. Padaryta 3 tūkst. eurų žala. Pradėtas turto sunaikinimo ar sugadinimo tyrimas.
„P. n.“ informacija
Pavogė du meškinus
Spalio 27 d. apie 11.30 val. Palangoje, J. Basanavičiaus g. ir Birutės alėjoje, pramogų zonoje, pastebėta, kad, išdaužus dviejų žaidimo aparatų stiklus, iš jų pavogti du pliušiniai meškinai. Žala – apie 1 tūkst. eurų. Pradėtas vagystės tyrimas.
„P. n.“ informacija
Spalio 25 d. Kretingos „Minija“ per vyriausiojo trenerio Tjago Bomfim gimtadienį žaidė XXVII turo rungtynes ir namuose 1:0 palaužė Gargždų „Bangos B“ komandą ir įsirašė svarbius tris taškus turnyro lentelėje. Vienintelis susitikimo įvartis krito 47-ą susitikimo sekundę, kai, sulaukęs puikaus perdavimo, iš dešiniojo krašto įvartį galva pelnė traumų šiame sezone kamuotas Edgaras Drąsutis. 17-ą min. R. Kialla turėjo ir savo momentą, bet smūgiavo iš gana aštraus kampo, ir varžovų vartininkui pavyko smūgį atremti. 34-ą min. Kretingos komandos legionierius turėjo dar vieną momentą, bet iššokęs vienas prieš vartininką smūgiavo tiesiai į jį. 37-ą min. legionierius iš Brazilijos Nark Junior kūrė dar vieną pavojingą epizodą, bet iš baudos aikštelės prieigų smūgiavo šalia vartų. 68-ą min. iš dešiniojo krašto smūgiavo Mantas Gedutis, bet smūgis taip pat praskriejo šalia virpsto. Per likusį laiką pavojingesnių momentų nekilo prie abejų vartų, ir „Minijai“ pavyko išsaugoti savo vartus sausus. Šiose rungtynėse Kretingos „Minijai“ atstovavo: Rostyslav’as Bielov’as (vartininkas), Ernestas Mockus (kapitonas), Vilius Kazlauskas, Nsingany Riddy Kialla, Valdas Jašmontas, Bekaye Diawara, Nark Junior (46 min. Deividas Pipiras), Tobi Sabitu, Matas Keblys, Edgaras Drąsutis (76 min. Gražvydas Steckys) ir Mantas Gedutis (83 min. Adrijus Putvinas). „Minija“ turi rungtynes atsargoje ir su 30 taškų šiuo metu dalinasi XII–XIII turnyrinės lentelės vietomis, bet dar gali tekti žaisti dėl peržaidimo, kad išliktų I lygoje ir kitais metais. Kretingos ,,Minija“ šią savaitę sužais dvejas rungtynes: spalio 29 d. 18 val. namuose su TOPsport I lygos čempionų vardus užsitikrinusiais Vilniaus „Riteriais“, o lapkričio 2 d. – išvykoje su Mažeikių „Atmosfera“.
Tomas KUBILIUS
Spalio 24 d. Kretingos „Kretinga-Rivilė“ išvykos rungtynėse 48:66 (15:16; 10:13; 12:17; 11:20) neprilygo Palangos „Olimpui“ (5 pergalės, 3 pralaimėjimai). Rungtynės vyko labai klampiai ir, joms įpusėjus, priekyje buvo šeimininkai – 29:25. Šiose rungtynėse netrūko emocijų, ir kretingiškiai buvo nubausti penkiomis techninėmis pražangomis, o likus žaisti 6,5 min. už antrą techninę pražangą neteko ir vyr. trenerio Arimanto Mikaločiaus – jį pavadavo asistentas Henrikas Lubinas. Po pertraukos Palangos komandai pavyko nutolti ir iškovoti užtikrintą pergalę, o komandoje žaidė ir pernai su Kretinga „7bet-NKL“ komandoje rungtyniavę ir sidabro medalius iškovoję Mindaugas Stašys, Mantas Ruikis, Ernestas Bružas ir Nojus Pabrieža. Šiose rungtynėse Kretingos „Kretingai-Rivilei“ atstovavo: Mantvydas Staniulis – 10, Edgaras Preibys (2/6 tritaškiai) ir Gytis Mačionis (4/5 dvitaškiai) – po 8, Rytis Zabita (11 atk. kamuolių) – 7, Edgaras Danys (3 per. kamuoliai) – 5, Tadas Budrys (6 atk. kamuoliai) – 4, Karolis Sapiega (5 atk. kamuoliai), Justas Žiubrys ir Žygimantas Bartašius – po 2, Tautvydas Rudys.
