Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas
Į gyventojų klausimus buvo pasiruošę atsakyti (iš kairės) Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (PGV) Civilinės saugos skyriaus viršininkas Julius Kryževičius, Kretingos rajono savivaldybės Civilinės saugos ir viešosios tvarkos skyriaus vedėja Rasmina Beniušienė, Klaipėdos PGV Civilinės saugos skyriaus specialistė Ingrida Zubienė ir Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos specialistė Sandra Vasiliauskaitė.

Kretingos rajono kultūros centre įvyko Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento bei už civilinę saugą atsakingų Savivaldybės specialistų inicijuotas renginys „Žinojimas saugo“, į kurį buvo kviečiami seniūnai, seniūnaičiai, socialiniai darbuotojai, nevyriausybinių organizacijų nariai, daugiabučių namų administratoriai, bendruomenių atstovai ir visi, kas nori.

Ekstremali situacija – ne tik dėl karo

Civilinės saugos ekspertai turėjo tikslą pasidalinti žiniomis, kaip elgtis įvairių ekstremaliųjų situacijų metu, parodyti, kaip susikrauti vadinamąjį išgyvenimo krepšį, atsakyti į kitus žmonėms rūpimus civilinės saugos klausimus, priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos specialistai – kaip išvengti gaisrų, Visuomenės sveikatos biuro atstovės – kaip suteikti pirmąją pagalbą kritiniais atvejais.

Tačiau susidomėjusiųjų susirinko labai nedaug. Apžvelgusi tuštoką salę, Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (PGV) Civilinės saugos skyriaus specialistė Ingrida Zubienė priėjo prie išvados, kad galbūt informacija daugelį pasiekia kitais būdais – per žiniasklaidos priemones, internetu. Anot specialistės, kartais žmonės pavargsta nuo patarimų, kaip gyventi, ką valgyti, kiek sportuoti. Bet kartais ir ne taip blogai, kad kažkas pasirūpina priminti, nes kuriuo nors momentu patarimas gali būti lemtingas, išgelbėti gyvybę.

„Ar nors akies krašteliu žvilgtelėjote į www.lt72.lt? Kai turėsite laisvesnio laiko, būtinai pažiūrėkite. Tai – svetainė, skirta ekstremalioms situacijoms: kokių jų gali būti konkrečiai jūsų gyvenamojoje vietovėje, kur įrengtos perspėjimo sirenos, kur yra kolektyvinės apsaugos statiniai“, – kalbėjo I. Zubienė. Jos teigimu, pastarieji keletas metų parodė, kad pasaulis ekstremalėja, keičiasi. Ar čia seniai buvo kalbama apie pasiruošimą pandemijoms, klimato kaitai, nelegalių migrantų antplūdžiams? Kas, atrodė, vyko toli, dabar – pas mus. Skaudūs Ukrainos pavyzdžiai parodė, kokie nepasirengę esam galimoms grėsmėms, ir kaip greit žmogų galima sugniuždyti, palaužti.

Ekstremalių situacijų, kurios tarsi kelininkus žiema dažniausiai užklumpa netikėtai, daugėja, ir nebūtinai dėl karo, o ir dėl techninių ar ekologinių priežasčių, gamtos kataklizmų.

„Kai tai įvyksta, emocijų apimtas žmogus nežino, ką daryti, kokius daiktus su savimi greit pasiimti, pradeda abejoti, blaškytis, panikuoti. O „vidinės navigacijos“ praradimas gali padaryti meškos paslaugą. Taip neatsitiks, jeigu savo žingsnius būsime apgalvoję iš anksto, pavyzdžiui, susikrovę trijų parų „išgyvenimo“ krepšį – gal kas nors ten mažiau įsidės maisto, o daugiau vaistų, šiltą pledą“, – patarė specialistė.

Ne tik išgirsti, bet ir vykdyti

Kitas žingsnis – numatyti vietą, žinoti, kur slėptis. Nelaimės metu geriausia veikti komandoje, tai yra su šeimos nariais, giminėmis, kaimynais, nes pavieniui iššūkius įveikti bus sunkiau.

Apie nelaimę gyventojus įspėtų Vyriausybė – Lietuvoje yra sukurta perspėjimo sistema, suveikia sirenos, mobiliaisiais telefonais pasiunčiamos žinutės. Atokiuose kaimuose gyvenantys senoliai, neturintys mobiliųjų, nesiklausantys žinių taip pat nebūtų palikti likimo valiai, juos informuotų seniūnijų darbuotojai. Išgirdus perspėjimą apie pavojų, patariama įsijungti radiją, televizorių. Bet vien klausytis transliuojamų nurodymų ir rekomendacijų nepakanka, būtina juos vykdyti. Tačiau ne visada to paisoma. Lektorė prisiminė atvejį, kai Alytuje degė padangos. Nepaisydami didžiulės taršos, apie kurią buvo skelbiama, kai kurie gyventojai vis tiek ėjo į lauką, ūkininkai ginė gyvulius, šie ėdė žolę. „Ir kokios to pasekmės? Ogi – sveikatos problemos, užterštas karvių pienas, kurio supirkimo punktai nebepriėmė, teko išpilti“, – kalbėjo I. Zubienė.

Po šaltojo karo Lietuvoje, galima sakyti, nebeliko slėptuvių, o jei viena kita ir liko, tai apleista, valdžia neinvestavo, mat buvo nuspręsta, kad slėptuvės nebereikalingos. Buvo kalbama apie ekonominį, kibernetinį karus, bet tokio, kaip dabar Ukrainoje, niekas nesitikėjo.

Laikinam gyventojų prieglobsčiui yra skirti kolektyvinės apsaugos statiniai. Šie pastatai pažymėti specialiuoju ženklu – lygiakraščiu mėlynu trikampiu oranžinio fono kvadrate. Savivaldybių sprendimu, tai daugiausia mokyklos, kultūros centrai. Žmonės čia galėtų laikinai prisiglausti esant radiaciniam ar cheminiam oro pavojui. Tačiau, jeigu saugu namuose, tai daug pavojingiau būtų per lauką lakstyti. Patalpose dujokaukių ar respiratorių nereikia, pavojingas medžiagas sulaiko sienos ir izoliuoti langai. Jei tarša užklupo lauke, grįžus patariama drabužius nusivilkti per kojas, nes svarbiausia neįkvėpti, apsaugoti kvėpavimo takus.

Kaimynams geriausia kooperuotis

Oro pavojaus atveju saugiausia slėptis rūsiuose, todėl pats laikas juos pasiruošti, susitvarkyti, išsikuopti šiukšles. Būtina atlaisvinti daugiabučių bendruosius plotus, praėjimus. Gyventojai galėtų kooperuotis su kaimynais – susitarę tarpusavyje, kurią nors patalpą rūsyje paskirtų tualetui, kurią nors – maistui gaminti. Nepaisant oro temperatūros lauke, kadangi rūsiuose ir vasarą būna šalta, patariama turėti šiltesnių antklodžių, taip pat – vaistinėlę, apšvietimo priemonių, vandens.

Kelioms daugiabučių gyvenamųjų namų bendrijoms Kretingoje vadovaujantis Albertas Butenis atviravo nesulaukiantis rajono Savivaldybės atsakymo į užklausą, ar rūsiuose galima įrengti čiaupus vandeniui atsisukti. „Namų administratoriai jaučiamės atsakingi – kiekviename daugiabutyje gyvena senų, neįgalių žmonių, sunkiai vaikštančių – iki kolektyvinės slėptuvės jie patys nenuvažiuos. Vanduo vietoje būtų didelė pagalba“, – sakė jis.

Idėją rūsiuose įsirengti čiaupus I. Zubienė pavadino gera, tačiau, jei bus nutraukta elektra, vanduo neatitekės, o vandens bokštas, kaip patikino Savivaldybėje už civilinę saugą atsakinga Rasmina Beniušienė, Kretingoje nebeeksploatuojamas. Su daugiabučių namų pirmininkais R. Beniušienė teigė planuojanti surengti atskirą pasitarimą.

Kilus užuominoms apie karo grėsmę, gyventojai turi būti pasiruošę evakuotis bet kuriuo metu, todėl svarbu būti pasiruošus, žinoti, per kiek laiko reikės palikti nesaugią teritoriją, kur yra gyventojų susitelkimo punktas. Turintieji savo transporto priemones – mašinas, dviračius, motociklus, paspirtukus – iki kolektyvinės saugos statinio nuvažiuos patys, neturintiems padės Savivaldybė.

Žmonėms tenka priprasti nuolat laikyti pripildytą automobilio degalų baką, besievakuojantiems pėsčiomis rekomenduojama pasiruošti 30 kg, o važiuojantiems mašina – 50 kg svorio kuprines, turėti baltą skepetą ar paklodę.

Kretingiškiui Alfonsui Grikšui kliuvo, kam gi reikalinga balta paklodė? Pasirodo, evakuojantis tamsiuoju paros metu ar vykstant susišaudymams ji įspėtų, kad čia – taikūs gyventojai, civiliai, jie važiuoja į numatytą punktą. Vengiant pritraukti plėšikautojus, patariama apsirengti kukliai, kad ir kaip gaila, su savimi geriau neturėti prabangių daiktų.

Kaip gelbėti žmogaus gyvybę sustojus širdžiai, pademonstravo visuomenės sveikatos specialistė Roma Varnelienė.

Apie gaisrus ir pagalbą stojant širdžiai

Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos specialistė Sandra Vasiliauskaitė pateikė gaisrų Kretingos rajone statistiką per 10 metų, išvardino priežastis. O jų gali būti labai daug ir neįtikėtinų: perkūnija ir žaibai, karšti orai, sausra, iki ūkinių pastatų ugnis nušliaužusi nuo užsidegusios žolės, karštą dieną plastikiniame konteineryje arti pastato laikoma nupjauta žolė, neatsakingai kūrenami laužai, ne vietoje pastatytos kepsninės, per arti pastatų pilamos smilkstančios anglys, pelenai ir šlakas, prieš šildymo sezoną neišvalyti dūmtraukiai ir krosnys, dujų balionai, laidus pagraužę graužikai, tačiau labai dažnai – ir neatsargus žmogaus elgesys.

Specialistė dar kartą akcentavo dūmų detektorių svarbą – kai 2018-aisiais gegužės 1 d. įsigaliojus Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių pakeitimams gyventojai privalėjo savo būstuose juos įsirengti, daugeliui atrodę, kad valdininkai tik nori „prasukti bizniuką“, pasipinigauti, o, pasirodo, ši priemonė padėjo išgelbėti ne vieną gyvybę.

„Mes stengiamės formuoti žmonių požiūrį į gaisrinę saugą, primename, kad nuo nelaimės niekas neapsaugos, tik jie patys. Štai užsidega namas, ugniagesiai-gelbėtojai užgesina, aš, inspektorė, ištiriu priežastį, tačiau juk nuostoliai lieka nukentėjusiems žmonėms“, – kalbėjo S. Vasiliauskaitė. Ji sakė, kad gerai turėti miltelinius gesintuvus ir, kilus gaisrui, jį gesinti, bet prieš tai vis tiek pirmiausia reikia skambinti 112, nes, nepavykus patiems užgniaužti židinio, tik prarandamas laikas, kol ugniagesiai atvažiuos.

Kaip staiga blogai pasijautusiam piliečiui suteikti pirmąją pagalbą, naudodamasi manekenu ir medicinos priemonėmis, renginio metu pademonstravo visuomenės sveikatos specialistė Roma Varnelienė. Ji išskyrė neįkainojamą defibriliatoriaus naudą gelbstint gyvybes. Šiuo metu Kretingoje laikomi du defibriliatoriai – vienas miesto centre bažnyčioje, kitas – prekybos centre „Lidl“. Prireikus gaivinti žmogų, bet kas gali užbėgti ir pasiimti. Naudojantis šiuo įrenginiu, būtina vykdyti balsu įrašytą komandą. Viena komandų bus iškviesti „greitąją“ pagalbą. „Tik būtinai vardu kreipkitės, kad tai padarytų galbūt šalia esantis pažįstamas. Jeigu pažįstamų nėra, prieikite, palieskite svetimą žmogų ranka, paprašykite asmeniškai. Taip jis jaus įpareigojimą. Jeigu įpareigojimo nebus, – 98 procentai, kad medikų niekas taip ir neiškvies“, – sakė R. Varnelienė.

Daugiau: šiltas vilnonis pledas


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas