Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas
Slaugos paslaugas namuose teikianti PSPC komanda (iš kairės) slaugytoja Rasa Irkinienė, slaugytojo padėjėjos Lina Šateikė ir Lina Riepšienė, kineziterapeutė Aurelija Mažeikaitė ir šeimos gydytoja Daiva Lubienė.

Visuomenei senstant, ir daugėjant asmenų, kuriems būtinos ambulatorinės slaugos paslaugos namuose (ASPN), Sveikatos apsaugos ministerija supaprastino jų skyrimo tvarką. Iki liepos visi pacientai ASPN galėjo gauti tik Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai nustačius slaugos poreikius. Nuo liepos 1d. pasikeitus skyrimo tvarkai, dėl slaugos paslaugų namuose gali spręsti šeimos gydytojas arba iš stacionaro pacientą namo išleidžiantis jį gydęs gydytojas.

Du keliai paslaugai gauti

Reaguojant į naująją tvarką, nuo sausio 1-osios Kretingos pirminės sveikatos priežiūros centre (PSPC) įsteigta slaugos paslaugas namuose teikianti tarnyba. Tokios tarnybos šiemet tapo būtinybe visuose pirminės sveikatos priežiūros centruose – tiek valstybiniuose, tiek privačiuose. Jų neįsteigusieji sudaro sutartis su kitomis paslaugas namuose galinčiomis teikti įstaigomis. Pacientui slauga namuose yra nemokama, finansuojama Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis.

Pagal Lietuvos sveikatos ministro Arūno Dulkio įsakymą, paslaugas namuose teikiančioje tarnyboje dirba 2 slaugytojai ir du jo padėjėjai, taip pat 1 kineziterapeutas. Komanda aprūpinta reikalingomis priemonėmis, automobiliais, planšetiniais kompiuteriais. Administracija daug dėmesio skiria specialistų kvalifikacijai.

Kretingos PSPC vyriausioji slaugos administratorė Renata Eitavičienė įvardijo du kelius slaugos paslaugai namuose gauti. Vienas jų – pirmiausia kreiptis į savo šeimos gydytoją arba kartu su juo dirbančią slaugytoją, kad įvertintų sveikatos būklę užpildant slaugos poreikio vertinimo klausimyną. Užpildžius klausimyną, paaiškėja, ar paciento slaugos poreikiai maži, vidutiniai ar dideli. Nuo to priklauso, kiek kartų per metus pacientas bus lankomas ir jam bus suteikta paslaugų. Jei nustatytas mažas slaugos poreikis, tai pacientui priklauso 52 paslaugos, jei vidutinis – 156, jei didelis slaugos poreikis – 260. Nustačius slaugos poreikį namuose, šeimos gydytojas išrašo siuntimą ASPN gauti.

Į pirmą vizitą pas pacientą vyksta slaugytojas ir jo padėjėjas. Vizito metu sudaromas paslaugų planas, kaip dažnai bus lankomas pacientas.

„Kitas kelias – tarkim, žmogus lig šiol nebuvo naudojęsis slaugos paslauga namuose, tačiau po gydymosi stacionare akivaizdu, kad jis negali likti be priežiūros ir slaugos. Tokiu atveju pacientą išleidžiant iš ligoninės tarnybos komandai siuntimą iškart išrašo gydęs gydytojas“, – paaiškino R. Eitavičienė.

Pasak PSPC šeimos gydytojos Daivos Lubienės, iš pradžių medikai gąsdinosi, kad dėl naujosios tvarkos prisidės dar daugiau popierizmo, kurio ir taip netrūksta.

„Anksčiau slaugytojai užtekdavo žodžiu pasakyti: „Reikia perrišti žaizdą, pašalinti siūlus, paimti kraują ar panašiai, o dabar visa tai tenka įforminti raštu. Bet kita vertus – dauguma namuose lankomų ligonių yra slaugomi, mažai juda, be pagalbos į gydymo įstaigą net negali ateiti, neretai artimieji turėdavo juos atvežti rateliuose. O dabar, kai visos reikalingos procedūros atliekamos ligonio namuose, – ir jiems patogiau, ir aš greičiau galiu įvertinti paciento būklę, jos dinamiką bei spręsti, kokių veiksmų imtis – ar skirti papildomus tyrimus, ar keisti gydymo taktiką“, – teigė naujosios tarnybos reikalingumu neabejojanti gydytoja.

Kokie poreikiai – tiek paslaugų

Nuo pat pirmųjų dienų šioje komandoje dirbančios slaugytojos Rasos Irkinienės žodžiais, lankomų pacientų skaičius rajone nuosekliai augo, ir šiuo metu yra lankomi 124 asmenys. Kiek paslaugų bus suteikta, priklauso nuo ligonio poreikių, įvertinus užpildytą klausimyną. Turintieji pragulų ar žaizdų lankomi dažniau, kaip ir vieniši, artimųjų neturintieji. Slaugytojai atlieka šeimos gydytojų nurodymus, paima kraujo mėginius, užrašo elektrokardiogramą, pamatuoja gliukozės koncentraciją, kraujo krešumą ar deguonies prisotinimą kraujyje, gali išrašyti valstybės kompensuojamų slaugos priemonių.

Kineziterapeutė Aurelija Mažeikaitė pagal susidarytą planą organizuoja mankšteles po traumų ar insultų, gydo raumenų, sąnarių ir nervų funkcijos sutrikimus, slaugytojų padėjėjos Lina Šateikė ir Lina Riepšienė atlieka pragulų profilaktiką, užtikrina higieną – pacientą išmaudo arba padeda išsimaudyti, nukarpo nagus, pakeičia sauskelnes. Jeigu namuose yra šeimos narių, kaip atlikti šias procedūras, kaip patogiau apversi ligonį, apmoko dar ir artimuosius.

Anot pašnekovių, daugelio didelių poreikių turinčių asmenų namuose aplinka pritaikyta, jie aprūpinti iš Socialinių paslaugų centro gaunamomis funkcinėmis lovomis. „Tačiau kartais reikia pasistengti, kol įkalbame koridoriuje nuo tako patraukti eiti trukdantį kilimėlį arba kitaip pasukti spintelę – vienas neatsargus žingsnis gali nubraukti žmogaus pastangas sveikti“, – paklaustos apie problemas, sakė jos.

R. Eitavičienė naujai suburtą slaugos paslaugas namuose teikiančią komandą neatsitiktinai pavadino gydytojo akimis paciento namuose. „Ligonį ji mato mažiausiai 156 kartus per metus. Tiek kartų neaplankytų joks gydytojas“, – teigė vyriausioji slaugos administratorė.

„P. n.“ informacija


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas