|
|
|
Pastotės statybos darbai Žyneliuose – netrukus
„Visas gėris šiuo metu ateina iš Vakarų. Jeigu mūsų projektai bus sėkmingi, Lietuvai pigi elektra ateis taip pat per vakarinę jos dalį“, – nuotaikingai pašnekesį su Kretingos rajono vadovais Antanu Kalniumi, Dangiru Samaliumi, Egidijumi Viskontu, Violeta Turauskaite ir atsakingais specialistais pradėjo Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ generalinis direktorius Rokas Masiulis, Sinchronizacijos programų įgyvendinimo centro direktorius Mindaugas Ivanavičius ir projektų vakarinėje Lietuvos dalyje grupės vadovas Algirdas Damijonaitis. Paskutinis žingsnis į energetinę nepriklausomybę Pasak R. Masiulio, gaminant pigią elektrą, bus galima pritraukti investuotojų, daug metų pigiau vystyti pramonę. Iki šiol Lietuva, Latvija ir Estija kartu su Rusija ir Baltarusija tebeveikia vienoje sistemoje, elektros dažnis centralizuotai reguliuojamas Rusijoje. Baltijos šalys siekia energetinės nepriklausomybės, turi tikslą savo elektros tinklus „nusikirpti“ nuo Rusijos kontroliuojamos sistemos ir ne vėliau kaip iki 2025-ųjų sujungti su kontinentinės Europos elektros tinklais. Sinchronizacija būtų paskutinis žingsnis į Lietuvos energetinę nepriklausomybę po to, kai Būtingėje nutiestas naftos terminalo jūrinis plūduras ir Klaipėdos jūrų uoste prisišvartavo suskystintų gamtinių dujų laivas-saugykla „Independence“. „Įvertinti turim ir pačius blogiausius galimus variantus. Jeigu prasidėtų karas, ir Rusija pirmomis dienomis išmestų mus iš savo sistemos, turėtume sugebėti dirbti nuo jos nepriklausomai. Trims šalims, tai yra Lietuvai kartu su Latvija ir Estija, būtų lengviau negu vienai šaliai. Paleistume savo rezervinius generatorius, susisiektume su Lenkija – ji garantavo pagalbą, o su švedais ją suderėję esam anksčiau. Elektros nepritrūktume, tačiau valstybė vis tiek privalo pati sugebėti ją gamintis“, – akcentavo R. Masiulis. „Litgrid“ vadovas papasakojo Ukrainos pavyzdį. Kai vasario 23-iąją šalis pasiryžo ir visiškai atsijungė nuo Rusijos ir Baltarusijos energetikos sistemų, greičiau negu per 24 valandas pasirodė Vladimiro Putino pranešimas apie pradedamą karą. ES narių energetikos ministrai tuomet nusprendė padėti – 27 valstybių bloko elektros tinklas buvo sujungtas su Ukrainos tinklu. Nors tai ir kėlė nerimą, kad kai kuriose ES dalyse gali sutrikti elektros tiekimas, tačiau šis žingsnis buvo priimamas kaip solidarumo su Ukraina išraiška. „Netruko paaiškėti, kad Ukraina su savo stabilia energetikos sistema – jokia našta Europai, o priešingai, dargi sustiprino jos energetikos sistemą, nes dažnį palaikė tiksliau“, – sakė R. Masiulis.
Objektas bus ypatingos svarbos Lietuvoje elektros energijos sinchronizacija iki 2025 m. vyks pasinaudojant esama jungtimi tarp Lietuvos ir Lenkijos („LitPol Link“) ir tarp šių valstybių nutiesiant naują jungtį – jūrinį kabelį „Harmony Link“. Ruošiantis sinchronizacijai, šalis iš viso turės įgyvendinti 19 strateginių infrastruktūros projektų, 6 iš jų jau yra baigti. Darbėnų seniūnijos Žynelių kaime stambi 330 kV skirstykla, kuri beveik 140 km ilgio nauja oro linija bus sujungta su Pagėgių savivaldybėje esančia Bitėnų pastote, – ypatingos svarbos Vyriausybės patvirtintas projektas. Linija, sujungsianti pastotes Kretingos ir Pagėgių savivaldybėse, Bitėnuose susitiks su šiuo metu tiesiama Kruonio HAE–Bitėnai linija, ir kartu jos padidins galimą perduoti elektros kiekį tarp rytinės ir vakarinės šalies dalių. Vakarų tinklo stiprinimas reikšmingas tiesiant jūrinę nuolatinės srovės jungtį su „Harmony Link“. Ji prie Lietuvos tinklo prisijungs Darbėnuose. Be to, Lietuvai ruošiantis atjungti tarpsistemines jungtis su Kaliningrado sritimi, linija Darbėnai–Bitėnai garantuos energijos tiekimą regione ir visoje šalies elektros sistemoje. Prieš akis – du etapai R. Masiulis Kretingos rajono savivaldybės administraciją pagyrė už tai, kad nebe pirmą kartą atsakingai pažvelgė į projektus Lietuvai siekiant energetinės nepriklausomybės įgyvendinimo, nėra trukdžių juos derinant, gaunant statybos leidimus. Administracijos direktorius Egidijus Viskontas atviravo dar dirbdamas Žemės ūkio ministerijoje viceministru Nacionalinę žemės tarnybą raginęs stengtis, kad projekto derinimo darbai vyktų kaip galima operatyviai, juolab kad naujas svarbus infrastruktūros objektas planuojamas jo gimtajame Kretingos rajone. „Savivaldybėje su specialistais taip pat sutarėme, kad šie klausimai būtų sprendžiami prioriteto tvarka“, – į R. Masiulio žodžius sureagavo E. Viskontas. Didžioji dalis linijos Darbėnai–Bitėnai tiesiama pasinaudojant šiuo metu veikiančiomis 330 kV elektros linijomis Klaipėda–Šyša–Bitėnai ir Klaipėda–Grobinė. Rekonstruojant viengrandės linijų atramos keičiamos dvigrandėmis, tai yra ant vienos tvirtinami dviejų linijų laidai, ir naujoji linija tiesiama lygiagrečiai esamų. Mažoji linijos dalis atskiriama nuo šiuo metu veikiančių linijų, statomos naujos atramos. Šios atkarpos tiesiamos apeinant Klaipėdą ir Gargždus. Projektas įgyvendinamas dviem etapais. Pirmuoju rekonstruojama linijos Klaipėda–Grobinė atkarpa nuo būsimos Darbėnų pastotės iki Kretingos–Klaipėdos rajonų ribos. Antruoju atliekama linijos Klaipėda– Grobinė rekonstrukcija Klaipėdos rajone, statoma 12 km ilgio nauja linijos atkarpa aplink Klaipėdos ir Gargždų miestus ir rekonstruojama likusi maždaug 80 km linijos Klaipėda–Šyša–Bitėnai atkarpa iki Bitėnų transformatorių pastotės. Susitikime su „Litgrid“ atstovais Darbėnų seniūnas Alvydas Poškys išsakė bendruomenės susirūpinimą dėl kelių ir dėl dulkėtumo, kai į statybvietę pradės kursuoti sunkioji technika. Gautas pažadas, kad į problemas bus atsižvelgta: kelių danga pritaikyta, o kad nedulkėtų, bus laistoma druskos tirpalu. --- Baltijos šalių ir kontinentinės Europos sistemų integracijos projekto vertė apie 1,7 milijardo Eur, iš jų maždaug 1,2 milijardo Eur finansuoja Europos Sąjunga. Kylant kainoms, šios sumos gali keistis.
|
|
