|
|
|
Šiuolaikinė ugdymo įstaiga – įtraukiojo ugdymo link
Pastaraisiais metais nemažai kalbama apie įtraukųjį ugdymą – vis dažniau jo idėjos aptariamos ne tik Lietuvos ir tarptautiniuose dokumentuose, mokslinėse publikacijose ar spaudoje, bet pamažu skinasi kelią ir į bendrojo ugdymo įstaigas. Kas tai yra įtraukusis ugdymas, mintimis pasidalino Klaipėdos valstybinės kolegijos Pedagogikos katedros lektorės Jūratė Klizaitė ir Aurelija Valaitienė. Anot jų, įtraukusis ugdymas siejamas su personalizuotu kiekvieno ugdytinio ugdymu, visų besimokančiųjų įsitraukimu į ugdymo procesą, atsižvelgiant į vaiko poreikius ir galimybes. „Jau esama gerųjų įtraukiojo ugdymo pavyzdžių, bet jų nėra tiek daug, kad būtų galima teigti, jog mūsų šalyje neegzistuoja įtraukiojo ugdymo problema“, – pastebėjo lektorės. Ugdymo dalyviai susiduria su nemenkais iššūkiais, kuriuos ne visada pavyksta įveikti. Šiuo ugdymu siekiama suteikti lygias ugdymosi galimybes visiems vaikams. Plėtojant įtraukiojo ugdymo idėją, kur svarbus mokymasis bendradarbiaujant, partnerystė, būtina yra padėti labiausiai pažeidžiamiems, specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems ugdytiniams. Įtraukiojo ugdymo vyksmui svarbus tinkamas mokytojų pasirengimas ugdyti vaikus, turinčius specialiųjų ugdymosi poreikių. Svarbus ugdymo dalyvių poreikis – pažinti vaiką, jo galias ir sunkumus, o tai turėtų būti daugeliu atveju ir yra kiekvieno šeimos nario noras bei kiekvieno mokytojo pagalba jam atsiskleisti. Labai svarbus mokytojo požiūris, principai, kuriais vadovaudamasis jis organizuoja ugdymo procesą; gebėjimas įvardinti, kad vaikai yra skirtingi, bet tai nėra jų trūkumas; gebėjimas kurti įgalinančias aplinkas; parinkti alternatyvius ugdymo metodus, būdus ir tikslingai juos taikyti, pedagogines strategijas, kad kiekvienas ugdytinis galėtų dalyvauti į visą grupę ar klasę orientuotame ugdymo procese, o tai yra patirties ir pedagoginio meistriškumo reikalaujantis mokytojo bruožas. Įtraukiojo ugdymo sąlygomis ypač svarbi kokybiška pedagoginė sąveika ir pagarba grįsta aplinka tiek šeimoje, tiek ugdymo įstaigoje. Pedagogai ir tėvai yra dvi sąsajos, kurios atsakingos už vaiko auklėjimą ir paruošimą savarankiškam gyvenimui. Pagrindinis šeimos ir ugdymo įstaigų bendradarbiavimo pagrindas – vaikas, jo gerovė ir harmoninga raida. Tėvų ir mokytojų bendradarbiavimas, grįstas abipuse partneryste, yra ypač reikalingas ir reikšmingas vaikui su specialiaisiais ugdymosi poreikiais.
Šiandien specialiųjų ugdymosi poreikių vaikų tėvams yra svarbus kokybiškas vaiko ugdymas bei gerų jam ugdymosi sąlygų užtikrinimas, nes jie nori savo vaikams gauti ne tik socialines, bet ir edukacines paslaugas. Specialiųjų ugdymosi poreikių vaikų tėvams svarbi ne tik vaiko priežiūra, jo saugumas, bet ir bendravimo su bendraamžiais ypatumai, jo dalyvavimas ugdymo procese, geresnių rezultatų siekimo galimybės, pasiekimai ir pažanga. „Tyrimais įrodyta, kad specialiųjų ugdymosi poreikių vaikų tėvai, patirdami ne tik didžiulį stresą ir atskirtį, bet ir didžiulį asmeninės kaltės jausmą, išsekimą, nuovargį, pradeda ieškoti įvairių būdų, terapijų ir paslaugų vaikui gydyti ar ugdyti. Tėvams, auginantiems vaiką su specialiaisiais ugdymosi poreikiais, tenka atsidurti sudėtingose situacijose, susidurti su įvairiausiomis vaiko problemomis bei sunkumais: ugdymosi, bendravimo su bendraamžiais ir suaugusiais, elgesio ir emocijų valdymu“, – problemas įvardino J. Klizaitė ir A. Valaitienė. Kiekvienam mokytojui, pagalbos specialistui labai svarbu išsiaiškinti tėvų lūkesčius ir poreikius, kurie būtų susiję ne tik su vaiko priežiūra, bet ir prasmingos informacijos gavimu, kokybišku ugdymu, kas leistų stebėti vaiko raidos pokyčius. „Kodėl svarbi pedagogų ir tėvų abipusė partnerystė? Todėl, kad pakinta mokytojų požiūris į vaiką ir tėvus, didėja abipusis supratimas, atsiranda galimybė pedagogui ir tėvams kartu įvertinti vaiko pasiekimus, stebėti vaiko vystymosi procesą, artimiau susipažinti su vaiku ir jo šeima. Suteikiama galimybė geriau suprasti vaiko ugdymosi sėkmių ir nesėkmių priežastis, jo poreikius, nuotaikas, įpročius.“, – kalbėjo lektorės, akcentuodamos, kad įtraukiojo ugdymo pradmenys formuojami aukštojoje mokykloje: tarkim, Klaipėdos valstybinėje kolegijoje, kuri rengia ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio ugdymo pedagogus, būsimieji mokytojai rengiami dirbti ir įtraukiojo ugdymo sąlygomis, studijas derinant su praktinėmis užduotimis.
„Vakarų Lietuvos“ informacija
|
|
