|
|
|
Atgijo senasis Kretingos miesto parkas
Baigiamas tvarkyti senasis miesto parkas, dar prieškariu užsodintas prie stadiono: pakloti nauji takai, įrengtas modernus apšvietimas, suformuotos poilsio zonos. Šį pavasarį parko renovacijos darbus atlikusi bendrovė „Kretingos komunalininkas“ surengė talką, kurios metu vietoj pašalintų senųjų medžių atsivėrusiose erdvėse pasodino per 100 dekoratyvinių krūmų. Tarsi gyvybinė miesto arterija Kretingos miesto seniūnės Gintarės Liobikienės žodžiais, parko tvarkymo darbus ketinama užbaigti iki birželio 1 dienos, – beliko tik sumontuoti 4 suolus palei pagrindinę poilsio zoną parko centre, kur susibėga takai iš visų pusių. Jos žodžiais, trinkelėmis senajame parke iškloti 7 takai: jų bendras ilgis – 900 m, plotas – 2,5 tūkst. kv. m. Nors senąjį miesto parką buvo sumanyta tvarkyti iš Kretingos rajono biudžeto lėšų, tačiau, pasidžiaugė G. Liobikienė, darbams pavyko gauti finansavimą iš Ekonomikos ir inovacijų ministerijos. Bendra šio projekto vertė – per 216 tūkst. Eur. Ji priminė, kad pernai paskubomis reikėjo įsisavinti 95 proc. lėšų, dėl to darbai ir buvo pradėti rudenį – paklotas pagrindas takams. Tačiau peržiem oro sąlygos buvo nepalankios, pašalas iškilnojo trinkeles, todėl rangovui šį pavasarį tekę taisyti broką. Nors išvažinėtas ir išraustas parkas sukėlė kai kurių kretingiškių pasipiktinimą, tačiau rezultatas, kaip tikino pakalbinti gretimų Savanorių g. Nr. 7A ir Žemaitės al. 4B daugiabučių gyventojai, pranoko lūkesčius. Šis parkas – tarsi miesto gyvybinė arterija, nuo seno jungianti centrą su Kretingos ligonine, poliklinika, dvaro parku. Per jį Marijono Daujoto progimnazijos mokiniai trumpina kelią į stadioną. Kalbintų kretingiškių nuomone, atsinaujinęs parkas jau tampa dar viena kretingiškių pamėgta poilsio zona. Skeptikai praminė patriarcho parku „Matome, kad žmonės ne tik praeina per parką skubėdami, bet jį jau pamėgo ir kaip poilsio vietą: vakarais išeina pasivaikščioti, išsiveda savo augintinius, kiti išeina pabėgioti, būna – susitinka įsimylėjėliai. Labai graži dabar ši vieta. Netikėjome, kad šiam pavasariui sutvarkys, nes buvome išsigandę, kai rudenį paliko išvažinėtą traktoriais, giliausiomis provėžomis. Vaizdas atrodė bjaurus. Bet kai pavasarį sparčiai ėmėsi tvarkyti, padarė laiku ir dabar džiaugiamės“, – kalbėjo savaitgalį atnaujintame parke sutikta Regina, nepanorusi viešinti pavardės. Jokia paslaptis, kad skeptiškai nusiteikę kretingiškiai renovuojamą senąjį miesto parką susieja su buvusiu ilgamečiu Kretingos rajono vadovu ir dabartiniu tarybos nariu Valerijonu Kubiliumi, mat šis gyvena jo pašonėje, siekė jį atnaujinti, ir dėl to praminė patriarcho parku. Tačiau apie tai paklaustas V. Kubilius reagavo labai ramiai: „Žinau, kad taip vadina. Nors kiti norėtų pašiepti, bet aš priimu normaliai, nes patriarchas yra gražus žodis ir didelis įvertinimas – ne bet kas juo gali būti.“ V. Kubilius neslėpė buvęs vienas to parko sutvarkymo iniciatorių, nes matęs, kad apleistas parkas yra tranzitinė miesto trasa, per kurią nuolat migravę žmonės: „Per šį parką žmonės trumpindavo kelią, brisdavo per balas, išmindydavo žolę, nes takai po lietaus būdavo pažliugę“, – prisiminė jis. Todėl palaikęs idėją parką sutvarkyti, juolab kad ir lėšų buvo gauta iš ES fondų.
Visu grožiu atsiskleis kitąmet Miesto seniūnė neslėpė, kad darbų parke atlikta daugiau, negu priklausė pagal projektą: „Dėl bendro vaizdo iš seniūnijos lėšų trinkelėmis paklojome dar ir taką, vedantį iš Gėlių ir Savanorių gatvių į parką, kad būtų tarsi takų pratęsimas.“ Dabar, ji tikino, laukiama, kada rajono valdžia pradės renovuoti miesto stadioną, tuomet bus nugriautas ir parko vaizdą gadinantis sovietinis palikimas – viešasis tualetas, bus sutvarkytas takas ir apšvietimas palei stadioną, besiribojantį su parko teritorija. Paklausta, ar senajame parke bus atsodinti medžiai, G. Liobikienė atsakė, kad šis parkas specialistų dendrologų ir taip buvo laikomas tamsia erdve, todėl medžių jame tikrai neatsodins. Dėl erdvių grožio ir jų užpildymo buvo pasodinta per 100 žydinčių krūmų – alyvų, hortenzijų, jazminų, rododendrų, forzitijų, putinų, kurie suteiks parkui jaukumo ir patrauklumo. „Manau, kad visas šių augalų grožis atsiskleis kitą pavasarį, kai krūmai apsipils žiedais“, – įsitikinusi seniūnė. Inovacijos žemaitiška tema Įeinant į parką taku iš Savanorių gatvės, pakraštyje stovi pasvirusi, dar iš sovietmečio išlikusi betoninė vaza gėlėms. Seniūnės nuomone, tai esąs betoninis sovietmečio palikimas, nebeteikiantis jokio estetinio pasigėrėjimo ir neturintis kultūrinės vertės. „Gal tik miestiečiams liko sentimentų iš jų jaunystės, nes vaza stovėjo greta atviros parko šokų aikštelės“, – sakė ji, patikinusi, kad ši vaza netrukus bus išgabenta. Atnaujintą parką, tikino G. Liobikienė, bus siekiama kuo inovatyviau įveiklinti. „Su Savivaldybės Kultūros ir sporto skyriaus atstovėmis tariamės – galbūt pavyktų šiems Žemaičių kalbos metams surengti menininkų plenerą, kad jie akmens skulptūromis papuoštų šį parką. Galbūt pavyktų takuose trinkelėmis išdėlioti originalius žemaitiškus užrašus, tarkim „Baise graže“ ir pan. Norėtųsi šiame parke plėtoti kūrinius, idėjas žemaitiška tematika“, – apie tolesnius sumanymus kalbėjo miesto seniūnė.
|
|
