Grožio salone apsigyveno įnoringos lėlės

Kurti lėles manikiūro meistrei Nijolei Gagilienei – tikrasis poilsis ir atgaiva širdžiai.

Žmogus – ne žmogus, lėlė – ne lėlė, nes gana tikroviškai atkartoja ne tik žmogaus išorę, bet, sakytum, perteikia net jo charakterį. Įvairių figūrų, amžiaus ir net tautybių. Tokios iš modulino 55-erių kretingiškės manikiūro meistrės Nijolės Gagilienės sukurtos lėlės puošia jos grožio saloną P. Vileišio gatvėje ir džiugina klientes. O netrukus lėlės iškeliaus ir į viešumą – dar šiemet jos bus eksponuojamos Kretingos rajono viešojoje Motiejaus Valančiaus bibliotekoje.

Nepasiduoda išankstinei fantazijai

„Modulino lėlės mane domino seniai, jos traukė paslaptingumu – aš jas visur matydavau. O gal ir jos mane? Iš pradžių norėjau nusipirkti, bet vis neradau tokios, kuri atitiktų mano vidinį poreikį. Kažkaip prieš 5-erius metus pamačiau skelbimą – kvietimą į kursus Klaipėdoje ir išsyk užsirašiau. Galvojau – pati ir susikursiu tokią lėlę, kokios iš tikrųjų noriu“, – kalbėjo po truputį atsiverdama gana santūri pašnekovė.

Ogi paaiškėjo, kad modulino lėlės – labai įnoringos, jos nepasiduoda bet kuriai ją kuriančiosios užgaidai: taip pati pirmoji Nijolės lėlė, kurią sumanė kaip vyresnio amžiaus moterį, tapo angelu.

Kitos lėlės taip pat ne išsyk pasidavė kūrėjos išankstinei fantazijai: „Galvoju, bus brunetė, bet dedu vienokius plaukus, kitokius, ir ši tampa blondine – nes tokia labiausiai tinka prie veido bruožų, spalvos, o ir visos jos natūros.“

Visiškai netikėtai atsirado ir stilingų arabiškų lėlių pora, – jas iš kitų išskiria ir ryškūs rūbai, ir veido bruožai. N. Gagilienė prisipažino apie tokias nė negalvojusi, tačiau, kurdama pirmąją, plaukų spalvą keitė net 5-kart, kol galop nusprendė, kad pagal veido bruožus šiai labiausiai tiksiąs turbanas. O šis padiktavo ir arabišką lėlės aprangą. „Po to pamaniau, kad šitai lėlei reikia ir partnerio“, – juokėsi Nijolė, rodydama į kitą vyriškos lyties rytietiško gymio lėlę.

Lėlės tarsi pačios pasako, kokiu personažu jos norėtų tapti.

Apgalvoja ligi smulkmenų

Meistrė sakė sąmoningai sukūrusi ir apvalių formų lėlę su nuotaikinga veido išraiška ir sėdinčią atsainia poza. „Lėlių pasaulyje norėjosi įvairovės, kaip ir gyvenime. Ne visos moterys juk turi manekenių figūras, visos yra skirtingos, bet tuo ir gražios. Kursuose pirmoji sumaniau sukurti apvalainos figūros moterį ir tuo nustebinau kitas. Dabar vėl ketinu kurti apkūnią lėlę, nes šio tipažo moterys realiame gyvenime yra linksmesnės, nuotaikingesnės, ir, tikiuosi, kad man pavyks. Norėčiau sukurti stovinčią lėlę, o tai jau bus iššūkis – kūno proporcijas perkelti ant mažyčių pėdų, kad išlaikytų svorį“, – kalbėjo lėlių kūrėja.

Nijolės Gagilienės lėlės sukurtos ne pagal podiumo manekenių, bet kasdienės aplinkos žmonių tipažus.

N. Gagilienė pasakojo, kad pirmiausiai iš modulino nulipdomas kūnas – detalės šlifuojamos ir nuspalvinamos, po to – galva ir paskiausiai formuojami veido bruožai, lipdomi plaukai, siuvama apranga. Rūbų detalės ir puošyba – apgalvoti ligi smulkmenų. Jiems, juokėsi Nijolė, prikaupusi devynis maišus medžiagų atraižų, įdomesnės faktūros ir raštų dėvėtų rūbų.

Nijolės lėlių veiduose dominuoja lūpos, dar – akys, nes šios esančios išraiškingiausios, labiausiai atspindinčios žmogaus būdą. „Kuriu iš fantazijos, nesu ta menininkė, kuri geba perteikti konkrečių žmonių prototipus“, – atviravo ji.

Bevardžių lėlių bendrystė

Visos N. Gagilienės sukurtos lėlės – skirtingos, bet jas, kaip ir šeimą, sujungia gyvenimas vienoje erdvėje: dauguma lėlių įkurdintos specialioje lentynoje greta meistrės darbo stalo ir tarytum nebyliai, bet išraiškingais žvilgsniais bendrauja viena su kita.

Tačiau Nijolės lėlės neturi vardų, šie, atviravo, kažkaip joms nelipo. Ir nors nesyk bandė patikėti anūkėms – 5-metei Margaritai ir 4-metei Kotrynai – juos sukurti, bet lėlės dažniausiai taip ir lieka bevardės, konkretūs vardai joms tiesiog nekimba.

„Kai į saloną atnešiau pirmąją lėlę, labai išgyvenau – kaip reaguos mano klientės“, – atviravo manikiūro meistrė. Tačiau po kiekvienų kursų lėlių vis daugėjo, ir šios džiugino bei stebino moteris, suteikdamos gerų emocijų.

Lėles kaitalioja, nes jas tenka sutvarkyti, atnaujinti – rūbai ir plaukai dulka, apsineša per laiką. O kuri neprilipo pačiai meistrei, tų į saloną ir nebeneša. Klientes nuolat pasitinka maždaug 10 įspūdingų lėlių kolekcija.

N. Gagilienė sakė kasmet išvykstanti tobulintis į specialius kursus ir tai jai – ne tik tikslingai lėlėms skirtas laikas, kurio kasdienybėje nuolat pritrūksta, bet ir – atgaiva širdžiai. „Jeigu man pasiūlytų rinktis poilsį Turkijoje ar tobulinimosi kursus, aš nė nedvejodama pasirinkčiau pastaruosius. Nes ten išlaisvini savo kūrybinį potencialią, kurį dažnai nė nežinai tūnant viduje. Namie laiką skiri darbui, buičiai, šeimai, o ten – į kūrybą panyri visa esybe“, – kalbėjo N. Gagilienė, ragindama ir kitas moteris, jaučiančias bent kokį vedimą kurti, nelaukti, ieškoti ir surasti, kur geriausiai galėtų save realizuoti.

• Rašyti komentarą (1)