Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

„Terekas“ gamybos apimtis padidino beveik 20 procentų

  • Vitalija VITKAUSKIENĖ
  • Vakarų Lietuva
  • 2021-06-08
Bendrovės „Terekas“ generalinis direktorius Juozas Maksvytis

Kretingoje PET taros, kitų produktų iš plastiko gamybos technologijas kurianti ir parduodanti uždaroji akcinė bendrovė „Terekas“ per pandemiją gamybos apimtis padidino 17,5 proc., užsakymų produkcijai turi daugiau negu metams, planuoja trečią darbuotojų pamainą, baigia kurti apsauginio skafandro gamybos technologiją ir išskėstomis rankomis laukia konstruktorių, IT, kitų specialistų.

Parduoda nuotoliniu būdu

Iki pandemijos pas potencialius PET taros gamybos technologijų pirkėjus įmonė siųsdavo pardavimų vadybininkus, kurie per metus vien į Jungtines Amerikos Valstijas (JAV) skrisdavo apie 50 kartų. Per pandemiją „Tereko“ eksportas į JAV, Kanadą išaugo 65 proc. Visi pardavimai šiandieną vyksta nuotoliniu būdu. Kai anksčiau kelią pas potencialius užsakovus pramindavo pardavimų specialistai, dabar galimiems užsakovams veža jūriniame konteineryje sumontuotą, instaliuotą PET taros pūtimo universalią „Flex Blow“ mašiną – mini gamyklą. Klientas savaitę kitą mašiną išbando, padedant „Tereko“ specialistams per nuotolį, interneto ryšiu. Jeigu mašina patinka, įmonė gauna užsakymą šiai technologinei įrangai pagaminti, o bandomoji įranga konteineriu gabenama kitam potencialiam pirkėjui. „Tokią išeitį radome, kai dėl COVID-19 viruso sukeltos pandemijos nebeliko pasaulinių parodų, kuriose pristatydavome savo produkciją, karantinas suvaržė keliones tarp valstybių ir jų viduje“, – teigė bendrovės „Terekas“ generalinis direktorius Juozas Maksvytis. Pasikeitė ir atsarginių detalių klientams tiekimas. Šiaurės Amerikos rinkai skirtos detalės dabar laikomos siuntų kompanijos sandėlyje JAV, iš kur reikalinga detalė klientui žemyne pristatoma per parą. Iki pandemijos detalės buvo siunčiamos tiesiogiai iš įmonės Lietuvoje.

Viena universali PET taros pūtimo mašina kainuoja iki 0,5 mln. eurų. Pagal našumą „Flex Blow“ yra 3 tipų, mažesnio, vidutinio ir didžiausio. Skiriasi mašinų išorės dizainas – amerikiečiai jo nori įmantresnio, o štai skandinavams to nereikia.

„Užsakymų technologinei įrangai turime daugiau negu metams, kai iki pandemijos 2–3 mėnesiams būdavo“, – išaugusia produkcijos paklausa pasidžiaugė įmonės vadovas.

„Terekas“ šiandieną savo produkciją parduoda į 27 pasaulio šalis.

Skafandrą pagamins dar šiemet

„Terekas“ yra grynai lietuviško kapitalo įmonė, priklausanti J. Maksvyčio šeimai. Bendrovė veiklą pradėjo 1994 metais. Pradžioje gamino plastikinius butelius Kretingoje veikusio vaisvandenių cecho gėrimams išpilstyti. Šiandieną įmonėje pagaminta PET tara sudaro menką dalį įmonės apyvartos. „Serijinės gamybos mūsų įmonėje beveik neliko. Tapome projektine organizacija ir kuriame vis naujas technologijas, parduodame jas“, – sakė J. Maksvytis apie sėkmingą „Tereko“ posūkį į modernių technologijų kelią.

Be jau įprastos produkcijos – „Flex Blow“ mašinų, per pandemiją „Terekas“ ėmėsi kurti ir gaminti technologinę įrangą produktams, skirtiems kovoti su COVID-19. „Pradėjome nuo apsauginių skydelių veidui, jų pagaminome apie 40 tūkst. ir didžiąją dalį atidavėme kaip labdarą.“, – pasakojo J. Maksvytis, akcentavęs, kad iš plastiko pagaminti skydeliai veidui nuo COVID-19 užkrato apsaugo minimaliai.

Skydelių gamyba buvo įžanga kuriant 100 proc. apsaugą užtikrinančio skafandro technologiją. Į skafandrą oras paduodamas ir pašalinamas per specialius filtrus, jo viduje palaikomas nustatytas oro slėgis. Panašūs apsauginiai skafandrai nėra naujiena, tačiau jie būna prijungti prie ligoninių sistemų ir nėra autonomiški. „Tereko“ specialistai kuria autonomiško, su kišenėje nešiojama baterija apsauginio skafandro veidui gamybos technologinę įrangą. „Pirmą skafandrą pagaminsime iki šių metų pabaigos“, – tarė J. Maksvytis. Skafandru naudotis galės ne vien sveikatos apsaugos ir kitų sričių darbuotojai, kaip antai, vaistininkai, pardavėjai prekybos centrų kasose. „Tereko“ užsakymu, dizainą skafandrui kūrė italai. Bus trys dizaino prototipai, vienas jų skirtas jaunimui. „Mūsų tikslas yra sukurti ir parduoti technologinę įrangą skafandrų gamybai, ne pačius skafandrus. Juos su mūsų įranga gamintis galės visas pasaulis, taip būsime prisidėję įveikiant COVID-19 sukeltą pandemiją. Toks skafandras pravers ir šiai pandemijai nuslopus“, – kalbėjo „Tereko“ vadovas.

Trūksta specialistų

Dviem pamainomis, po 40 žmonių – vienoje, šiandieną dirbanti įmonė didėjant gamybos apimtims rengiasi paleisti trečią pamainą, įrengti dar vieną cechą. Neseniai pastatytame ir per pirmąją karantino bangą veikti pradėjusiame 3,2 tūkst. kv. m ceche nemaža gamybos procesų dalis yra robotizuota. „Terekas“ garsėja kaip pažangi į gamybos modernizavimą nuolatos investuojanti bendrovė. Pradėjusi kurti technologinę įrangą apsauginiams veido skydeliams gaminti, įmonė plastikui pjaustyti įsigijo lazerius. Netrukus detales „Flex Blow“ mašinoms, kitai įmonės gaminamai produkcijai spausdins neseniai nupirktas Vokietijoje pagamintas 3D spausdintuvas. Atspausdintos detalės bus keliskart tikslesnės, tvaresnės už dabar įmonėje gaminamas.

„Turime daug idėjų projektams, tačiau jų įgyvendinimui trūksta IT specialistų, konstruktorių, išmaniųjų staklių operatorių, projektų vadovų. Modernios technikos plėtrai neužtenka, reikia išsilavinusių darbuotojų“, – kalbėjo J. Maksvytis. Vadovas neslėpė siekiantis, kad į Kretingą dirbti ir gyventi grįžtų mokslus baigęs jaunimas, kad „Tereko“ plėtrai nereikėtų kviestis ukrainiečių, baltarusių. „Dirbantys „Tereke“ kuria išskirtinius produktus, todėl darbe nevargina rutina. Už gerą darbą mokame gerą atlygį. Geram specialistui turi gerai mokėti, kitaip jo neišlaikysi“, – tvirtino jis.

„Tereke“ Kretingoje dirba apie 140 žmonių, dalis jų yra ir iš Klaipėdos, Palangos. Mažeikių, Plungės, netgi Šiaulių. „Šiais laikais nebūtina, kad darbuotojas kiekvieną darbo dieną atvyktų į įmonę Kretingoje, kadangi nemažai darbų padaroma nuotoliniu būdu“, – kalbėjo J. Maksvytis, akcentavęs, kad pandemija nuotolinį darbą dar labiau įtvirtino, atskleidė jo pranašumus. „Dėl laisvų darbo vietų užtenka pasiskambinti į mūsų personalo skyrių“, – tarstelėjo vadovas.

Plastikas žemės nepražudys

Iki koronaviruso pandemijos plastikui netgi buvo pranašaujamos laidotuvės dėl sunkiai besuvaldomos plastiko atliekų taršos. J. Maksvytis įsitikinęs priešingai: kad plastiko ir produktų iš jo gamyba augs, o jo daroma žala mažės dėl vis platesnio žiedinės ekonomikos modelio diegimo. „Linijinėje gamyboje produktą pagamino, panaudojo ir išmetė. Tą bėdą tebeturi trečiosios pasaulio šalys. Išsivysčiusios valstybės, į jas lygiuojasi ir Lietuva, plėtoja žiedinę ekonomiką: pagaminau, panaudojau, surinkau, kas liko, ir tą vėl panaudojau gamyboje“, – aiškino verslininkas.

J. Maksvytis palygino plastiko ir stiklo taros gamybas: gaminant plastiką anglies dvideginio, kuris skatina nepageidaujamą klimato atšilimą, išmetama keliskart mažiau negu stiklo gamyboje.

„Vienkartinė PET tara reikalinga, tą patvirtino ir per pandemiją išaugęs jos poreikis dezinfekciniams skysčiams, išsinešti skirtam maistui, kitoms reikmėms“, – teigė J. Maksvytis.

Bendrovė „Terekas“ pastaraisiais metais naudoja vien žaliąją energiją.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas