![]() |
![]() |
|
Reglamento pokyčiai: įstatymo reikalavimų įgyvendinimas ar perdėtas politikavimas?
Kretingos rajono savivaldybės taryboje patvirtintas naujos redakcijos Tarybos veiklos reglamentas sulaukė emocingų reakcijų ir įvairių interpretacijų. Netgi teigiama, kad tai – bandymas riboti Tarybos narių veiklą ir trukdyti tam tikrų komitetų darbui. Atsiribojant nuo įvairių vertinimų ir pasisakymų, reglamento pakeitimai buvo atlikti tam, kad būtų įgyvendinti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo reikalavimai. Reglamentas – tai teisės aktas, kuriame aprašyta Tarybos veiklos tvarka. Besikeičiant Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymui, privalu keisti ir reglamento nuostatas, kad jos būtų suderintos su įstatymu. Ruošiant naujos redakcijos reglamentą, buvo nuspręsta jame naudoti daugiau nukreipiamųjų teisės normų į Vietos savivaldos įstatymą, kad, įvykus įstatymo pokyčiams, nebereikėtų nuolat keisti ir reglamento. Vienas didžiausių pasipiktinimų kilo dėl informacijos pateikimo Tarybos nariams, kai atsakymo terminas buvo pakeistas iš 10 darbo dienų į įstatymuose nustatytą terminą – 20 darbo dienų. Netrukus pasklido kai kurių vietos politikų teiginiai, esą tai apsunkins jų galimybes operatyviai reaguoti į gyventojų klausimus. Tačiau panašu, kad „kaip danguje, taip ir žemėje“ – tiek nacionaliniu, tiek vietiniu politikos mastu tampa madinga manipuliuoti informacija. Pirma, joks įstatymas nenumatė ir nenumato, jog į Tarybos narių paklausimus privalu atsakyti per 10 darbo dienų, kadangi įstatymuose terminas visada buvo 20 darbo dienų. Todėl, nors ir buvo bandoma sukelti dramą vandens stiklinėje, joks „kriminalas“ neįvyko – reglamente buvo įtvirtintos įstatymo nuostatos.
Antra, jau minimas terminas yra maksimalus laikas, per kurį turi būti atsakyta besikreipiančiam asmeniui. Tai reiškia, kad jei paklausimas nereikalauja itin išsamaus atsakymo ir daug papildomos medžiagos, atsakymas gali būti pateiktas ir per 1 darbo dieną. Kaip Tarybos narė, pati ne kartą kreipiausi su gyventojų paklausimais, todėl galiu patvirtinti, kad atsakymai visada pateikiami operatyviai, nelaukiant paskutinės termino dienos. Tad veikti operatyviai kliūčių nėra. Gaila tik to, kad šioje kadencijoje pasitaiko situacijų, kad kai kuriems politikams kyla galimų pagundų naudotis išskirtinėmis privilegijomis ir administraciją paversti savo asmeniniu informacijos šaltiniu – ypač, kai klausimai labiau susiję su asmenine politine veikla, o ne realiomis gyventojų problemomis. Dar vienas klausimas, sulaukęs itin daug dėmesio, – privalomas administracijos specialistų dalyvavimas komitetų posėdžiuose, kurį reglamente norėjo įtvirtinti aršiausi reglamento kritikai. Pirma, joks įstatymas nenumato, kad savivaldybės darbuotojas yra pavaldus tarybai, todėl teisiškai nėra jokių galimybių priversti specialistus dalyvauti ten, kur jiems neprivaloma. Todėl akivaizdu, kad tokia nuostata negalėjo atsirasti ir reglamente. Antra, ne paslaptis, kad tarp šios kadencijos politikų yra asmenų, dėl kurių bendravimo ir elgesio darbuotojai lankėsi pas gydytojus, vartojo raminamuosius vaistus, nes buvo įžeidinėjami, vadinami „tetulytėmis“, „vidutinio pajėgumo biurokratais“, „siauroko profilio techniniais darbuotojais“ – ir tai tik keli pavyzdžiai. Ką jau kalbėti apie specialistus, jei posėdžių metu net meras sulaukia nepagarbių replikų ar net siūlymų „keliauti ten, kur rusų laivas“. Natūralu, kad niekas nenori kentėti psichologinio smurto ir patyčių, todėl vis aktyviau atsisako dalyvauti situacijose, kur gali tapti patyčių taikiniu. Juk kiekvienas norime būti gerbiamas dėl savo profesinių gebėjimų ir nusipelnome tiesiog elementaraus, pagarbaus ir dalykiško bendravimo. Todėl, susipažinus su visa aukščiau išdėstyta informacija, keliu skaitytojams klausimą – ar reglamento pakeitimai tikrai yra tokia didelė problema, ar tiesiog dar vienas būdas kai kuriems politikams pigiai politikuoti? Atsakymas priklauso nuo to, kokią politiką norime matyti – orientuotą į tikrus rezultatus ar į nuolatines konfrontacijas ir populizmo ieškojimą kiekvieno situacijoje. O jei kai kurie tarybos nariai mato šiuos pakeitimus kaip asmeninį „išpuolį“ prieš juos, galbūt vertėtų permąstyti savo elgesį ir, užuot užsiėmus „nuogirdų“ aprašymu, geriau išsamiau susipažinti su įstatymais, reglamentu ar netgi pagalvoti apie atsiprašymą žmonių, kuriuos įžeidė. Kas žino, gal atlikus šiuos elementarius veiksmus ir atsakymai bus pateikiami greičiau, ir žmonės pradės lankytis komitetuose.
|