Turnyre Plungėje – II vieta
Kretingos Pranciškonų gimnazijos merginų tinklinio komanda, vadovaujama mokytojo Vaido Mackevičiaus, dalyvavo turnyre Plungės sporto ir rekreacijos centro taurei laimėti. Šiame turnyre kretingiškės užėmė II vietą. Be Kretingos, turnyre dalyvavo Plungės, Joniškio, Mažeikių ir dvi Saldus iš Latvijos komandos. „Pranciškonų gimnazijos“ komandai pogrupyje pavyko iškovoti dvi pergales – prieš Mažeikių ir Joniškio komandas. Pogrupyje užėmusi I v., kretingiškių komanda gavo kelialapį į pusfinalį. „Kad patektume į finalą, teko grumtis jau su gerai žinoma Plungės komanda. Sunkioje kovoje mums pavyko nugalėti Plungės tinklininkes ir patekti į turnyro finalą“, – komandos pasirodymą komentavo V. Mackevičius. Finale „Pranciškonų gimnazija“ susitiko su Saldus komanda – kretingiškėms teko pripažinti Latvijos sportininkių pranašumą. Treneris pasidžiaugė, kad net 3 Kretingos tinklininkės pripažintos geriausiomis turnyro žaidėjomis: geriausia blokuotoja – Izabelė Žiobakaitė, geriausia libero žaidėja – Urtė Žukauskytė, geriausia krašto puolėja – Urtė Mackevičiūtė. Geriausia „Pranciškonų gimnazijos“ žaidėja pripažinta Urtė Navasaitytė. „Po šio laimėjimo su kuo geriausiomis nuotaikomis rengiamės Lietuvos salės tinklinio U-19 čempionatui“, – V. Mackevičius kvietė palaikyti jo treniruojamą komandą. Namų aikštėje – Kretingos sporto centre – „Pranciškonų gimnazijos“ komanda susitiks su „Raseinių KKSC“ tinklinio žaidėjomis. Varžybos įvyks lapkričio 3 d. 17. 00 val.
---
Turnyro prizininkės:I v. – „Saldus tinklinio klubas“ (Latvija); II v. – Kretingos „Pranciškonų gimnazija“; III v. – „Plungės sporto ir rekreacijos centras“.
„P. n.“ informacija
Vairuotojų dėmesiui: suskubkite pasitikrinti sveikatą
Nuo kitų metų sausio 1 d., baigus galioti medicininei pažymai, nebegalios ir vairuotojo pažymėjimas. LR Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Pirminės sveikatos priežiūros, odontologijos ir medicininės reabilitacijos skyrius vyriausioji specialistė Kristina Jokimaitė paaiškino, kokie tyrimai privalo būti atlikti visiems vairuotojams ir ką daryti, jei sveikatos patikrinimo išvada yra neigiama. Ragina pasitikrinti medicininės pažymos galiojimą „Regitros“ pastebėjimu, atnaujinti medicininę pažymą suskubo dar tikrai ne visi vairuotojai, nors iki Naujųjų metų liko vos keli mėnesiai. Naujausiais „Regitros“ duomenimis, kitų metų sausio 1 d. daugiau kaip 140 tūkst. šalies vairuotojų gali susidurti su iššūkiais, nes dėl pasibaigusios medicininės pažymos nebegalios jų vairuotojo pažymėjimas. Tam, kad šie asmenys toliau galėtų sėkmingai dalyvauti eisme, būtina suskubti pasitikrinti sveikatą ir atnaujinti medicininę pažymą. Iš 140 tūkst. vairuotojų net 115 tūkst. jų medicininė pažyma nebegalioja jau šiandien. Kitiems 25 tūkst. ji baigs galioti per lapkričio ir gruodžio mėn. Vairuotojai yra kviečiami kuo skubiau patikrinti, iki kada galioja jų medicininė pažyma. Tai padaryti galima 2 būdais: identifikavus save per el. valdžios vartus „Vairuotojų portale“ arba suvedus vairuotojo pažymėjimo numerį ir asmens kodą „Regitros“ el. sistemoje. Privalomi tyrimai SAM vyr. specialistė