|
|
|
Keliauti į Padniestrę pavojinga, gyventi – dar pavojingiau
Koks lietuvis nenorėtų už važiavimą miesto autobusu ar troleibusu mokėti 10 eurocentų, o už dujas ir elektrą dvidešimt kartų pigiau nei dabar moka? Tuo dabar džiaugiasi Maskvos įkurtos, bet niekieno nepripažintos Padniestrės Moldovos respublikos (PMR) gyventojai. Tokios pigios paslaugų bei viešo transporto kainos čia įmanomos todėl, kad Maskva specialiai PMR parduoda dujas keliolika kartų pigiau, negu Moldovai ir kitoms šalims. Pigios komunalinių paslaugų bei viešo transporto kainos yra savotiška reklaminė apgaulė, kuri neatspindi tikros gyvenimo realybės PMR. Kokia ta realybė, nusprendžiau įsitikinti pats, ir nuvykau į PMR sostinę Tiraspolį. Moldovos sostinę Kišiniovą nuo Tiraspolio skiria vos 78 kilometrai, tačiau išvyką gerokai prailgina PMR pasienyje vykstanti patikra bei kelyje stovintys blokpostai. Moldovos patikrinimo poste stovi vos keli kariai, nėra jokio barikadų įtvirtinimo. Įvažiavimą į PMR saugo didelė ginkluotų kariškių grupė ir vyksta smulkmeniškas keleivių pasų patikrinimas. Vėliau jau keliaujant po PMR, kas kelis ar keliolika kilometrų tenka kirsti iš cementinių blokų sustatytas barikadas bei jas saugojančius kariškius. Nejučiomis kyla įtarimas, kad PMR vadovybė specialiai kuria įvaizdį, jog potenciali agresorė yra Moldova, o ne PMR esantys Rusijos kariai. Į mano nustebimą, kodėl čia tiek daug blokpostų, mikroautobuso kaimynė dailės mokytoja pareiškė, jog bijoma moldavų. Moteris pasakė, kad Moldovoje gyvena 2,5 mln gyventojų, o PMR penkis kartus mažiau. Akivaizdu, kad mažesnė šalis privalo saugotis didesnės kaimynės, su kuria prieš trisdešimt metų kariavo. Su pakeleive nesiryžau ginčytis, nes artėjome prie pasienio kontrolės punkto, ir pabijojau, kad pašnekovei įskundus galiu būti neįleistas į PMR. Juolab kad Kišiniovo bičiuliai perspėjo apie tokią galimybę ir prašė jokiu būdu neprasitarti, kad esu žurnalistas. Paso patikra visgi buvo neilga: PMR kariškis paklausė, ar vykstu kaip turistas ir, ar neturiu filmavimo įrangos. Po teigiamo patikros atsakymo man grąžino pasą su antspauduotu popieriaus lapeliu ir nurodymu būtinai jį grąžinti vykstant atgal.
Pravažiavę Banderų miestą su restauruota viduramžių pilimi, netrukus pasiekiame ir Tiraspolį. Nežinodamas, kur išlipti, vykstu į galutinę stotelę prie geležinkelio stoties. Sužinojau, jog nuo stoties einanti Lenino vardo gatvė yra tiesus kelias į Tiraspolio centrą. Paėjėjus keletą šimtų metrų, išnyra parkas su naujai pastatyta bažnyčia bei vidury parko nebaigtu įrengti fontanu. Aplink fontaną yra pastatyti specialūs granitiniai paaukštinimai, ant kurių ateityje turbūt bus padėtos memorialinės lentos. Kol kas guli tik viena lenta su išraižytais keturių Rusijos carų portretais bei prierašu, kad tai – Romanovų dinastijos keturių šimtų metų jubiliejaus pagerbimas. Vėliau tenka pamatyti ne vieną paminklą, aukštinantį carinės Rusijos laikus, tačiau nėra jokių užuominų, kad tas žemes kelis šimtmečius valdė Lietuvos Didžioji kunigaikštystė, išsiplėtusi iki Juodosios jūros. Pačiame Tiraspolio centre yra naujai įrengtas parkas, pavadintas carienės Jekaterinos ll vardu ir papuoštas didžiule jos skulptūra. Šalia stovi kelių karvedžių skulptūros, o prie įėjimo į parką įrengti specialūs stovai su informacija apie labiausiai carinei Rusijai ir Padniestrei nusipelniusius didikus ir kariškius. Kitoje gatvės pusėje stovi grandiozinė skulptūra, kurioje pavaizduotas ant žirgo sėdintis generolas Aleksandras Suvorovas. Už šimto metrų nuo Jekaterinos ll vardo parko prasideda didžiulis memorialas karų aukoms, kurį puošia rusų tankas su užrašu „Už tėvynę“. Priešais kraštotyros muziejų stovi vietos vyriausybės bei parlamento rūmai, o prieš juos puikuojasi milžiniškas V.Lenino paminklas. Tiraspolyje pasijunti tarsi grįžęs į niūrius sovietmečio laikus. Tai, kad PMR gyventi yra pavojinga, papasakojo žmogaus teises ginančios organizacijos „Promo-Lex“ vadovas Ionas Manole. Advokatas priminė, jog prieš 31 metus Padniestrėje inicijavusi rusakalbių gyventojų sukilimą ir nepriklausomybės paskelbimą, Maskva žadėjo čia sukurti Rytų Šveicariją. Maskva teigė, jog Padniestrėje yra daug gamyklų, kurios klestės, o kartu – ir visi gyventojai. Iš