![]() |
![]() |
|
„Kretinga Jazz“ tampa Kretingos – Jaunimo sostinės – renginiu
Festivalis baigėsi, festivalis prasideda“, – „Pajūrio naujienoms“ teigė I tarptautinio festivalio „Kretinga Jazz“ organizatorė dailės pedagogė Rūta Šulskienė, pasidžiaugsi, kad birželį įvykęs renginys buvo pastebėtas ir žiūrovų, ir Kretingos rajono savivaldybės, kuri džiazo muzikos festivalį įtraukė į kitų metų Kretingos – Jaunimo sostinės – renginių planą. Pradėjusi kurti naują muzikos kultūros tradiciją Kretingoje, festivalio sumanytoja R. Šulskienė patvirtino, kad ir kitąmet organizatoriai liksiantys prie pirminio sumanymo – moderniojo džiazo. „Tuo „Kretinga Jazz“ ir išsiskiria iš kitų Lietuvoje vykstančių festivalių“, – R. Šulskienė paaiškino, kad kitais metais festivalis turėtų trukti tris dienas, galvojama surengti ir daugiau edukacijų, susijusių su džiazo muzika. Per šiųmetį festivalį įvyko viena džiazo muzikanto kompozitoriaus Dimitrijaus Golovanovo vedama edukacija. „Žiūrovas, išgirdęs šio atlikėjo džiazo improvizacijas, pabendravęs su juo, buvo tarsi parengtas klausytis moderniojo džiazo. Kadangi edukacija tikrai pavyko, kitais metais, būdami Kretingos – Jaunimo sostinės – renginių dalis, norėtume jų surengti daugiau, pakviesti jose dalyvauti mūsų regiono meno mokyklų pedagogus, mokinius, žinoma, ir džiazo muzikos mėgėjus. Taip pat labai norėtume surengti ir meistriškumo pamokų“, – R. Šulskienė akcentavo, kad edukacijas, meistriškumo pamokas ves žinomi Lietuvos ir užsienio džiazo atlikėjai.
Rengiantis kitų metų festivaliui, jau aptarta, kad erdvė – Kretingos muziejus ir jo prieigos – nekinta. Anot R. Šulskienės, atlikėjai buvo ja sužavėti: „Vasara ir muzika, džiazas ir gamta – kas galėtų būti geriau. Gal todėl ir mano, ir atlikėjų, ir žiūrovų nuomonė sutapo, kad vienos dienos festivaliui yra per mažai. O tai, jog klausytojai tarsi argumentavo, kad nebuvo klasikinio džiazo, galime klausti ir diskutuoti, kas yra klasika ir kas tas modernusis džiazas. Manau, kad per kitais metais vykstančias edukacijas, ilgėlesnį festivalio laiką tikrai tai išsiaiškinsime.“ Per šiemet įvykusį festivalį buvo surengti šeši koncertai, klausytojai džiazo galėjo klausytis nepertraukiamai, ir tai atskleidė festivalio organizatorių ir atlikėjų sutelktumą, kas tik sustiprino festivalio kokybę. „Mane labai palaikė Vilniuje vykstančio festivalio „Mama Jazz“ sumanytoja organizatorė Judita Bartoševičienė, kurios nuomone, festivalį ne tik reikia rengti, kurti naują tradiciją, bet ir būtina išlaikyti tą koncepciją, kurią mes pasirinkome. Girdėdami gerus atsiliepimus, manau, kad, rengdami kitų metų programą, žiūrovams nepataikausime – tiesiog norime, kad žmonės švęstų džiazą, pasinerdami į jo garsus“, – po festivalio, sakė R. Šulskienė, iš esmės visi atlikėjai norėtų dalyvauti ir kitų metų renginyje, jai pačiai, kaip organizatorei, kyla minčių pasikviesti ir naujų atlikėjų. „Bet tegu išlieka intriga“, – pridūrė ji, atskleisdama, kad tarp muzikantų galioja nerašyta taisyklė: groji festivalyje – kvieti į svečius šeimininkus, ir taip sukasi draugystės, bendravimo, kūrybinių mainų ratas.
Tarp pasižadėjusiųjų dalyvauti kitų metų festivalyje „Kretinga Jazz“ – ir šiemet grojęs džiazo trio „Duck Saved Jones“, tarp kurių – kretingiškis Dovydas Jonas Šulskis. Be jo, trio groja Andrius Savčenko ir Artūrs Duckis. – Kaip susibūrė jūsų trio, kokie interesai suvedė jus, muzikantus, kokie jūsų kūrybiniai sumanymai, pasiekimai? – „Pajūrio naujienos“ paklausė D. J. Šulskio. – „Duck Saved Jones“ trio kelias iki susikūrimo užtruko apie 4 metus. Mes visi kartu susipažinome Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje studijuodami džiazą. Su pianistu Andriumi Savčenko mes – kurso draugai, tad grojome kartu nuo pat studijų pradžios. Kiek vėliau, akademijoje pradėjus studijuoti Artūrui Duckiui, drauge pradėjome groti įvairiuose projektuose. Buvome suformavę kvintetą „Basement Jazz Crew“ (Artūrs Duckis – bosas, Andrius Savčenko – pianinas, Dovydas Šulskis – būgnai, Augustinas Ruželė – tenoras saksofonas, Lukas Raulinaitis – soprano saksofonas). Surengėme kelis turus po Vokietiją, Čekiją. Vilniuje mes taip pat grojome keliuose kolektyvuose kartu. Tai mus suartino ir gimė dabartinis trio „Duck Saved Jones“. – Ar dalyvauti džiazo festivalyje Kretingoje yra tarsi jūsų duoklė miestui, kuriame jūs ir pradėjote savo, kaip muzikanto, kelią? – Džiaugiuosi, kad užaugau Kretingoje. Man šis miestas yra vieta, kur visada norisi sugrįžti ir pagroti. Turėdamas galimybes stengiuosi tai daryti kiek įmanoma daugiau. Kol augau Kretingoje, muzikos, kuri skambėjo džiazo festivalyje „Kretinga Jazz’ 2024“ bei tai, ką grojame mes, išgirsti Kretingoje buvo labai retas atvejis. Norėdamas paklausyti tokių koncertų važiuodavau į Vilnių. O dabar, kai ši muzika po truputi pradeda skambėti Kretingoje, ji yra kur kas labiau pasiekiama Kretingos gyventojams, jaunimui. Kol aš buvau vaikas, tokios galimybės nebuvo, tad mano pagrindinė idėja ir yra, kad jaunosios kartos atstovai galėtų išgirsti kokybišką ir intelektualią muziką savo mieste. Dažnas žmogus, išgirdęs žodį džiazas pagalvoja apie akustinius instrumentus bei saksofono garsus. Mes Kretingos klausytojus norime šviesti, kad džiazas yra daug daugiau. Elektronikos elementai, tranki muzika, naujų technologijų panaudojimas tai irgi yra ir gali būti džiazas. Žmonės kartais net nesuvokia, kad tai, ką klauso, yra džiazo muzika. – Ar trio pamatysime ir kitų metų džiazo festivalyje? Su kokiu kūrybiniu kraičiu ir muzikine patirtimi ketinate atvykti? – Labai tikiuosi! Šiemet stipriai dirbame prie naujos kūrybos ir ketiname išleisti savo pirmąjį albumą, taip pat turime planų savo muziką pristatyti Baltijos šalyse ir Vakarų Europoje. – Kas yra džiazas jums ir jūsų draugams? – Džiazas mums visiems yra labai platus terminas: gyvenimo būdas, muzika, požiūris, saviraiškos būdas. Džiazo muzika paremta žmogaus vidiniu pasauliu, įvairiais jausmais, tai – kaip kalba: mes grodami ir improvizuodami bendraujame tarpusavyje. Apibrėžti keliais žodžiais, kas yra džiazas, yra gana sudėtinga. |