K. Jokimaitė informavo, kad tikrinant vairuotojų sveikatą turi būti atlikti šie tyrimai: regėjimo aštrumo, regėjimo lauko tyrimai (visiems), akispūdžio matavimas (asmenims nuo 40 metų). Jei regėjimas neatitinka regėjimo lauko arba regėjimo aštrumo standarto, papildomai turi būti atliekamas regėjimo prieblandoje, jautrumo ryškiai šviesai, kontrastinio jautrumo tyrimas; visiems vairuotojams atliekamas klausos tyrimas – šnabždesiu abipus, o jeigu skiria gydytojas, atliekama audiograma; vestibulinės funkcijos tyrimai; gydytojui skyrus papildomai gali būti atliekama elektrokardiograma, psichologinės atrankos, reakcijos ir kiti tyrimai; esant įtarimui dėl obstrukcinės miego apnėjos (toliau – OMA) sindromo, pulmonologui ar neurologui skyrus atliekama viso nakties miego laikotarpio respiracinė poligrafija ir/ar polisomnografija; krūtinės ląstos rentgenograma – jei nėra atlikta per dvejus metus (atliekama tik vairuotojams profesionalams). Taip pat vairuotojų prašoma užpildyti „Vairuotojo garbės deklaraciją“ ir klausimyną dėl OMA.
Kretingiškis aplink Žemę apibėgo 11 kartų
Kretingiškis ultramaratonininkas 83-jų Piotras Silkinas – neįtikėtinos fizinės ištvermės žmogus, per savo gyvenimą iš viso nubėgęs kone pusę milijono kilometrų, kuriuos susumavus išeitų, kad aplink Žemės rutulį apibėgo 11 kartų. Jis ligi šiol dar bėga maratonus (42,2 km). Per savo gyvenimą yra pasiekęs daugybę šalies ir pasaulio rekordų, dalyvaudamas įvairaus lygio čempionatuose ir bėgimuose, svarbiausi jų – aplink Lietuvą ir Baltijos jūrą, dukart – 1 tūkst. mylių bėgimas Australijoje. Per 192 dienas apibėgo visą Europą, aplankydamas 25 jos sostines. Pagerbė Kretinga ir prezidentai P. Silkinas atviravo, kad kasdien vis dar nubėgąs apie 20 km, nebent pasijaučiąs nekaip, bet ir tuomet bėgiojąs savo kambaryje aplink stalą, kol susidarą ne mažiau kaip 10 km. „Be bėgimo nebegaliu, atrodo, kad širdis sustos. O ir daktarai rekomendavo bėgioti, nes taip susireguliuoja sutrinkantis širdies ritmas“, – kalbėjo sportui pasišventęs vyras. Rodydamas net kelis sąsiuvinius, kuriuose kruopščiai surašyti skaičiai – kiek kilometrų nubėgta kasdien, kiek jų susidaro per metus, ir galop per visą gyvenimą, P. Silkinas tarsi sau ir kitiems įrodo akivaizdų faktą, kad jau įveikė apie 500 tūkst. km. Taigi išeitų, kad aplinkui Žemę jis apibėgo 11 kartų, nes pusiaujo ilgis – 40 tūkst. 75 km. Ligi šiol jis dar kas vasarą, taip pat ir praėjusią, dalyvauja per jo gimtadienį rugpjūčio 6 d. Kretingoje rengiamame tradiciniame P. Silkino vardo maratone. Į tolimesnius ir sudėtingesnius bėgimus išvykti jau tampa problema – pats dar labai norėtų, tačiau organizatoriai nebesiryžta prisiimti atsakomybės. „Motina sakydavo, kad nuo kūdikystės nemokėjau vaikščiot – vis bėgte ir bėgte“, – juokėsi Piotras. Bėgimui tarsi užgimusį žmogų ligi šiol tebešildo pasiekta šlovė: jis rodė šūsnį diplomų, apdovanojimus, tarp jų – Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino ordiną, jį nesyk kvietėsi į Prezidentūrą aukščiausi šalies vadovai – Algirdas Brazauskas, Rolandas Paksas, Valdas Adamkus, o Kretingos rajono savivaldybė suteikė Garbės piliečio vardą.
Per vieną dieną atliktos keturios otochirurginės operacijos – taip sparčiai dirba naujasis Respublikinės Klaipėdos ligoninės Ausų, nosies, gerklės skyriaus gydytojas otochirurgas dr. Paulius Vaičiulis. Ilgametę patirtį turinčio ir puikiais specialistais garsėjančio skyriaus gretas papildė du otochirurgai iš Kauno klinikų – dr. P. Vaičiulis ir gydytojas Tomas Jakštas. Išvengė klausos aparato Jau du Respublikinės Klaipėdos ligoninės pacientai gali džiaugtis pagerėjusia ir išsaugota klausa – jiems atliktos klausą atkuriančios otochirurginės operacijos – stapedoplastikos. Šiuos pacientus operavo iš Kauno klinikų atvykęs otochirurgas dr. P. Vaičiulis. Pirmuoju gydytojo pacientu Klaipėdoje tapo 36 metų vyras, sergantis Bechterevo liga. Per pastaruosius kelerius metus vyrui pradėjo silpti klausa, tačiau jis delsė kreiptis į medikus. Registruotis vizitui paskatino stiprus gerklės skausmas. Pasak Respublikinės Klaipėdos ligoninės Ausų, nosies, gerklės (LOR) skyriaus laikinai vedėjos pareigas einančios gydytojos Ingridos Anužytės, pacientas pirmiausia kreipėsi į ją privačioje klinikoje dėl gerklės skausmo. Diagnozavusi grybelinį faringitą, gydytoja atkreipė dėmesį, kad vyras silpnai girdi. Atlikus audiologinius tyrimus, pacientui diagnozuota otosklerozė. Jaunam vyrui buvo pasiūlytas chirurginis gydymas. Gydytojas P. Vaičiulis paaiškino, kad klaipėdiečiui buvo atlikta sudėtinga mikrochirurginė operacija – stapedoplastika. Ši operacija reikalauja itin didelio tikslumo ir kruopštumo: vietoje ligos pažeisto klausos kauliuko įdedamas implantas. Praėjus pooperaciniam laikotarpiui, pacientas puikiai girdės ir galės grįžti į kasdienį gyvenimą. „Fantastika! – pasidžiaugė klaipėdietis Vytautas, paklaustas, kaip jaučiasi praėjus kelioms valandoms po operacijos. – Atrodo, kad visi kalba su garsiakalbiu.“ Tiesa, šis pacientas po pusmečio dar turės sugrįžti į ligoninę, kad analogiška operacija būtų atlikta ir kitai ligos pažeistai ausiai. Kita pacientė – 64 metų moteris, kuriai nustatyta ta pati diagnozė – otosklerozė. Kaip klausos reabilitacijos priemonę ji buvo pasirinkusi klausos aparatus, tačiau panešiojusi juos nusprendė, kad vertėtų pabandyti chirurginį gydymą. Pacientei buvo atlikta analogiška operacija, kaip ir pirmajam minėtam pacientui. Po operacijos moteriai klausos aparato artimiausiu metu nebeprireiks.
