Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorijos abiturientas kretingiškis Simas Martinkus dirigavo Palangos pučiamųjų instrumentų orkestrui. „Džiaugiuosi, kad turėjau galimybę diriguoti patyrusiems muzikantams“, – tikino jis.

Būdamas aštuntokas su nerimu labai svarbų sprendimą priėmęs kretingiškis Simas Martinkus šiandien tvirtino, kad yra ten, kur turi būti, – muzikos kelionėje. Joje jis ne tik pažįsta dirigavimo meną, bet jau turėjo galimybę diriguoti ir Palangos pučiamųjų instrumentų orkestrui.

Įgijo patirties

„Tai išskirtinė galimybė. Man buvo didelė garbė diriguoti tokiam orkestrui, mokytis iš jų, jų vadovo Vyganto Rekašiaus“, – kalbėjo S. Martinkus.

Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorijos abiturientas jau debiutavo antrus metus iš eilės vykstančiame edukaciniame užsiėmime Palangoje „Skambantis miškas“.

Programoje skamba 10 dalių specialiai edukacijai kompozitoriaus Tado Šileikos sukurtas kūrinys. „Kiekviena šio kūrinio dalis pristato vis skirtingą miško gyventoją, o juos imituoja atitinkami pučiamieji instrumentai“, – apie vaikų pažintį su orkestru pasakojo Simas.

Tai – ne šiaip paprastas pasirodymas, tai – muzika, susieta su teatro elementais, kuriais rūpinasi taip pat kretingiškė jaunoji režisierė Aistė Šeštokaitė. „Aš buvau kaip skambančio miško vedlys. Į šį teatralizuotą pasirodymą buvo įtraukiami vaikai – tai per vaidybą darė Aistė“, – sakė S. Martinkus.

Kretingiškis studijuoja choro dirigavimo specialybę, tačiau nepraleido galimybės pabandyti diriguoti orkestrui. „Esu dirigavęs mažajam konservatorijos simfoniniam orkestrui. Tokiam žinomam orkestrui, kaip Palangos, teko diriguoti pirmą kartą. Iš pradžių kiek nerimavau, nes dirigavimas orkestrui skiriasi nuo chorvedžio subtilybių. Taip pat buvo neramu dirbti su tokiais patyrusiais muzikantais, tačiau likau nustebęs, kai jie padėjo man, davė gerų patarimų, dirbome išties kaip komanda“, – patirtimi dalijosi jaunasis dirigentas.

Atsidavęs muzikai

Chorinėje veikloje abiturientas – jau ilgus metus. Iš pradžių jis chorinio dainavimo mokėsi Kretingos meno mokykloje. Ruošdamasis IX klasei jaunuolis svarstė, ar rinktis mokslus konservatorijoje. „Pokytis buvo didelis, todėl tikrai nerimavau. Vis dėlto žinojau, kad ateitį noriu sieti su muzika. Šiandien dėl sprendimo nė trupučio nesigailiu, džiaugiuosi, kad esu šiame kelyje“, – dalijosi S. Martinkus.

Daug naujovių abituriento neužklupo, nes muzikiniam išsilavinimui dar mokydamasis mokykloje skyrė nemažai dėmesio. „Grįžęs po repeticijų toliau studijuodavau dainuojamuosius kūrinius, analizuodavau ne tik savo partiją, bet ir kitų choristų. Savarankiškai mokydavausi skaityti chorines partitūras, domėjausi muzika. Kartais net truputėlį pykteldavau ant kitų mokinių, kai jie neskirdavo tam pakankamai dėmesio. Niekaip to suprasti negalėjau“, – sakė muzikantas.

Užlipęs ant scenos aštuoniolikmetis jaučiasi visiškai laisvai. „Dirigavimas yra mano laisvė“, – išsakė S. Martinkus.

Simas nutarė tęsti pažintį su chorine muzika. „Dirigavimas – plati specialybė. Manau, kad šioje veikloje ateityje gali turėti daug darbo galimybių – diriguoti ir didiesiems orkestrams, ir vadovauti kolektyvams, mokyti šio meno kitus“, – tikino aštuoniolikmetis.

Įstojus į konservatoriją jaunuoliui sudėtingiausia buvo mokytis solfedžio. „Iš pradžių buvo daug iššūkių, kadangi nebuvau įgijęs pakankamai žinių muzikos teorijos srityje. Todėl įstojęs daug dėmesio skirdavau muzikos teorijos disciplinoms – solfedžiui, muzikos istorijai, ilgainiui ėmiau mokytis harmonijos ir muzikos kūrinių analizės“, – patirtimi dalijosi Simas.

Jaunasis dirigentas mokslų konservatorijoje nesibaido, o laisvu laiku dėmesio skiria ir su studijomis nesusijusiems muzikos dalykams. „Manau, kad konservatorijoje besimokantys mokiniai turi žinoti savo mokyklos istoriją, todėl apie tai daug skaitau. Tai ypač aktualu dabar, nes kitąmet S. Šimkaus konservatorija švęs 100 metų jubiliejų“, – išsakė S. Martinkus.

Didžiausia atrama konservatorijoje abiturientui – jo mokytoja Jolanta Vyšniauskienė: „Ji man – kaip mama. Dėl visko tariuosi su ja, ji mane palaiko, paskatina, moko.“

Nori mokyti jaunimą

Visiškai atsipalaidavęs į sceną Simas lipa diriguoti, tačiau groti fortepijonu ar dainuoti jam – kiek sudėtingiau. „Dirigavimas yra visiška mano laisvė. Kitų dalykų, kuriuos darau konservatorijoje – fortepijonas, dainavimas, reikia tam, kad pasiekčiau kuo geresnių rezultatų pagrindinėje savo specialybėje. Jeigu reikėtų lipti į sceną dainuoti ar groti, jausčiau daugiau įtampos“, – tikino jaunasis dirigentas.

S. Martinkui dažniausiai tenka diriguoti konservatorijos chorui, su kuriuo rengia įvairius pasirodymus, dalyvauja koncertuose. „Tarptautiniame Jono Aleksos jaunųjų chorų dirigentų konkurse turėjau galimybę diriguoti Vilniaus miesto savivaldybės chorui „Jauna muzika“, kuriame dainuoja profesionalai“, – vieną patirčių įvardijo Simas.

Choriniam dirigavimui kretingiškis yra visiškai atsidavęs. „Lankausi įvairiuose chorų, orkestrų pasirodymuose, man tai labai patinka. Po pasirodymų stengiuosi prieiti prie dirigento, prisistatyti, su juo pabendrauti ir nusifotografuoti. Labai džiaugiuosi, kad jie būna atviri jauniems žmonėms“, – džiaugėsi pašnekovas.

Taip ir per veiklą konservatorijoje jaunuolis susipažino su ne vienu dirigentu. „Kartu rengiame projektus, vykdome veiklas. Labai smagu, kad jauniems dirigentams pavyksta dalyvauti tokios bendruomenės gyvenime“, – sakė S. Martinkus.

Jaunuolis atskleidė, kad ateityje pasvajoja dirigavimo mokyti jaunimą: „Žinoma, neatsisakysiu ir kitų galimybių, tačiau ši sritis kol kas man atrodo įdomiausia.“

Linas DAUGĖLA


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas