|
Pristatė pirmą krašte dvikalbę knygą apie Darbėnų žydus
Prisimenant prieš 80 metų Darbėnų miestelyje Kretingos rajone įvykusias masines žydų žudynes, Kretingos muziejuje į knygos „Darbėnų žydai“ pristatymą susirinko neabejingi istoriniams skauduliams ir miestelio bei žydų istorija besidomintys svečiai. Knygoje pasakoja apie Darbėnų žydų praeitį Su pirmosios Kretingos krašte pasirodžiusios dvikalbės knygos turiniu renginio pradžioje svečius supažindino vienas jos autorių ir redaktorių – Kretingos muziejaus istorikas Julius Kanarskas: „Darbėnų žydai“ arba „The jews of Darbėnai“ yra pirmoji mūsų krašte lietuvių-anglų kalbomis išleista knyga, kurioje kalbama apie nedidelio Vakarų Lietuvos miestelio – Darbėnų – žydų praeitį, likimą, supažindinama su iki šiandien išlikusiu šios bendruomenės materialiniu ir kultūriniu paveldu.“ „Didžiausia šiandien pristatomos knygos įkvėpėja yra Darbėnų gimnazijos mokytoja Edita Gliožerienė, kuri ne tik nuolat rūpinasi miestelio žydų bendruomenės atminimo išsaugojimu, bet ir parengė šios knygos projektą, rašė jai straipsnius, subūrė autorių kolektyvą ir atliko svarbiausius organizacinius darbus. Kitas žmogus, kuris labai daug prisidėjo prie šio leidinio, yra angliškojo knygos varianto redaktorius, daugelio jos straipsnių autorius – Emory universiteto Atlantoje Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) profesorius Erikas Goldsteinas. Be šių žmonių ir jų nuoširdžių pastangų knyga „Darbėnų žydai“ nebūtų išvydusi dienos šviesos“, – gražių žodžių kolegoms – knygos bendraautoriams negailėjo J. Kanarskas.
Paminklas Holokausto aukoms JAV gyvenantis profesorius E. Goldsteinas jau trečią dešimtmetį tiria Darbėnų ir Laukžemės žydų bendruomenes, kadangi dar nuo XVIII a. vidurio iki lemtingų žydų tautai istorinių posūkių čia šaknis buvo įleidę jo giminaičiai – Zimanai. Nors knygos „Darbėnų žydai“ bendraautorius iš užatlantės dėl pandeminės situacijos negalėjo dalyvauti pristatyme gyvai, susirinkusiesiems jis parengė vaizdo įrašą, kuriame plačiau pakomentavo pagrindinius knygos rašymo tikslus. „Vienas mano siekių – šia knyga1760–1941 metų Darbėnų miestelį pavaizduoti kaip multikultūrinę gyvenvietę, kur lietuviai ir žydai gyveno šalia vieni kitų, kasdien bendravo ir bendradarbiavo. Tai reiškia, kad greta pačių lietuvių ši tautinė mažuma neišvengiamai paliko žymę miestelio ir jo gyventojų istorijoje. Kaip bebūtų, per Holokaustą prarasta žydų bendruomenė pakeitė ir tolimesnį vietinių gyventojų gyvenimą, Darbėnų raidą, o tai rodo, kokia svarbi dalis 180 metų žydai buvo šiai gyvenvietei. Tuo pačiu ši knyga – tai ir paminklas Holokausto aukoms“, – paaiškino profesorius.
„Mano pagrindinis tikslas yra abiem bendruomenėms – ir lietuviams, ir žydams – padėti suformuoti glaudesnį tarpkultūrinį ryšį ir geresnį vienas kito supratimą, mokantis tiek iš bendradarbiavimo, tiek konfliktinių situacijų pavyzdžių, pasitaikiusių praeityje. Taip pat skaitytojams diegti tolerancijos ir pagarbos skirtingų etninių grupių žmonėms vertybes“, – apie kilnias knygos rašymo intencijas kalbėjo E. Goldsteinas. Knygoje sugulė faktai ir tikros istorijos Kretingos muziejaus istorikas J. Kanarskas paaiškino, kad knygą sudaro įžanga ir 5 skyriai, prie kurių straipsnių rašymo prisidėjo iš viso 7 žmonės: kraštietis Romualdas Beniušis, Edita Gliožerienė, Benedikta Gliožerytė, Erikas Goldsteinas, Julius Kanarskas, Jolanta Klietkutė ir Zita Petrauskienė. „Darbėnų žydai“ – knyga, kurioje gausu faktų, tad kiekvienas skaitytojas iš jos kažką gali pasiimti. Pirmame knygos skyriuje pasakojama apie Darbėnų žydų bendruomenės ištakas, gyvenimą ir sunaikinimą. Antrame skyriuje aptariami įžymių vietinių žydų bendruomenės asmenybių, tarkim, kaip Dovydo Volfsono, portretai. Trečiame knygos skyriuje kalbama apie vietinius žydų gelbėtojus. Ketvirtas skyrius pasakoja apie išlikusius žydų bendruomenės pėdsakus šiandienos Darbėnuose. Ir, galiausiai, penktame skyriuje rašoma apie kultūros paveldą bei atminimo vietas.
Pedagogė E. Gliožerienė, kuriai pirmosios krašte dvikalbės knygos pristatymo šventės svečiai negailėjo pagyrimų ir gražių žodžių, renginio metu daugiau dėmesio skyrė kitai, sentimentalesnei, knygos turinio daliai – tikrų žmonių istorijų, sugulusių knygoje „Darbėnų žydai“, fragmentams. Į Kultūros paveldo departamento ir Jakovo Bunkos paramos ir labdaros fondo remto leidinio pristatymo šventę susirinkę ir jame aprašytus žmones pažinoję svečiai neslėpė emocijų ir su renginio dalyviais dalinosi jautriomis mintimis apie šios knygos svarbą. Stengiasi puoselėti istoriją Jau daugiau negu pusę dešimtmečio Darbėnų žydų atminimą puoselėjanti pedagogė E. Gliožerienė prisiminė, kaip jos viduje užgimė noras įprasminti šią mūsų bei žydų tautos istorijos dalį: „Paskutinis knygos skyrius kalba apie tai, kas padaryta mūsų miestelyje, kokie atminimo ženklai čia jau sukurti. Pamenu, kai stovėjau Jeruzalėje, Bendruomenių slėnyje, kur išrašyti miestelių pavadinimai, kuriuose gyveno žydų bendruomenės, aš pamačiau užrašytus ir savo Darbėnus. Faktas, kad už tūkstančių kilometrų yra vieta, kur įamžintas mano miestelis, man padarė didžiulį įspūdį. Kaip bebūtų, tuo metu pagalvojau, kad mano miestelyje nėra nieko, kas galėtų pasakoti ir priminti jo istoriją.“ Nuo tol moteris aktyviai organizuoja ir rengia įvairias iniciatyvas, skirtas įprasminti Darbėnų žydų atminimui. E. Gliožerienė knygos „Darbėnų žydai“ pristatymą užbaigė simboliškais žodžiais: „Niekada nebūsiu mažas šitame dideliame pasaulyje. Man svarbi mano istorija, aš esu šitos žemės ir atminties šeimininkas. Aš žinau savo šaknis, vadinasi, aš esu stiprus.“
Guoda SKRIPKAUSKAITĖ
|