Kretinga jau ruošiasi Kalėdoms
Praėjusią savaitę, Kretingos miesto seniūnijos rūpesčiu, bendrovės „Kretingos komunalininkas“ darbuotojai kabino kalėdines dekoracijas ant apšvietimo stulpų. Iš viso ant 40 stulpų pakabinta 40 dekoracijų, kurioms išleista 10 tūkst. Eur. „Kelerius metus po Vilniaus gatvės renovacijos, kai buvo įrengti nauji apšvietimo stulpai, kalėdinių dekoracijų ant jų išvis nebuvo. Pernai po švenčių per išpardavimus nupirkome dalį dekoracijų, o kitą dalį – neseniai. Miestą papuošti užtrunka laiko, vėliau ir darbuotojams būna šalta dirbti lauke, todėl ir pradėjome ruoštis šventei iš anksto. Miesto šviesų ir kalėdinės eglės įžiebimo šventė numatyta lapkričio 30 dieną“, – kalbėjo Kretingos miesto seniūnė Gintarė Liobikienė.
„P. n.“ informacija
Kretingos rajono savivaldybės administracija nuo spalio mėnesio tapo akredituota savanorius priimančia organizacija. Akreditacija Savivaldybei suteikta trejiems metams. Tokio paties laikotarpio akreditaciją Jaunimo reikalų agentūra suteikė ir Savivaldybės padaliniui – Salantų miesto seniūnijai. Suteikiant akreditaciją atsižvelgta, kad tiek Kretingos rajono savivaldybė administracija, tiek Salantų miesto seniūnija savanoriauti pageidaujantiems jauniems žmonėms (nuo 14 iki 29 m.) gali pasiūlyti įvairių veiklų, kuriose dalyvaudami jie galės ugdyti skirtingas kompetencijas. Taip pat atsižvelgta į tai, kad planuojama užtikrinti reikiamą savanorio užimtumą (ne mažiau kaip 35 val. per mėnesį, 240 val. per visą savanorystės laikotarpį) bei kt. Kretingos rajono savivaldybės administracija ir Salantų miesto seniūnija šiemet priims po 2 savanorius, savanorystės trukmė – iki 6 mėnesių. Tiek Kretingos rajono savivaldybės administracijai, tiek Salantų miesto seniūnijai akreditacija priimti savanorius suteikta pirmą kartą.
Kretingos rajono savivaldybės informacija
Kretingos rajono savivaldybė pasirašė sutartį Laukų gatvei Kretingoje remontuoti. Kapitalinius remonto darbus Laukų gatvėje – ruože nuo sankryžos su Laisvės g. iki žemės sklypo, esančio Laukų g. 47 – atliks UAB „Plungės lagūna“. Atliekant darbus Laukų gatvės 0,777 km ruožas bus išasfaltuotas, įrengti borteliai. Taip pat numatyta įrengti iškilias sankryžas su S. Daukanto ir P. Vileišio gatvėmis, jų iškilioje dalyje – apšviestas pėsčiųjų perėjas, nuovažas į automobilių stovėjimo aikštelę ir aplinkinius žemės sklypus. „Išasfaltavus šią žvyruotą gatvės dalį, važiuoti Laukų gatve bus patogiau ir saugiau, – sakė Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorė Vilma Preibienė. – Be to, šalia gatvės pėsčiųjų ir dviratininkų patogumui bus įrengtas pėsčiųjų ir dviračių takas, prie jo – suoliukai ir dviračių stovas. Gatvė bus pritaikyta žmonių su negalia judėjimui, pėsčiųjų ir dviračių takas bus patogus ir neregiams, nes jame numatyta įrengti taktilinius paviršius.“ Darbus rangovas turėtų atlikti per 20 mėnesių nuo sutarties įsigaliojimo dienos. Laukų gatvės kapitaliniai remonto darbai atsieis per 720 tūkst. eurų, jie finansuojami iš Kretingos rajono savivaldybės administracijos ir Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų. Laukų gatvėje bus remontuojami ir lietaus kanalizacijos tinklai. Šiuos darbus taip pat atliks UAB „Plungės lagūna“ pagal su UAB „Kretingos vandenys“ sudarytą sutartį. Darbų vertė – 338 tūkst. eurų, jie finansuojami iš įmonės lėšų.
Kretingos rajono savivaldybės informacija
Kretingos rajone didelis dėmesys skiriamas fiziniam gyventojų aktyvumui skatinti, nuosekliai atnaujinami sporto aikštynai. Neseniai baigti atnaujinimo darbai Savanorių gatvėje Kretingoje esančioje lauko teniso aikštelėje, taip pat atnaujinta sporto aikštelė Rūdaičiuose. Atliekant darbus lauko teniso aikštelėje Kretingoje ant asfalto pagrindo buvo paklota dirbtinės vejos danga, išardytas senas ir įrengtas naujas teniso stovas su tinklu, naujai sužymėtos linijos. Rūdaičių krepšinio aikštelėje buvo sutvarkyta sena asfalto danga ir ant jos išlieta nauja – guminė, naujai išbraižytos linijos, prie aikštelės įrengti du nauji suoliukai, šiukšliadėžė. „Šios dar dvi atnaujintos sporto aikštelės – tai būtina investicija į mūsų rajono gyventojų sveikatą ir aktyvų laisvalaikį, – sakė Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorė Vilma Preibienė. – Kitąmet planuojama pradėti rekonstruoti Salantų gimnazijos stadioną, taip pat pradėti rengti Vydmantų gimnazijos sporto aikštyno rekonstrukcijos techninį projektą.“ Lauko teniso aikštelės Kretingoje ir krepšinio aikštelės Rūdaičiuose atnaujinimo darbus atliko UAB „Dangų centras“, darbų vertė atitinkamai – daugiau kaip 16 ir kiek daugiau nei 24 tūkst. eurų. Jie finansuoti Kretingos rajono savivaldybės biudžeto lėšomis. Per pastaruosius penkerius metus Kretingoje buvo įrengta nauja dirbtinės dangos futbolo aikštė, sutvarkytas Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos, Pranciškonų, Simono Daukanto progimnazijos stadionai, duris atvėrė Kretingos sporto centras, šiuo metu rekonstruojamas Kretingos šaulių stadionas.
Kretingos rajono savivaldybės informacija
Konteinerių aikštelėse – smarvė. Komunalininkai įvardijo priežastį
Kretingos miesto Vytauto g. 119 gyventojai skundėsi, kad, komunalininkams tuštinant pusiau požeminius konteinerius, iš jų išbėgę skysčiai nenuvalomi, o paliekami tiesiog kieme. Todėl smirda ir prieigos, ir visas kiemas. Smirda, nes rūgsta „Kaip komunalininkai sprendžia smarvės problemą? Kaip dažnai konteineriai ir aplinka, kurioje jie pastatyti, plaunami ir dezinfekuojami? Ar yra galimybė atsikratyti artimos konteinerių kaimynystės, perkeliant juos į kitą vietą?“ – klausė „Pajūrio naujienų“ skaitytojai. Pasak bendrovės „Kretingos komunalininkas“ direktoriaus Pauliaus Ruškaus, pirmiausia, jeigu visi žmonės konteineriais naudotųsi pagal paskirtį, tiek skysčių nesusidarytų. „Deja, į mišriųjų atliekų konteinerius dažnai primetama ir biologiškai suyrančių atliekų, kaip obuoliai, žolė ir t. t. Rūgdamos šios atliekos išskiria skystį, todėl ir smirda“, – paaiškino direktorius. Šiltuoju metų laiku konteineriai dezinfekuojami kartą per mėnesį. Vytauto g. 119 Kretingoje pastarąjį sykį buvo išdezinfekuoti spalio 17-ąją.
„Griaučiai“ supriešino gyventojus
Į laikraščio redakciją kreipėsi Kretingos rajono Baublių kaimo gyventoja Loreta Stravinskienė – moteriai nerimą kelia viešoje vietoje šalia autobusų stotelės esančiame sklype jau kelias savaites plevėsuojančios audeklų draiskanos, antkapių imitacijos, ant pakylos sėdintys „griaučiai“ ir kita šiurpinanti atributika. Ar vieša vieta tinkama skeletams „Pro šalį eina vaikai, autobusu grįžta žmonės, važiuoja laidotuvių procesijos. Kaip tai atrodo?" – pasvarstė Baubliuose gyvenanti moteris, akcentuodama, kad viskam yra laikas ir saikas, o jaunimui, kuris dar nėra patyręs praradimo skausmo, ji siūlytų siausti savo namuose, kad ir kiekvieną naktį. Bet, pasak L. Stravinskienės, viešojoje erdvėje turbūt ne vienam nesinorėtų kelias savaites ar mėnesį matyti tabaluojančius skeletus. Moteris sakė nesanti prieš šviečiančius moliūgus ar žibintus, bet viešoje vietoje išstatytos griaučių dekoracijos yra visiškas nesiskaitymas su gyventojais. Susisiekus su Baublių bendruomenės pirmininke Gražina Rimkuviene, ji patvirtino, kad Kretingos rajono savivaldybei priklausantis žemės plotas yra papuoštas Helovino šventės atributika. „Yra šeima, kuri tą žemės plotą prižiūri, šienauja žolę, pavasarį iškelia inkilus, pasodina gėlių. Šiemet papuošė Helovino tematika, ir kaime kilo skandalas“, – kalbėjo bendruomenės pirmininkė. Susisiekus su Vitalijumi Raminu, dėl kurio „puošmenų“ ir kilo nesusipratimas, jis patvirtino, kad tai – jo idėja: „Su žmona tą plotą prižiūrime, gražiname, puoselėjame. Kilo idėja papuošti jį Helovino dekoracijomis, kad nuobodu kaime nebūtų. Visiems patinka, iš aplinkinių kaimų atvažiuoja žmonės, fotografuojasi, vaikai eidami tiems griaučiams rankas spaudžia. Piktinasi tik keli kaimo gyventojai, o visiems kitiems patinka, džiaugiasi. Pasaulis eina į priekį, juk čia – tik dekoracijos, papuošėme nedidelę erdvę, beje, žmonės nemokamai gali atvažiuoti pasižiūrėti, gi kitur pinigus riekia mokėti“, – kalbėjo Baublių kaimo centre esantį sklypą Helovino dekoracijomis išpuošęs V. Raminas.
Medikai aplankė mirusių kolegų kapus
Tradiciškai prieš Vėlines, minint Šv. Luko – medikų globėjo dieną – Kretingos rajono gydytojai aplanko mirusių kolegų kapus. Šiemet jų, iškeliavusiųjų ir palaidotų trijose Kretingos miesto kapinėse, aplankyti 24 kapai. Viena šios tradicinės akcijos, vykstančios jau 12-tus metus, iniciatorė Kretingos ligoninės Vaikų skyriaus vedėja Laima Valantiejienė sakė, kad pakviečiami ir ligoninės, ir kitų rajono medicinos centrų gydytojai, tačiau dažniausiai susirenka vyresnės kartos medikai, dar prisimenantys iškeliavusius kolegas. Medikai pirmiausiai dalyvavo šv. Mišiose Kretingos katalikų bažnyčioje, kurios aukotos už mirusius gydytojus, o po to ėjo į senąsias Kretingos miesto kapines. Pirmąją atminimo žvakę jie uždegė ant Felikso Janušio (1867–1920), Kretingos apskrities ligoninės kūrėjo 1919 metais, kapo. „Kadangi šiemet Kretingos ligoninė švenčia 105-erių metų jubiliejų, o jos įkūrėjas buvo Feliksas Janušis, iš pagarbos šiam didžiam žmogui ir jo nuopelnams, pirmiausiai pagerbėme jį, prisiminėme atskirus ligoninės etapus. Vilniuje dabar gyvenanti ilgametė garbaus amžiaus gydytoja Janina Rapalienė rašė prisiminimus, išsaugojo nuotraukų, tačiau pati dalyvauti renginyje negalėjo. Juos ji perdavė pas ją viešėjusiai kolegei Reginai Grykšienei, kuri sukauptą archyvą parvežė į Kretingą. Tai mums itin vertinga medžiaga“, – pasakojo L. Valantiejienė. Užrašas ant F. Janušio paminklo atspindi, kad tai buvo neeilinė asmenybė, Kretingos šviesulys: jis dar buvo rašytojas, platinęs lietuvišką spaudą, jis taip pat – pirmojo lietuviško astronominio kalendoriaus autorius ir pirmojo lietuviško spektaklio „Amerika pirtyje“ dalyvis.
|
|
