|
|
|
Kada už komentarus internete gresia teisinė atsakomybė
Pandemijos laikotarpiu žmonės buvo priversti daugelį gyvenimo veiklų perkelti į elektroninę erdvę – kartu pagausėjo ir atvejų, kuomet komentaruose išliejamas purvas ant kitų žmonių, jie menkinami, įžeidinėjami, išjuokiami, klijuojami nemalonūs epitetai. Kada nuomonė virsta įžeidžiančiu komentaru, už kurį jau kyla teisinė atsakomybė, savo žiniomis ir patarimais pasidalijo Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos narė (LJAA) advokato padėjėja Justė Stonkutė. Skaitytojas klausia: – Paskutiniu metu vis labiau pastebiu, kad socialiniuose tinkluose ir po žiniasklaidos publikuojamais straipsniais žmonės tiek iš savo socialinių tinklų anketų, tiek anonimiškai rašo, mano nuomone, neetiškus ir kitus žmones skaudinančius komentarus. Aišku, galima sakyti, kad Lietuvos Respublikos Konstitucija mums garantuoja laisvę išsakyti savo nuomonę, bet jeigu ji skaudina kitus? Ar yra įstatymas, kuris numato bendravimo etiketą internete, įdomu, ar už tokį neetišką nuomonės reiškimą komentatoriams gresia kokia nors atsakomybė? Kaip reikėtų rašyti komentarus, kad jie nesukeltų teisinių pasekmių ir neskaudintų žmonių? Atsako LJAA narė, advokato padėjėja Justė Stonkutė: – Lietuvos Respublikos Konstitucija numato teisę turėti savo įsitikinimus ir laisvai juos reikšti, tačiau tuo pačiu numato ir pareigą – tokiais savo veiksmais nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Prasidėjus pasaulinei COVID–19 pandemijai, gyvenimas pasikeitė – žmonės buvo raginami likti namuose ir dirbti nuotoliniu būdu, atitinkamai vis daugiau laiko pradėta skirti ir skaitmeninei erdvei. Taigi pastaruoju metu internete išties galima pastebėti didesnį žmonių aktyvumą ir savotišką piktumą, kuris išliejamas komentarais. Lietuvoje neegzistuoja jokių įstatymų, kurie reglamentuotų bendravimo etiketą tiek internete, tiek realiame gyvenime. Žmonės, bendraudami gyvai, remiasi visuotinai priimtinomis taisyklėmis, kurios iš esmės paremtos teisės principais – laikytis įstatymų, gerbti kitą asmenį, asmens privatumą. Todėl, kaip ir bendraujant ar išsakant savo nuomonę akis į akį, šios fundamentalios taisyklės ir teisės principai įpareigoja taip bendrauti ir skaitmeninėje erdvėje.
Vis dėlto, jeigu jau atsitiko taip, kad publikuojant komentarą ar nuomonę internete, buvo pažeistos tam tikrų asmenų teisės, Lietuvos Respublikos įstatymai numato šias teisines pasekmes: civilinę, administracinę, o kraštutiniais atvejais – net baudžiamąją atsakomybę. Kiekviena situacija turi būti vertinama individualiai, o tam tikros teisinės atsakomybės taikymas iš esmės priklauso nuo faktinių situacijos aplinkybių, asmenų, kurių teisės buvo pažeistos, ir komentaro turinio. Civilinė atsakomybė gali būti taikoma, kai netinkamu ir tikrovės neatitinkančio turinio komentaru yra pažeidžiamas asmens privatumas, garbė ir orumas, įmonių dalykinė reputacija, o nukentėjusieji siekia tikrovės neatitinkančios informacijos paneigimo bei / ar patirtos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Pavyzdžiui, vienoje byloje teismas pripažino, kad komentaru pažeista gydytojo garbė ir orumas bei gydytojui buvo priteista neturtinė žala, kai internete publikuotame komentare buvo paskleista informacija, kad gydytojas paėmė kyšį, netinkamai atliko operaciją ir dėl to komentatoriaus artimas asmuo tapo neįgalus ir po komplikacijų mirė. Kitoje byloje teismas pripažino, jog komentarų skiltyje publikuotas komentaras, nurodant, kad psichologas yra apgailėtinas ir įvardintas žodžiu, kuris reiškia lengviausią protinio atsilikimo formą, bei pasamdytas darbui tam tikros grupės asmenų, pažeidžia asmens garbę ir orumą, dėl to priteistina neturtinė žala. Būtina akcentuoti, kad kartais tikrovės neatitinkantis, garbę ir orumą žeidžiantis komentaras būna publikuojamas iš anonimės anketos. Todėl gali kilti papildomų iššūkių identifikuojant konkretaus komentaro autoriaus tapatybę. Tačiau teismų praktikoje pasitaiko situacijų, kad net nenustačius konkretaus komentaro autoriaus, bet žinant komentatoriaus internetinę prieigą, civilinė atsakomybė buvo pritaikyta ir neturtinė žala buvo priteista iš komentavusio asmens darbdavio. Teismui nustačius, kad komentaras buvo publikuotas iš darbdavio internetinės prieigos, darbo metu ir konstatavus, kad darbdavys yra atsakingas, jog darbdavio techninėmis priemonėmis besinaudojantys darbuotojai nepadarytų žalos. Administracinė atsakomybė gali būti taikoma, kai netinkamo pobūdžio komentaru yra pažeidžiama tam tikrą statusą turinčio asmens garbė ir orumas. Specialiu statusu gali būti laikomi tokie asmenys kaip valstybės politikas, valstybės tarnautojas, statutinio valstybės tarnautojas, karo policijos ar žvalgybos pareigūnas ir kt. Pavyzdžiui, asmuo buvo nubaustas bauda dėl padaryto administracinio nusižengimo, nes socialiniame tinke publikavo komentarą su nuotrauka, kurioje buvo užfiksuota policijos pareigūnų transporto priemonė su prierašu, kuriame statutiniai valstybės tarnautojai buvo įvardinti užgauliu žodžiu, prilyginant juos daržovei. Taip pat teismų praktikoje randama situacijų, kai asmuo nubaustas bauda, nes publikuodamas komentarą internete, ikiteisminio tyrimo tyrėją įvardijo naminio paukščio pavadinimu. Baudžiamoji atsakomybė gali būti taikoma, kai komentaro autoriaus veiksmuose, publikavus komentarą, yra matomi šmeižimo ar neapykantos kurstymo požymių. Kaip jau buvo minėta, Lietuvos teismai baudžiamąją atsakomybę už šmeižimą ir neapykantos kurstymą būtent komentaruose taiko ganėtinai retai, tik už šiurkščiausius žmogaus teisių pažeidimus, nes dažniausiai prioritetas yra teikiamas ginčo išsprendimui civilinio proceso tvarka. Tačiau teismų praktikoje yra pavyzdžių, kuomet baudžiamoji atsakomybė visgi buvo taikoma. Vienas tokių atvejų – komentatorius bent keletą kartą socialiniame tinkle publikavo komentarus, kuriuose nurodė, kad žmogus siekia suluošinti savo vaiką ir yra vaiko žudikas. Kita situacija: socialiniuose tinkluose komentatoriai publikavo komentarus, kuriais kurstė neapykantą prieš seksualines mažumas, tačiau šiuo atveju ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas. Tačiau nukentėjusiesiems kreipusis į Europos Žmogaus Teisių Teismą, buvo konstatuota, kad taip Lietuva pažeidė pareiškėjų teisę į privatumą ir diskriminavo pareiškėjus lytinės orientacijos pagrindu. Taigi kiekvieną kartą, siekiant išvengti teisinės atsakomybės už netinkamo turinio komentarus, prieš publikuojant komentarą socialiniame tinkle arba žiniasklaidų portaluose, rekomenduotina: *įvertinti visas rizikas, kurios gali kilti publikavus komentarą, kadangi netinkamai panaudotas žodis arba jų derinys gali būti žeidžiantys žmogų bei gali užtraukti teisinę atsakomybę; *stengtis komentaro nepublikuoti, esant stipriai susijaudinus ir / ar esant piktam; *komentaro turinyje vengti naudoti necenzūrinius, užgaulius žodžius, tam tikrus visuomenėje susiformavusius epitetus apie atitinkamą statusą turinčius asmenis; *turint duomenų apie tam tikro asmens nusikalstamus veiksmus, informuoti atitinkamas institucijas, susilaikant nuo tokių duomenų pateikimo komentaro turinyje arba viešinant tokio tipo informaciją naudoti žodį „galimai“, tačiau tai ne visada reiškia atsakomybės išvengimą; *suvokti, kad net anonimiško komentaro paskelbimas gali užtraukti teisinę atsakomybę; *išlikti mandagiems ir komentarus publikuoti atsakingai. --- Lietuvos jaunųjų advokatų asociacija (LJAA) vienija šalies advokatus bei advokatų padėjėjus iki 45 metų, teisės mokslų studentus bei teisininkus (daugiau apie organizaciją ir narystę joje – www.ljaa.org). LJAA nariai specializuojasi įvairiose teisės srityse, todėl jie gali profesionaliai atsakyti į skirtingos tematikos skaitytojų klausimus, pavyzdžiui, šeimos teisė, darbo teisė, verslo teisė, statybų teisė, administracinė teisė ir t. t. Savo klausimus „Pajūrio naujienų“ skaitytojai gali siųsti el. p.: pn.klausimas.teisininkui@gmail.com. Prašome aiškiai išdėstyti situaciją ir nurodyti savo kontaktus (jie nebus viešinami), kad kilus neaiškumams, būtų galima su jumis susisiekti ir pasitikslinti klausimą.
|
|
