Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Tarp vertingų senųjų knygų – ir graždanka

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Mūsų žmonės
  • 2022-11-18
Bibliotekininkė Laima Jonauskaitė džiaugėsi, kad dauguma senųjų knygų, išsaugotų kaip giminės palikimas, yra padovanotos skaitytojų.

Kretingos rajono viešosios Motiejaus Valančiaus bibliotekos saugykloje saugoma keliolika vertingų XIX a. knygų, išspausdintų lietuviškos spaudos draudimo laiku (1864–1904 m.), tarp jų – vienintelis graždankos egzempliorius, taip pat mokslininko vienuolio Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos parašyta knyga „Pakratimas saužinės“.

Apie retų knygų vertę, istorines jų sukūrimo aplinkybes ir kelią į mūsų biblioteką papasakojo Kraštotyros ir informacijos skyriaus vedėja Laima Jonauskaitė.

Šiandien skaitoma lyg egzotika

L. Jonauskaitė džiaugėsi, kad dar šiemet senųjų spaudinių lentyną papildė kelios skaitytojų padovanotos knygos: dvi jų vasarą atnešė savo giminės šaknų Kretingoje ieškanti Olena Rudomiotkina, atvykusi iš Chersono Ukrainoje. Ji padovanojo dvi savo giminaitės vienuolės Onos Petreikytės nuo Kartenos išsaugotas ir jos motinai perduotas religinio turinio knygas, išspausdintas 1857 m. ir 1865 m., viena jų – graždanka.

Graždanka (rusiškai – graždanskij šrift, pasaulietinis šriftas) – tai rusiškais rašmenimis užrašytas lietuviškas tekstas. Šiandieną atrodantis egzotiškai, skaitomas įdomiai, bet ir sunkiai. Gal dėl to, svarstė L. Jonauskaitė, jos nebuvo populiarios, o, kita vertus, lietuviai ir lenkai puoselėjo tautiškumą ir tai, kas rusiška, kas primesta, nebuvo priimtina. Mūsų krašte graždanka gyvavo 40 metų.

L. Jonauskaitė priminė, kad, caro Petro I iniciatyva, 1708 m. graždanka buvo pradėta naudoti Rusijoje pasaulietinio turinio knygoms spausdinti, bet Lietuvoje, carinei Rusijai uždraudus spaudą lotyniškais rašmenimis, visoms knygoms – tiek religinio, tiek ir pasaulietinio turinio.

O. Rudomiotkinos dovanotoji graždanka perteikia atskiroms savaitės dienoms parašytas Evangelijas. „Tokių knygų teturi vos viena kita šalies biblioteka, nes jų išlikę mažai todėl, kad po 1940-ųjų sovietai visas religinio turinio knygas pašalino iš bibliotekų, jos išsaugotos tik Kauno ir Vilniaus bibliotekų specialiuosiuose fonduose. Jeigu dabar bibliotekos turi graždanka spausdintų leidinių, tai jie yra žmonių išsaugoti ir dovanoti arba nupirkti“, – akcentavo L. Jonauskaitė.

Iš kitų senųjų knygų graždanka išsyk išsiskiria neįprastu šriftu – lietuviškas tekstas užrašytas rusiškomis raidėmis.

Specialiai klastojo leidybos datas

Kai Kretingos viešoji biblioteka paviešino apie šias O. Rudomiotkinos dovanas, netrukus atsiliepė ir kretingiškė Laima Špečkauskienė: ji atnešė taip pat savo giminės palikimą – išsaugotas savo močiutės Karolinos Metrikaitės iš Šateikių kaimo dabartiniame Plungės rajone maldaknyges. Šios užpraėjusį šimtmetį spausdintos knygos pas K. Metrikaitę atkeliavo taip pat iš jos giminės. Itin miela detalė – tarp maldaknygės lapų išlikęs džiovintas žolynėlis.

„Trumpas katekizmas“, kurio viename įrišime – 4 mažos knygelės, išspausdintas 1863 m. ir oficialiai yra seniausia knyga Kretingos viešojoje bibliotekoje.

Tačiau nuo datų, patikino L. Jonauskaitė, išsirutulioja įdomi lietuviško žodžio istorija, verta atskiro detektyvo. Datos būdavo specialiai klastojamos – tyčia paankstintos, ir tokie leidiniai vadinami kontrafrakciniais, tai yra suklastotais. Dažniausiai būdavo rašomi metai iki spaudos draudimo – 1863-ųjų.

Spaudos draudimo metais, sąmoningai nurodant netikrus knygos išleidimo duomenis, buvo stengiamasi apsaugoti nuo persekiojimų jos platintojus ir skaitytojus. Buvo leidžiama spaustuvininkams išparduoti iki spaudos draudimo išleistas religines ir mokslines knygas. Viena tokių spaustuvų buvo Juozapo Zavadzkio, kurioje iki 1864-ųjų buvo išspausdinta daug lietuviškų leidinių. Prisidengiant neišplatintais leidiniais, buvo spausdinamos naujos knygos, jų metrikose nurodant ankstesnes datas ir spaustuvę.

Motiejus Valančius – atgimimo žadintojas

Dauguma Kretingos bibliotekoje šiandien saugomų senųjų religinių knygų buvo aprobuotos vyskupo Motiejaus Valančiaus – t. y. peržiūrėtos, kad atitiktų katalikų mokymą. „Ir graždanka, tarp jų – ir O. Rudomiotkinos dovanotoji – buvo spausdinami su M. Valančius sutikimu: nors ir priešinosi rusiškiems rašmenims, tačiau vyskupas vis dėlto siekė, kad žmonės neliktų be knygų“, – tvirtino L. Jonauskaitė.

Būtent vyskupas M. Valančius nuo 1867-ųjų organizavo slaptą knygų gabenimą iš Tilžės. O šio Prūsijos miesto katalikų parapijos klebonas Jonas Zubermanas apsiėmė klastoti leidinius. Ir netgi per kratą prisiėmė visą atsakomybę, neišdavė bendraminčių.

Per kone du dešimtmečius, ligi savo mirties 1875-aisias, M. Valančius J. Zubermanui perdavė 25 tūkst. rublių, už kuriuos buvo išspausdinta 19 tūkst. leidinių.

„Dėl to M. Valančius yra vienas didžiausių lietuvių tautos šviesulių, atgimimo žadintojų, atėjęs iš žemaičių ir pastatęs Lietuvą ant kojų. Slapta knygų leidyba carinės Rusijos draudimo laikotarpiu buvo vienas pirmųjų tautinio atgimimo etapų. Senųjų leidinių nėra daug išlikę, nes jie kainavo brangiai, platintojai buvo persekiojami, o sovietmečiu knygos naikintos“, – kraštiečio vyskupo reikšmę Lietuvai akcentavo l. Jonauskaitė.

L. Jonauskaitė akcentavo ypatingą vyskupo Motiejaus Valančiaus indėlį į tautos švietimą, kai lietuviška spauda buvo uždrausta.

Pakeitė J. Pabrėžos originalą

Kiek ankstėliau biblioteka už 150 Eur antikvariate įsigijo išskirtinį leidinį – originalią J. A. Pabrėžos knygą „Parkratimas saužines“, kaip rašoma metrikoje, išspausdintą 1849 m. J. Zavadskio spaustuvėje.

„Ši knyga iš tikrųjų buvo išleista 1869 m., bet įspausta suklastota data – 1849 m. Ją parašęs J. Pabrėža atidavė M. Valančiui, kad šis peržiūrėtų ir parengtų spausdinti. M. Valančius originalią J. Pabrėžos rašyseną iš pajūrio žemaičių tarmės pakeitė į savo – vyskupas rašė visiems labiau suprantama vidurio žemaičių tarme“, – leidinio svarbą apibūdino bibliotekininkė.

Tarp senųjų knygų yra ir dvi artimųjų dovanotos salantiškiui pavasarininkui Kazimierui Stropui priklausiusios knygos, nes jų viduje išlikęs įrašas pieštuku „Ta kninga prigul Kazimierui Struopuo“ ir paminėti Salantai. Tačiau pastarosios knygos „Liekarsta nuog bajmes smerties“ (1863 m.) ir „Dvasiszki apdumojimai, arba Meditacijos“ (1900 m.) iš kitų senųjų knygų išsiskiria tuo, kad yra labiau pasaulietinio turinio – tarytum šiandieną populiarūs vidinio išgydymo vadovai.

Visi senieji leidiniai saugomi bibliotekos saugykloje, kur tiesiogiai nepasiekia šviesa, nuolat palaikoma speciali temperatūra. L. Jonauskaitė patikino, kad jie yra prieinami ir visuomenei – leidžiama pasinaudoti vietoje, rengiamos parodos, edukacijos, kad jaunoji karta pažintų lietuvių literatūros ir savo tautos istoriją.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas