|
Kopūstgalvio raukšliaus miške nepaliko
„Samanose pamatęs tą keistenybę buvau beeinąs mašinos link, bet apsisukau ir grįžau atgal. Pagalvojau: nuo mažens aš po miškus maišausi, bet tokio grybo, į kurį gerai įsistebeilijęs ir akis, ir nosį, ir ausis, ir burną gali įžvelgti, per tiek metų nė karto nebuvau aptikęs“, – įspūdžiu dalijosi į „Pajūrio naujienų “ redakciją radinį atnešęs Kretingsodžio gyventojas Zenonas Budrevičius. Į žiedinio kopūsto galvą panašų masyvų, bet lengvą gamtos sutvėrimą jis rado įsitaisiusį palei seną medį miške netoli Palangos, nors ten kretingsodiškis atviravo esąs retas svečias, kur kas dažniau grybauti suka į patikrintas vietas Kūlupėnuose arba Darbėnuose. „Į Palangos mišką užsukau vien iš neturėjimo, ką veikti: reikėjo laukti, kol žmona Albina sanatorijoje atliks procedūras, o kad nebūtų nuobodu, galvoju, grybų čia pat pasidairysiu – Kretingos turguje buvau ant prekystalio pastebėjęs ir vieną kitą baravyką“, – pasakojo Zenonas. Tačiau pats tuokart rastų grybų gausa pasigirti negalintis. Juokavo, kad užtenka ir to vieno, tik nežinia, ar jis valgomas? O, pasirodo, – valgomas. Gelsvos spalvos kopūstgalviu raukšliumi vadinamą grybą, sudarytą iš daugybės raukšlėtų ar garbanotų skiautelių, „Pajūrio naujienoms“ jau anksčiau yra apibūdinęs Gamtos tyrimo centro Mikologijos laboratorijos mokslininkas Jonas Karpavičius. Prieš kurį laiką tokią pat senuose pušynuose augančią retą gamtos gėrybę Darbėnų apylinkėse buvo radęs ir laikraščio skaitytojas Bronius Milkontas.
„P. n.“ informacija
|