Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Trijų seserų gyvenimo kelionė išvien su grafais

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Mūsų žmonės
  • 2021-04-16
Vytautas Ruzgaila teigė, kad saugąs senovinius „čemodanus“ – iš faneros pagamintus ir brezentu arba oda aptrauktus lagaminus, nes šie primena jo tolimų giminaičių Suchanekų gyvenimo keliones.

Trijų kone Kretingos legendomis tapusių seserų Irenos, Elžbietos ir Stefanijos Suchanekaičių, pagal tautybę – čekių, gyvenimas buvo glaudžiai susijęs su grafo Juozapo Tiškevičiaus dvaro gyvenimu: kur keliaudavo dvaras, ten apsistodavo ir jų šeima. Didžiąją dalį gyvenimo jos visos trys, beje, niekada netekėjusios, kartu nugyveno dvaro ūkvedžio name.

Iš Čekijos – į Kretingą

Visos trys seserys Suchanekaitės prieš Pirmąjį pasaulinį karą gimė Kretingos dvare, iš čia ir iškeliavo amžinybėn. Apie seniesiems Padvarių gyventojams įsiminusias seseris, kurių gyvenimas daugeliui atrodė paslaptingas, „Pajūrio naujienoms“ papasakojo jų tolimas giminaitis pagal tėvo liniją kretingiškis Vytautas Ruzgaila. O vienas itin įspūdingas eksponatas, saugomas Kretingos muziejuje – senovinės žnyplės plaukams garbiniuoti – pasakoja apie seserų buitį ir poreikį gražintis.

Seserų tėvas Vladislovas Suchanekas buvo nagingas dvaro stalius, Čekijoje vedęs jų motiną Juzefą, ir su ja atvykęs grafų pakviestas. Manoma, kad jo tėvas buvęs muzikantu ir grojęs grafų orkestre. Juzefa dirbo grafų virtuvėje.

Visos trys jų dukterys gimė Kretingoje, tačiau mokėsi Lenkijoje. Apie tai liudija dokumentai, kuriuos išsaugojo V. Ruzgaila: tai – Irenos ir Elžbietos gimimo vietą, užimtumą bei pilietybę patvirtinantys liudijimai, išduoti Čekijos valstybinėje institucijoje.

„Įdomi detalė: Irenos 1938-aisiais išduotame liudijime įrašyta, kad ji gimė 1911 m. Kretingoje Lietuvoje, tačiau 1936 m. Elžbietai išduotame įrašyta, kad ji gimė 1913 m. Kretingoje Lenkijoje“, – rodydamas raštus, kuriuose nurodytos skirtingos valstybės, stebėjosi V. Ruzgaila. Jis taip pat išsaugojo ir I. Suchanekaitei 1938-aisiais išduotą Čekijos pilietės pasą, kuris galiojo iki 1943 m. Šis išsilaikė tokios geros kokybės tarsi būtų visai naujas.

Dvaro stalius Vladislovas Suchanekas ir jo duktė Irena.

Vienas odinis, geležinėmis juostelėmis kaustytas, lagaminas saugomas Kretingos muziejuje. Lagaminas priklausė Rietavo kunigaikščio Bogdano Oginskio orkestro dirigentui, o nuo 1906-ųjų – Salantų dvaro administratoriui Jozefui Mašekui, taip pat kilusiam iš Čekijos, o amžino poilsio atgulusiam Salantų Gargždelės kapinėse.

Pagelbėdavo ūkio darbuose

Kada gimė jauniausioji sesuo Stefanija, V. Ruzgaila tiksliai nežino, nes į jo rankas nepakliuvo nė vienas jos asmeninių dokumentų. Mano, kad iki Pirmojo pasaulinio karo, nes per jį šeima buvo pasitraukusi į Rusiją, o po karo apsigyveno Juozapo Tiškevičiaus Užutrakio dvare. 1937-aisiais grįžo į Kretingą, grafas J. Tiškevičius Suchanekų šeimą apgyvendino ūkvedžio name, iš kiemo pusės leido prisistatyti nedidelį priestatą. Tėvams mirus, seserys čia ir pasiliko gyventi ligi savo amžiaus pabaigos.

„Suchanekai visur keliaudavo kartu su grafais: vasaras dažniausiai leisdavo Užutrakyje, žiemas – Kretingos dvare. Jų gyvenimas sutilpdavo į kelis kelioninius lagaminus, aš išsaugojau du iš jų“, – tvirtino V. Ruzgaila.

Vyras pasakojo, kad vaikystėje ir paauglystėje jis mėgęs leisti laiką pas seseris, pagelbėdavo joms ūkio darbuose – skaldydavo malkas, prinešdavo anglių. O po darbų jo visuomet laukdavo skanūs pietūs ir pilna lėkštė Elžbietos prikeptų skanėstų.

„Per didžiąsias šventes jų namai kvepėdavo pyragais, atsimenu, kaip iškaitindavo „pečių“, ir Elžbieta į jį kišdavo velykinę „bobą“, – į šiltus prisiminimus paniro vyras.

Šiomis žnyplėmis, tikėtina, atsigabentomis iš Čekijos, seserys Suchanekaitės garbiniuodavosi plaukus.

Traukė paslaptingas seserų gyvenimas

Seserų namuose vaiko akį traukė įdomūs buities daiktai: vėduoklės, siuvinėti ir nėriniuoti jų rankdarbiai, šventųjų paveikslai, masyvus kryžius, iš Čekijos atsigabenti indai, virtuvės įrankiai.

„Seserų gyvenimas man atrodė kažkoks paslaptingas, kitoks negu visų žmonių. Jos mėgdavo ilgai vakaroti, užsidangstydavo langus, skaitydavo lenkiškus laikraščius. Po to ilgai miegodavo, anksti negalėdavau jų trukdyti, ateidavau tik priešpiet“, – kalbėjo pašnekovas.

Po karo ligi pensijos Irena dirbo buhaltere, Stefanija – vaikų darželyje Palangoje, o Elžbieta rūpindavosi namais. Visos trys sulaukė gilios senatvės: pirmoji iškeliavo Stefanija, paskutinioji, jau sulaukus nepriklausomybės, mirė Elžbieta.

V. Ruzgaila sakė, kad itin domėdavęsis seserų tėvo V. Suchaneko dirbtuve, kurioje buvo išlikę įvairūs įrankiai, staklės. Dalis jų dabar eksponuojama viename Kretingos muziejaus dvaro sodybos renovuotų pastatų.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas