Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Atminimo ženklas – dar vienam Pasaulio teisuoliui

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Istorija
  • 2022-11-18
Vilnietis Tauras Budzys įsitikinęs: gelbėjusieji žydus išgelbėjo ir mūsų žmogiškumą.

Savaitę po Vėlinių Kretingoje, senosiose kapinėse, atminimo ženklu, liudijančiu, kad čia amžino atilsio yra atgulusi Pasaulio teisuolė, buvo pažymėtas Marijos Savickienės kapas. Šios iniciatyvos sumanytojas ir vykdytojas Vilniuje su šeima gyvenantis architektas Tauras Budzys teigė, kad per kelerius pastaruosius metus atminimo ženklu jam pavyko įprasminti 315 žydų gelbėtojų atminimą 260 kapaviečių visoje Lietuvoje.

Pirmasis Pasaulio tautų teisuolio atminimo ženklas mūsų rajone atsirado 2019-aisiais, dar prieš pandemiją, – jis buvo pritvirtintas ant Zofijos ir Petro Kasperaičių antkapio Gargždelės, arba Salantų, kapinėse.

„Ilgus metus ieškojome žydų gelbėtojos Marijos Savickienės artimųjų, kad gaučiau leidimą šios moters, palaidotos 1992-aisiais, antkapį pažymėti Pasaulio tautų teisuolės ženklu“, – kalbėjo T. Budzys, apgailestaudamas, kad dar nepavyko sužinoti, kur palaidotas velionės vyras Jonas Savickas, miręs metais anksčiau, 1991-aisiais. Žydų gelbėtojų šeima gyveno Kaune, žinoma yra tai, kad savo gyvenimo saulėlydį Marija Savickienė pasitiko Palangoje.

Išgelbėjo žydų mergaitę

Pagal Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus skelbiamą projekto „Išsigelbėjęs vaikas“ medžiagą, Marija ir Jonas Savickai yra glaudžiai susiję su išgelbėtos žydaitės Miriam Rest istorija. Kaip rašoma prisiminimuose, Marija ir Jonas Savickai neteko vienturčio dvimečio sūnaus. Tam, kad niekas nebeprimintų jiems apie šią tragediją, jiedu persikėlė į Kauną. Marijai 1941 metais buvo jau 44-eri ir ji nebegalėjo turėti vaikų, norėjo įsivaikinti mažylį. Todėl 1943 m. ji priėmė Miriam Rest su sąlyga, kad ji vaiko niekada nebeatiduosianti.

Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejus pateikia tokią šios šeimos istoriją: „Hilelis Restas, kuriam nepavyko surasti kito prieglobsčio savo dukrai, galiausiai susitaikė su šia sąlyga. Miriam Rest gimė 1941 m. rugsėjo 3 d. Kauno gete, jos tėvai – Dora ir Hilelis Restai, turėję ir ketveriais metais vyresnę dukterį Henią. Miriam pateko pas Mariją, kai jai buvo dveji. Mergaitei suleido migdomųjų vaistų, kad ji kietai užmigtų, įdėjo į maišą ir sunkvežimyje, kuris buvo prikrautas bulvių vokiečių kareiviams maitinti, išvežė iš geto.

Sunkvežimis stabtelėjo prie miško, kur Hilelis išėmė maišą. Po poros akimirkų pro šalį važiavę gestapininkai paklausė, kodėl sunkvežimis sustojo. Jonas pagriebė maišą ir leidosi bėgti į mišką. Hilelis aiškino, kad jam reikėjo nusišlapinti, todėl teko sustoti. Gestapininkai nepatikėjo, pradėjo jį mušti ir rėkti: „Sakyk tiesą – mes matėm, kaip tu kažką išmetei!“

Tuo metu priėjo Marija ir paklausė: „Už ką jūs jį mušate?“ „Mes matėme, kaip jis kažką iškėlė iš sunkvežimio,“ – atsakė vokiečiai. Marija pasakė visą laiką čia stovėjusi ir nemačiusi, kad kažkas būtų išmesta. Gestapininkai įsakė sunkvežimiui judėti toliau. Marija nubėgo namo, pamatė Joną, liūliuojantį vaiką, ir suriko: „Ji negyva!“. „Nekalbėk niekų, jai suleido vaistų, ji miega, greitai pabus,“ – nuramino ją Jonas. Atsibudusi, Miriam pamatė du nepažįstamus žmones ir ėmė verkti. Mergaitė nesidavė liečiama, net neleido jos pavalgydinti. Galiausiai Marija ir Jonas išėjo iš kambario, palikę pieno ir maisto ant grindų...“

Miriam sužinojo šią istoriją tik 1976 m., kai ji susitiko su Marija Helsinkyje Suomijoje, vėliau Miriam kreipėsi į Jad Vašem, kad Marijai ir Jonui būtų suteiktas Pasaulio tautų teisuolių vardai.

Darbo dar laukia daug

Izraelio valstybė, siekdama tinkamai įvertinti tuos žmones, kurie II pasaulinio karo metais gelbėjo žydus nuo nacių genocido, 1953 m. Jeruzalėje, Izraelio Parlamento sprendimu, įsteigė Jad Vašem instituciją, kuriai buvo patikėta įamžinti 6 mln. žydų, tapusių nacių ir jų kolaborantų aukomis, sukuriant memorialinius projektus, kaupiant, tyrinėjant, skelbiant Holokaustą išgyvenusių žmonių liudijimus. Šiandien Jad Vašem yra pagrindinė informacijos apie Holokaustą saugykla, mokslinių tyrimų ir švietimo apie Holokaustą centras Izraelyje ir visame pasaulyje.

Hebrajų kalba žodžiai Jad Vašem reiškia „atmintis ir vardas“. Šie žodžiai paimti iš Biblijos pranašo Izaijo eilių. Nuo 1963 m. Jeruzalėje, prie Jad Vašem muziejaus Katastrofos kankiniams ir didvyriams atminti, dirba visuomeninė Pasaulio tautų teisuolių ne žydų, karo metais gelbėjusių žydus, pripažinimo ir jų nuopelnų įvertinimo komisija. Žmogui, pripažintam Pasaulio tautų teisuoliu, įteikiamas Garbės raštas ir medalis, kuriame įrašyti žodžiai: „Išgelbėjęs vieną gyvybę – išgelbėja visą pasaulį“. Jei teisuolių nebėra tarp gyvųjų, šis apdovanojimas įteikiamas jų artimiausiems giminaičiams. Teisuolių vardai įrašomi į Garbės sieną Jeruzalėje, Jad Vašem muziejaus teritorijoje, įkurtame Pasaulio tautų teisuolių sode. Iki 2021 m. lapkričio 14 d., Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus duomenimis, 921 Lietuvos pilietis Jad Vašem yra pripažintas Pasaulio tautų teisuoliu.

Vilniečio T. Budzio iniciatyva, Kretingos senosiose kapinėse atminimo ženklas Pasaulio tautų teisuolei pritvirtintas ant Marijos Savickienės antkapinio paminklo.

Marijai ir Jonui Savickams Pasaulio tautų teisuolių vardai suteikti 1982 m.

Iniciatyvos atminimo ženklais ant paminklinių antkapių įamžinti Pasaulio tautų teisuolius autorius T. Budzys sakė, kad, žinant, jog lietuvių, gelbėjusių žydus, teisuolių sąrašas yra pakankamai ilgas, darbo netrūks kelerius metus. „Esmė, kad pakankamai sunku surasti žydų gelbėtojų artimuosius, kurie suteiktų sutikimą ant antkapio uždėti ženklą“, – T. Budzys kalbėjo apie tai, kad paieškose dalyvauja visa jo šeima – žmona architektė Vytalija Budzienė, buvusi Baraitė, kuri ėmėsi idėjos atkurti savo giminės sodybą Kretingos senamiestyje, netoli Akmenos upės, sūnus irgi architektas Ignas, duktė menotyrininkė Barbora.

„Iš pradžių idėją realizavome iš savo lėšų, – pripažino sutuoktiniai V. ir T. Budziai. – Tačiau dabar jau atsirado rėmėjų, kurie paaukoja lėšų atminimo ženklams, dėmesio sulaukėme ir iš šalies Vyriausybės.“

Suradę 380 Lietuvos kapinėse palaidotų žydų gelbėtojų, Pasaulio tautų teisuolių, savo misiją Budzių šeima sakė tęs. „Darbo dar laukia daug“, – neslėpė T. Budzys, kurio požiūriu, dabar gyvenantys žmonės privalo žinoti, kas ir kaip, rizikuodami savo ir šeimos narių gerove, gyvybe, gelbėjo kitos tautos žmones. „Iš esmės, jie gelbėjo ne tik žmonių gyvybes – jie išgelbėjo mūsų žmoniškumą“, – įsitikinęs T. Budzys. Jo pastebėjimu, žmonės visada gali rinktis, kuo būti: žydšaudžiu ar žydų gelbėtoju.

T. Budzys užsiminė ir apie tai, kad jo giminėje Pasaulio tautų teisuoliu yra pripažintas kunigas Feliksas Ereminas, vokiečių okupacijos metais išgelbėjęs ir sovietmečiu į mokslus išleidęs žydų tautybės mergaitę.

Ženklas simbolizuoja pagalbą

Ant antkapinių paminklų T. Budzio paliekamas atminimo ženklas yra žalvario lydinys, kuriame pavaizduotos susikibusios rankos, simbolizuoja pagalbą vienas kitam. Ženklo viziją sukūrė pats T. Budzys: 74 mm skersmens ir 4 mm storio ženkle, pagamintame iš specialaus žalvario lydinio, be pavaizduotų susikibusių rankų, iškaltos raidės A. A. (amžiną atilsį), taip pat lietuvių, anglų ir jidiš kalbomis užrašas, informuojantis apie čia palaidotą Pasaulio tautų teisuolį.

„Idėją realizuoti padėjo skulptorius Jonas Gencevičius, užrašus ir ženklą apipavidalino skulptorius Antanas Šėmis“, – kolegų menininkų pagalbą akcentavo T. Budzys, vildamasis, kad jam pavyks surasti kapus tų, kuriuos norėtųsi įamžinti Pasaulio tautų teisuolių atminimo ženklais.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas