– Dar tik metai, kai gyvenu Kretingoje, tad dovanų pirmiausia čia ir dairausi: ką tik buvau knygyne, kaip tik dabar einu į „Grifą“... Jeigu nerasiu nieko tinkamo, galbūt paieškosiu internetu. Dovanėles reikia nupirkti gal kokiems šešiems artimiesiems. Bet dar laiko iki Kalėdų yra.
Genė ČOBLAUSKIENĖ:
– Aš dovanų niekada neperku, į vokelį įdedu po nedidelę sumą pinigų – tegul mano artimiausi žmonės prisideda prie svajonių išsipildymo. Manau, taip yra geriausia, nes sunku nuspėti, kokia dovana labiausiai pradžiugintų. Bet ką dovanoti juk nesinori.
Gaiva BURBIENĖ:
– Visada dovanų ieškau čia pat, Kretingoje. Nuperku maždaug, kas kam patinka, kas kuo domisi. Pati irgi malonių dovanėlių gaunu – ir kaip gi negausi šešis vaikus ir vieną anūką turėdamas? Ko šiemet Kalėdų Senelio prašau? Tik kad karo nebūtų.
Jonas JANČIAUSKAS:
– Esam pagyvenę žmonės, niekam dovanų nebeperkam, nebeturim tokios tradicijos. Net pyrago šventiniam stalui parduotuvėse nebeieškome. Kam reikia, jeigu žmona pati iškepa skaniausią tortą. Man atrodo, kad svarbiausia gera nuotaika ir geri linkėjimai.
Kalbino Audronė GRIEŽIENĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS
