|
Donorystės misija – padėti kitiems
Spaliui baigiantis Nacionaliniam kraujo centrui pakvietus kretingiškiai noriai aukojo kraujo. Dauguma donorų akcentavo, kad tai – savaime suprantama. Kretingoje gyvenanti Agnė, jau aštuntą sykį aukojusi kraują, sakė šią idėją puoselėjusi jau senokai, bet vis nedrįsdavusi, kol vieną sykį, kolegei paminėjus, kad toji važiuojanti priduoti kraujo, drąsiai pasakė taip ir nuo tada reguliariai atlieka donaciją. Agnei ši idėja svarbi, nes ji žino, kad tai gelbsti gyvybes. Į pokalbį įsitraukęs Rolandas sakėsi kraujo duodantis jau senokai, per metus 2–3 kartus, kiek kartų yra tai daręs, neskaičiavo, bet šis būtų 20-tas ar 22-as. „O kas padės, jei ne mes, donorai. Gal pačiam kada reikės, gal kažkam iš savų, giminių, artimųjų,“ – atviravo Rolandas. „Gavome pranešimo žinutę, kad reikia, tai ir atbėgome“, – sakė trumpam iš darbo vietos ištrūkusios Edita, Alma ir Lina, kraujo aukojančios ne pirmą kartą. Per 20 kartų kraujo aukojęs Valentas sakėsi norintis padėti kitiems. Nors pačiam niekada nėra atliktas kraujo perpylimas – jis, sulaukęs pilnametystės, pradėjo eiti šios kilnios misijos keliu. Pryšmančiuose gyvenanti floristė Nida, atvykusi duoti kraujo, buvo apdovanota Lietuvos donorystės žymūno pažymėjimu, kuris yra įteikiamas donorui, ne mažiau kaip 20 kartų neatlygintinai davusiam kraujo ar 100 kartų plazmos. „Kraujo duodu, nes norisi kažkam išgelbėti gyvybę. Matau, kaip to kraujo visada trūksta. Šis kartas man bus 24-tas“, – sakė Nida, dėkojanti aukščiausiajam už stiprią sveikatą, nes taip turinti galimybę padėti kitiems. Apie donorystės svarbą, paskatas prisidėti prie šio kilnaus tikslo ir mitus, kurie atbaido tai daryti, kalbėjome su Nacionalinio kraujo centro Klaipėdos skyriaus vadove Renata Poviliūniene. – Kodėl kraujo donorystė yra svarbi? – Jau ne kartą girdėta žinia, kad vienas donoras gali išgelbėti 3 gyvybes, pasako kraujo donorystės svarbą. Tačiau ne kiekvienas žino, kad surinktas donorų kraujas nėra tiesiogiai naudojamas transfuzijoms, arba kraujui perpilti. Iš vieno donoro kraujo pirmiausiai yra atskiriami du komponentai: eritrocitų masė ir plazma, o kraujo trombocitų-leukocitų dalis gali būti naudojama trečiojo komponento sukauptiesiems trombocitams paruošti. Kiekvienas kraujo komponentas turi skirtingą galiojimo laiką: eritrocitai galioja 42 dienas ir transfuzijoms gali būti panaudojami jau kitą dieną po donacijos. Šiandien taip ir yra, nes eritrocitų atsargos yra ypač mažos. Po atskyrimo užšaldyta plazma žemesnėje kaip -25 0C temperatūroje gali būti saugoma 3 metus (tiek ji galioja), tačiau išduoti gydymo įstaigai kiekvieną plazmos vienetą galime tik po karantinavimo procedūros, t. y. po to donoro tyrimų, atliktų per kitas jo tonacijas. Trečiasis kraujo komponentas – sukauptųjų trombocitų vienetas – galioja 5 paras nuo paruošimo dienos, todėl dažnu atveju trombocitai ruošiami tik pagal užsakymą konkrečiam pacientui. Kad pavyktų laiku paruošti užsakytus trombocitų vienetus dažnai tenka iškviesti dešimtis donorų, prašant jų atvykti tą pačią dieną. Kai ligonio būklė, jos ūmumas, kraujo tyrimas rodo skirtingų kraujo kūnelių sumažėjimą, jiems atstatyti naudojami skirtingi kraujo komponentai. Kraujo komponento eritrocitų masės transfuzijos yra atliekamos dažniausiai. Nelaimingų atsitikimų, sunkių kraujavimų atvejais netenkama didelės dalies kraujo tūrio (po traumų, avarijų), todėl ūmiai sumažėja visų kraujo kūnelių skaičius, sutrinka ne tik organizmo aprūpinimas deguonimi, bet ir, sumažėjus trombocitų, sutrinka krešėjimas, dėl kraujo plazmos baltymų netekimo sutrinka elektrolitų, rūgščių ir šarmų pusiausvyra, ir tokiam pacientui išgelbėti prireikia dešimčių vienetų skirtingų kraujo komponentų transfuzijų. – Ką reikėtų žinoti žmogui, pirmą kartą duodančiam kraujo? – Kiekvienas 18–65 metų sveikas, sveriantis 50 ir daugiau kilogramų žmogus gali būti donoras, kai jo hemoglobino koncentracija atitinka nustatytą dydį – vyrams ? 135 g/l, moterims ? 125 g/l, kai, įvertinus sąžiningai užpildytą anketą, nėra galimų priežasčių, dėl kurių duotas kraujas galėtų būti nesaugus. Donoras turi būti tinkamai pasiruošęs kraujo davimo procedūrai – pailsėjęs, pavalgęs, daugiau negu įprastai atsigėręs vandens, nes nuo to priklauso donoro savijauta po donacijos. – Kada kraujo duoti nerekomenduojama? – Dažniausios priežastys, dėl kurių donorui nustatytą laiką neleidžiama duoti kraujo, yra žemas hemoglobino kiekis – tuomet donuoti neleidžiama 1 mėn. ir daugiau, po ūmių peršalimo ir virusinių ligų – 10 ir daugiau dienų po pasveikimo, po kelionių į šalis-endemines zonas – nuo 28 d. iki 6 mėnesių pagal šalį, po tatuiruočių, akupunktūrų, grožio procedūrų, atliktų tyrimų, pavyzdžiui, tokių, kaip endoskopija, – 4 mėn. ir kt. – Kaip paskatinti žmones prisidėti prie šios misijos? – Kodėl žmonės ryžtasi pradėti donorystę? Viena dažniausių priežasčių yra šeimos narių, draugų, kolegų pavyzdys, t. y. donorystė ir jos geroji patirtis, kita – įvykis, liga artimoje aplinkoje, paskatinęs neatidėlioti ir suplanuoti pirmą kartą. Vis dažniau pastebime ir girdime gražių pagalbos istorijų, kai, atsitikus nelaimei, pagalbai susiburia ne tik artimieji, bet ir visai svetimi žmonės. O kiek istorijų mes neišgirstame? – Kokie mitai apie kraujo donorystę atbaido žmones? – Tai, ko nežinome, nepatyrėme, dažniausiai ir yra mūsų baimių priežastys. Žmonės bijo kraujo, adatų, nežinomo jausmo po donacijos. Geriausias būdas įveikti savo baimes yra pasidomėti šia ypatinga veikla, atvykti pas mus ir pamatyti, kaip tai veikia. 90 proc. ir daugiau atvejų po kraujo davimo (donacijos) donorai ypatingų savijautos pokyčių nepastebi. Kiekvienam donorui primename, kaip jis turėtų elgtis davęs kraujo, kad pirmosios valandos po donacijos praeitų sklandžiai, be nemalonių pojūčių – stipriai išreikšto silpnumo, galvos svaigimo ar kt. – Kiek kraujo ir jo plazmos reikia, kokios grupės ar rezus kraujo dažniausiai trūksta? – Šiandien yra taip, kad eritrocitų atsargos yra ypač mažos, todėl labai laukiame visų kraujo grupių donorų, kuriuos kviestume pasidalinti gerąja patirtimi savo aplinkoje su tais, kurie dar nesiryžo donorystei. Tik visi kartu bendradarbiaudami galėsime užtikrinti pagalbą tiems, kuriems jos reikia čia ir dabar – pakankamas eritrocitų masės atsargų kiekis leis neatidedant planuoti kraujo perpylimus onkologiniams ligoniams, ruošiantis sudėtingoms operacijoms ar gimdymams.
|