|
Į Moliūgo šventę ratais atvažiavom
„Prie gero noro nėra blogo oro“, – šis posakis šeštadienį, kai Kretingos mieste nugriaudėjo tradicinė Moliūgo šventė, pasiteisino su kaupu. Ir vėjui košiant, ir lietui pakaitomis su saule varžantis, tiek vietiniai, tiek iš aplink gausiai suvažiavę žmonės nuo ankstaus ryto vaikščiojo po mugę ieškodami, kas dar akį patrauks, o 10 valandą kai kurie jau rudens gėrybių pilnais krepšiais būriavosi prie scenos Rotušės aikštėje. Skriejo linkėjimai Sveikinimo žodį šįkart tarė du merai – kretingiškis Antanas Kalnius ir Borisas Karpus iš Ukrainos Novovolynsko miesto, su kuriuo Kretingos rajono savivaldybė ką tik pasirašė partnerystės ir bendradarbiavimo sutartį. Laimindamas visus į aikštę susirinkusius, linkėdamas stiprybės ir Dievo palaimos, Kretingos parapijos klebonas Saulius Paulius Bytautas pridūrė, jog simboliška „sutartis“ galioja nuo senų laikų – Aušros vartai Vilniuje seniau lenkiškai vadinosi Ostra Brama, prie Oršos maskolių kariuomenę sumušusio Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės etmono Konstantino Ostrogiškio garbei. Tad klebonas teigė neabejojantis ir Ukrainos pergale. Vieni santūriau, kiti emocingiau kretingiškius bei miesto svečius pasveikino į Seimą kandidatuojantys politikai, linkėdami sveikatos, bendrystės, mažiau kritikos, teisingumo, bet tuo pat metu ir gailestingumo, išlaikyti tradicijas, tiems, kurie nebuvo spėję apsipirkti mugėje, – gerų pirkinių.
Padėkos gražiausių erdvių puoselėtojams Nuo 2018-ųjų rajono Savivaldybė organizuoja konkursą „Gražinkime savo aplinką“, nugalėtojai paskatinami asmeninėmis dovanomis bei mero padėkomis. „Kiek kur apsilankėme, – gražu, išpuoselėta, unikalu. Grįžus nori nenori žiūri į save, į kaimynus – imi grėblį, šluotą ir pradedi pats tvarkytis“, – kalbėjo konkurso komisijos pirmininkė vicemerė Vaida Jakumienė. Gražiausiai ir geriausiai rajone besitvarkančia šiemet išrinkta Barzdžių kaime gyvenančių Anicetos ir Zigmo Bertašių sodyba. Už kuriamą grožį padėkos raštai taip pat įteikti Violetai ir Vytautui Kerams iš Lazdininkų, Daivai ir Antanui Norvaišoms iš Kartenos, kretingiškiams Daivai ir Antanui Galdikams, padvariškiams Lijanai ir Broniui Paulauskams, Barborai Daukantienei iš Kūlupėnų, Valei ir Algiui Vaičiams iš Salantų, Sonatai ir Andriui Neverauskams iš Dupulčių, Ramunei ir Edmundui Lukošiūnams iš Jokūbavo, Lidijai ir Kęstučiui Šiškams iš Budrių.
Gražiausiai ir geriausiai rajone besitvarkančiu daugiabučiu pripažintas esantis Padvariuose, Darbėnų pl. 3. Padėkos raštas įteiktas ir Kretingos miesto Pasieniečių g. 23 gyventojams. Gražiausiai ir geriausiai prižiūrėta įmone tapo Audronės ir Kęstučio Vičiulių mažoji bendrija „Kulšė“ Darbėnuose, Laukžemės g. Padėkos raštai įteikti Janinos Aniulienės gėlių parduotuvei Kretingoje, Tirevičių sodybai Voveraičių k. ir Salantų kultūros centrui. Gražiausiai ir geriausiai rajone prižiūrėta viešoji erdvė – Marijono Daujoto progimnazija. Padėkos raštas skirtas Erškėtyno šaltiniui ir koplyčiai Daubėnų kaime.
Darbėniškiai atsivežė savo „merą“ Rotušės aikštės skvere įsikūrusiame bendruomenių miestelyje tuo metu virte virė darbas: šeimininkės už auką, o kad ir be jos, ruošėsi vaišinti tuo, ką atsivežė arba čia pat pagamino. Nuotaika – puiki, juolab kad ją kėlė ir nuo scenos atsklindančios Kurmaičių kapelos „Kormate“ ir Salantų „Strazdelio“, vėliau iniciatyvą iš jų perėmusių atlikėjo Vytauto Šiškausko, grupių „Old City Band“ ir „Patruliai“ koncertai.
„Jaučiasi šventė“, – pasidžiaugė darbėniškės, kaip prisistatė, miestelio gimnazijos iniciatyvių tėvų grupės narės Jovita Katkienė ir Irena Šimkienė. Iš moliūgų ir kitų daržovių jos buvo išvirusios didelį puodą sriubos. Prie kitos darbėniškių palapinės – ne tik svečius kaimiškais užkandžiais vaišinantys Rasa Dėkontienė, Gitana Žemgulė, Artūras Juška – čia sukinėjosi „policininke“ tapusi Bronė Jurgutienė, „meru“ – Darbėnų seniūnijos ūkvedys Antanas Mockus. „Pamatęs pareigūnus, aš visada įsitempiu, dabar – tuo labiau, nes, pasirodo, ir konkurentą turiu“, – pajuokavo su žmona Rūta prie jų priėjęs meras Antanas Kalnius. Persirengėlių idėją paaiškino B. Jurgutienė: „Norim pasigirti, kad turbūt vieninteliai turim leidykloje išleistą knygą apie save – norim ir kitiems parodyti, ką Darbėnuose žmonės dirba miške ar ūkyje, ką per dieną veikia mūsų policija, ugniagesiai, staliai, meistrai – toje knygoje ten visokių visokiausių herojų ir pareigybių yra.“
Ypatingas kūrinys ir šokoladinis braunis „Vežimas važiuoja, kol ratai sukasi“ – tokia buvo šios Moliūgo šventės potemė, kasmet ji bus kita“, – sakė Kretingos rajono kultūros centro kultūros veiklos vadybininkė Mantė Lukošienė. Jos žodžiais, senovinį vežimą kaime jau retai bepamatysi, bet kol vieną kitą dar galima atrasti, norėjosi jaunesniems žmonėms parodyti, kaip atrodo. Miniatiūrinį vežimą, kurį galėjai nebent per didinamąjį stiklą įžiūrėti, iš polimerinio molio sukūrė Kartenos mokyklos daugiafunkcio centro ikimokyklinio ugdymo mokytoja Edita Mackevičienė.
„Kadangi molį seniai bebuvau į rankas paėmusi, prie šio darbo kokias keturias valandas vargau“, – juokėsi ji. Vežimukas sudėliotas iš smulkiausių detalių, anot pašnekovės, kad stovėtų, ratus atskirai orkaitėje teko iškepti, tik paskui priklijuoti. Šis ypatingas kūrinys būrius smalsuolių sutraukė prie Kartenos ir Kalniškių bendruomenių palapinės. O barzdiškiai į šventę atidardėjo tikru senoviniu vežimu, pilnu kaime užaugintų rudens gėrybių. Moliūgai buvo su linksmais veidukais, kuriuos, padedant edukatorei Ingridai Stroputei, bendruomenės namuose išvakarėse išpaišė vaikai. „Mes esam iš mažo kaimo ir patys dar maži, tik 5-erių metų sukaktį minėsim, bet mus jau žino! „O, sako, čia – Barzdžiai. Taip, mes esam Barzdžiai – iniciatyvi, geraširdė bendruomenė, džiaugiuosi kiekvienu saviškiu – ar bėda, ar šventė, visada prisidės, kuo kuris gali“, – gerų žodžių negailėjo pirmininkė Daiva Jonauskienė. Meistras Mindaugas Kazlauskas puikiai restauravo senovinį vežimą vaisiams ir daržovėms sudėti, moterys prispaudusios šviežių moliūgų ir morkų sulčių, sudžiovinusios moliūginių cukatų, prikepusios įvairių pyragų, tarp jų tokį, kokio niekas visoje Kretingoje tądien neturėjo – burnoje tirpstantį šokoladinį braunį.
Siuvo, liejo žvakes, komponavo puokštes Kurmaičių, taip pat Baublių, Jokūbavo, Raguviškių bendruomenių įsikūrimo vietose visu tempu veikė kūrybinės dirbtuvės: vienur žmonės mokėsi siūti, susikomponuoti puokštę, kitur – lieti natūralaus vaško žvakes. „Svarbiausia būti nurimus, tada ir sekasi sklandžiai, lengvai“, – patarė kvepiančias žvakes liejusi Kretingos rajono kultūros centro Jokūbavo skyriaus vedėja Justė Lipinskienė, pati to išmokusi iš bites mylinčio ir jų laikančio tėvo. Procesas vyko įspūdingai įrengtoje senovinėje troboje, kurios viena pusė skirta vyrams, kita – moterims. „Kai derlius nuimtas, ką kita veiksi – ir belieka megzti kojines, lyginti drobes, džiovinti vaistažoles arba tiesiog sėdėti, šnekėtis, muziką groti“, – dėstė Dalia Kondrackienė iš Raguviškių. Siūlus vijo, kojines mezgė Kretingos rajono kultūros centro Baublių skyriaus vedėja Verutė Keblienė, 100 dainų nuo ryto iki pietų sugrojęs meno vadovas Gintaras Pucas atviravo, jog ir dar – ne pabaiga. Kone trobos vidury ant suoliuko įsitaisiusi puošni „čigonė“ – Kretingos rajono kultūros centro Raguviškių skyriaus vedėja Laura Povilaitienė tikino, jog ir toks personažas būtinai reikalingas, mat senovėje nebūdavę trobos, į kurią neužsuktų čigonės.
Sujudimas ir pas kurmaitiškius: Vilma Brazdauskienė iš nebenešiojamų drabužių vaikus mokė pasisiūti šventės simbolį moliūgą ar ką kita, Rasa Mozūraitytė – iš sudžiovintų gimtinės augalų susikomponuoti puokštę, nusipinti vainikėlį namams dekoruoti. „Pažiūrėkit, kaip puikiai mūsų seniūnaičiui Vytautui Viščiūnui sekasi – prie pirmo vainikėlio dešimt minučių užtruko, antram penkių užteko“, – pagyrė ji. Kurmaičių bendruomenės pirmininkė Ingrida Rinkevičienė atviravo daug ir negalvojusi, ką iš kaimo bendruomenės narių pasikviesti, kad šventės dieną talkintų kūrybinėse dirbtuvėse – Vilma yra profesionali siuvėja, o Rasa – profesionali floristė.
|