tikrųjų dabar Padniestrėje uždarbiai yra apie 20 proc. mažesni negu Moldovoje ir vidutiniškai siekia apie 300–350 eurų. Vidutinė pensija siekia 70–100 eurų, o žmones nuo skurdo ir bado gelbėja vien maži komunaliniai mokesčiai. Maži jie yra todėl, kad Maskva Tiraspoliui dujas parduoda 15 kartų pigiau nei Moldovai. Tokiomis pigiomis dujomis PMR šiluminėje elektrinėje gamina ir pigią elektrą, bet tik saviems gyventojams, o Moldovai ją parduoda keliolika kartų brangiau. „Blogiausia, jog PMR pavirto kontrabandos bei mafijinių struktūrų kraštu, ir čia vyrauja visiška teisinė savivalė“, – tvirtino I. Manole. Iš už 100 km esančio Ukrainos Odesos jūrų uosto į PMR iki karo buvo didžiuliais kiekiais gabenamos neapmokestintos prekės. Šios po to buvo parduodamos Ukrainoje ir Moldovoje, o iš nelegalios prekybos pelnėsi Ukrainos, Moldovos ir galimai net Rusijos oligarchai. Milžiniškos pajamos padėjo Kišiniove steigti Maskvai palankius laikraščius ir televizijas, vykdyti ES ir NATO nepalankią propagandą. PMR nepaprastai suklestėjo dvejų buvusių saugumiečių įkurta „Sherif“ kompanija, išsikovojusi monopolinę padėtį daugelyje verslo sričių. „Sherif“ kompanija net šešis metus turėjo išimtinę teisę valdyti Moldovos muitinės antspaudą. Jį turėdama galėjo į Odesos uostą atvykusiuose laivuose turimas prekes performinti kaip moldaviškas, po to šias buvo galima parduoti į Vakarų valstybes apeinant įvairius ribojimus.
„PMR skelbia, kad rusų, ukrainiečių bei moldavų kalbos yra valstybinės, tačiau visi dokumentai pildomi tik rusiškai, ir tik šia kalba čia leidžiami laikraščiai, vyksta parlamento posėdžiai“, – teigė I.Manole. Advokato teigimu, PMR yra siekiama likviduoti moldaviškas mokyklas ir joms yra daromi įvairūs trukdžiai. Tėvai, leidžiantys vaikus į moldaviškas mokyklas, patiria spaudimą, grasinimus, o vaikai išgyvena rusakalbių agresiją, sumušimus. „Promo-Lex“ rengia PMR teritorijoje seminarus apie pilietinę visuomenę bei žmogaus teises, registruoja pažeidimus, gina nukentėjusius, todėl jų veiklą PMR stengiasi apriboti, uždrausti. „Vietoje Rytų Šveicarijos PMR pavirto teisinės bei ekonominės savivalės šalimi, kurioje kiekvienam piliečiui yra grėsmė patekti į kalėjimą, jei jis šnekės ar darys ne tai, ko reikalaujama“, – tvirtino I. Manole. Maskva PMR rėmimui jau išleido per 40 mlrd. eurų, tačiau jie nusėdo į oligarchų bei prorusiškų partijų vadovų kišenes. „Kremlius tokius pinigus skiria ne šiaip sau, o žinodamas, kad PMR gali šantažuoti ir Moldovą, ir Ukrainą“, – tvirtino I. Manole. Dėl to Maskva iš PMR neišveda ir savo armijos, nors pagal įsipareigojimą tai privalėjo padaryti dar prieš devyniolika metų. Moldaviškas mokyklas prieš 18 metų per vasaros atostogas buvo norima uždaryti. PMR milicininkai įsilaužė į septynias moldavų mokyklas, ir išvežė į šiukšlyną visus vadovėlius bei mokymo priemones. Mokyklų uždaryti nepavyko todėl, kad vienos mokyklos mokiniai su mokytojais tada užsibarikadavo pastate, ir neįleido milicininkų. Vaikų tėvai maistą bei vandens butelius mėtė į mokyklos kiemą per tvorą, o nufilmuoti šie vaizdai papiktino Vakarų valstybes. Paveikta skandalo Maskva įsakė Tiraspoliui palikti moldavų mokyklas ramybėje. Moldaviškų mokyklų diskriminavimas visgi tęsiasi. Dubosarų mieste jau keliolika metų naujai pastatytai mokyklai neišduodamas leidimas veikti, o vaikai priversti glaustis sename darželyje. Grigoriopolio miestelyje trisdešimt metų neduodama leidimo statyti moldavišką mokyklą, ir vaikai autobusais kasdien yra vežami į Moldaviją, kad galėtų mokytis gimtąja kalba. „PMR skelbia, kad joje kaip kad buvo TSRS visos tautos yra lygios, tačiau tai akivaizdus melas, ten visi gyventojai yra rusinami“, – teigė I. Manole. Jo žodžiais, pasieniečiai neretai reikalauja iš įvažiuojančių moldavų kyšio ir gąsdina, jog negavę suras priežastį suimti. Gąsdina surengsią mašinos patikrinimą, ir patys į ją padėję narkotikų ar draudžiamų įvežti daiktų rašys, kad tuos daiktus pravežti bandė moldavas. Jei žmonės, gavę patarimą iš Moldavų advokatų ima reikalauti savo teisių, jiems, anot I. Manole, sakoma – turi žmoną, vaikų, brolį ir sesę, senyvus tėvus, ar nori kad kam iš jų kiltų problemų?
Eldoradas BUTRIMAS
Specialiai iš Kišiniovo ir Tiraspolio
|
|
