– Šunų neturiu, todėl nesidomėjau, kurioje Tuopos mikrorajono vietoje ir ta vienintelė jiems skirta aikštelė atidaryta. Rytais gerdama kavą pro langą dažnai pastebiu, kad ne visi šeimininkai surenka savo augintinių „dovanėles“. Bet tai jau – žmonių kultūros, o ne aikštelių skaičiaus klausimas.
Rimvydas BUDRYS:
– Puikiausiai užtenka ir vienos aikštelės, juk atidaryti naują – vėl Savivaldybei nemažai kainuotų. Aš manau, kad ne aikštelių mūsų mieste trūksta, o šunų yra gerokai per daug. Nesuprantu, kurių galų, gyvenant ne name, o bute, juos laikyti? Žmonės turėtų turėti savo vietą, o šunys – savo.
Teresė DINAPIENĖ:
– Neblogai būtų dar kokia viena vieta keturkojams vedžioti ir dresuoti – dėl gyvūnų gerovės. Daugiau šunų turėtų galimybę susipažinti, socializuotis, o bendraminčiai jų šeimininkai – susiburti, bendrauti, pasitarti. Iš toli atkulniuoti į Savanorių gatvėje esančią aikštelę ne visiems patogu.
Vaida ZACHAREVIČIENĖ:
– Ko gero, užtenka ir vienos aikštelės. Tiesą sakant, nemačiau, kaip priešais Jurgio Pabrėžos universitetinę gimnaziją įrengta atrodo, bet įsivaizduoju, kad žmonės su savo augintiniais čia gali aktyviai leisti laiką negąsdindami praeivių, ypač vaikų. Atkreipiau dėmesį, kaip tai vyksta Palangoje.
Kalbino Audronė GRIEŽIENĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS
