Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Brakonieriai gviešiasi neršiančių šlakių

  • Edita KALNIENĖ
  • Gamtosauga
  • 2022-11-22

Į pareigūnų akiratį pakliuvo Kretingos rajone, prie Alanto upės, 3 šlakius žeberklu nudūrę brakonieriai. Jiems pavyko pabėgti, tačiau specialistai vis dėlto nustatė jų tapatybes ir nubaudė.

Informacija pasitvirtino

Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininko Vitalio Marozo teigimu, brakonieriams pasisekė išvengti kur kas didesnių nemalonumų: „Ši upė įteka į Minijos upę, kuri yra paskelbta nacionalinės reikšmės ichtiologiniu draustiniu. Jeigu šlakius žeberklu būtų nudūrę ten, už žalą gamtai turėtų sumokėti tris kartus daugiau negu dabar.“

Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos ir Šiaulių valdybos pareigūnai, bendradarbiaudami su neetatiniais aplinkos apsaugos inspektoriais ir nevyriausybinės organizacijos nariais, išaiškino du žeberklininkus, nudūrusius 3 šlakius Kretingos rajone.

Neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai ir nevyriausybinės organizacijos „Lašišos dienoraštis“ atstovai vykdė lašišų ir šlakių apsaugą mūsų rajone. Pastebėję pažeidėjus pareigūnai bandė juos sulaikyti, tačiau pastarieji spėjo pabėgti.

Vis dėlto brakonieriams išvengti atsakomybės nepavyko. Pranešę aplinkosaugininkams, pareigūnai surinko informaciją apie brakonierius ir nustatė jų asmenybes, už žvejybą draudžiamu būdu surašė du administracinio nusižengimo protokolus. Žeberklininkams gresia baudos iki 300 eurų, taip pat teks atlyginti žalą dėl žuvų išteklių – 2 tūkst. 910 eurų.

Šie brakonieriai įkliuvo pirmą kartą. „Turėjome informacijos, kad toje vietoje galimai yra brakonieriaujama. Informacija pasitvirtino. Ar ir ankščiau šie asmenys ar kiti čia žvejodavo draudžiamu būdu, teigti negalime, bet pagavome būtent šiuos du“, – „Pajūrio naujienoms“ sakė V. Marozas.

Gamta šiemet neapsaugo

Lietuvoje atlantinės lašišos iki savo nerštaviečių gali nukeliauti net per 500 kilometrų, plaukdamos nuo jūros iki upių aukštupių. Šuo metu, per lašišų ir šlakių nerštą, jas žvejoti draudžiama. Todėl ir vykdoma stipri kontrolė, kad nepasitaikytų brakonieriavimo atvejų.

„Kontrolė – kasdienis mūsų darbas. Renkame informaciją, ją apdorojame ir tikriname surinktą medžiagą. Kretinga – dažna kontrolės teritorija, nes čia teka ne viena upė, kuriose neršia lašišos ar šlakiai“, – tikino V. Marozas, įvardinęs, kad mūsų rajone brakonierių pasitaiko tikrai dažnai.

Lašišų ir šlakių nerštas baigiasi, todėl pareigūnai galės kiek lengviau atsikvėpti. „Bet vis dar dirbame intensyviai. Nerštas gali ir prasitęsti“, – kalbėjo V. Marozas.

Šiais metais upėse nedaug vandens, todėl ir padaugėjo brakonieriavimo atvejų. „Šiemet, kaip mes sakome, pati gamta neapsaugojo lašišų, todėl tai daryti tenka mums. Kai upėse yra daugiau vandens, brakonieriams sudėtingiau prieiti prie jų neršto vietos“, – paaiškino viršininkas.

Per mažos baudos

Kodėl vis dar atsiranda brakonierių, V. Matozas pasvarstė, kad tam įtakos gali turėti per mažos baudos: „Brakonieriaujantys žvejai dažnai pagaunami, bet ne su laimikiu – ne visada jiems pavyksta ką nors sužvejoti. Dėl to jiems skiriama vos 60 eurų bauda. Žinodami tai, galbūt ir bando brakonieriauti.“

Daugiausiai brakonieriams kliūva, kai tenka atlyginti gamtai padarytą žalą. Kretingos rajone pagautiems žeberklininkams šįkart teks sumokėti ir baudą, ir atlyginti žalą – beveik 3 tūkst. eurų.

„Mano manymu, šiuo metu skiriamos per mažos baudos, todėl esame pateikę pasiūlymą jas didinti“, – kaip būtų galima sumažinti brakonieriavimo atvejų, įvardijo V. Marozas.

Brakonieriauti galimai paskatina ir geografinė padėtis. „Jeigu upelis, upė yra šalio kokios sodybos, žvejai ir susigundo pažvejoti“, – vieną variantų įvardijo V. Marozas.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas