Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Dienos veiklos centras: nuo „nežiniukų“ iki mentorių

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Sveikata
  • 2021-10-01
Kretingos dienos veiklos centro darbuotojai žaismingai paminėjo įstaigos 20-mečio jubiliejų. Vidury – įstaigos vadovė Birutė Viskontienė, dirbanti jame nuo pirmų dienų.

Kretingos dienos veiklos centras šį rugsėjį atšventė savo įstaigos veiklos 20-metį. „Kai pradėjome dirbti, nebuvo jokio socialinio darbo modelio – patys pradėjome kurti sistemą, kol metodika, veiklomis ir savanorystės patirtimi „įsivilkome į dabartinius marškinėlius“, – džiūgavo Kretingos dienos veiklos centro direktorė Birutė Viskontienė.

Dirbo ir patys mokėsi

Išvien su dabartine centro vadove B. Viskontiene , dirbančia jame nuo pirmųjų dienų – 2001-ųjų rugsėjo, ligi šiol tebedirba dar 5 darbuotojai: Antanas Kidykas – pavaduotojas ūkio reikalams, Rita Bendikienė – socialinė darbuotoja, Aušra Bruzdeilynienė – socialinio darbuotojo padėjėja, Asta Vaitelavičienė ir Arūnas Šulskis – socialiniai darbuotojai užimtumui, dailei.

Dienos veiklos centro įkūrimo idėja prieš 20 metų gimė išvien su Sutrikusio intelekto žmonių globos bendrija „Kretingos viltis“ – neįgalius vaikus auginančiomis motinomis, kurios siekė tęstinumo – toliau ugdyti jų vaikus, išaugusius iš mokyklinio amžiaus. „Sistemą pradėjome kurti patys, ligi tol turėję tik knyginę patirtį: skaitėme, domėjomės, kaip dirbama užsienio šalyje. Vertingų žinių iš komandiruotės užsienyje mums parvežė pirmoji įstaigos direktorė Stanislava Ruokienė“, – prisiminė B. Viskontienė.

Jos žodžiais, palaipsniui atsirandant įstatyminei bazei, centro veikla įgavo tokią formą, kokia yra šiandieną. Greta pagrindinio tikslo – kad intelekto arba kompleksinę negalią (gali būti kelios negalios – proto, fizinė, po avarijų, regos) turintys žmonės jaustųsi visaverčiais visuomenės nariais, centre stipriai – nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu – išvystyta savanorystė: šiandieną įgyti žinių ir patirties, įprasminti save atvyksta studentai, mokiniai, pavieniai geradariai, taip pat užsieniečiai pagal „Europos solidarumo korpuso“ arba „Erazmus+” programas.

Jubiliejinės šventės programą kūrė patys neįgalieji, talkinat specialistams.

Antrieji namai – 60-čiai neįgaliųjų

„Per 20 metų įvyko didžiuliai pokyčiai: atėjome „nežiniukai“, o dabar jau patys tapome mentoriais, besidalijančiais su kitais savo patirtimi ir žiniomis“, – džiaugėsi B. Viskontienė. Iš tos patirties gimė ir centro padalinys Salantuose, kuris jau skaičiuoja savo veiklos 10-metį.

Šiuo metu centrą Kretingos mieste lanko 43 neįgalūs asmenys, su jais dirba 19 darbuotojų, o Salantų padalinį – 16 lankytojų, su kurias pakaitomis užsiima 13 darbuotojų.

„Tiems žmonėms tapome antraisiais jų namais. Neįgaliųjų tėvams ar artimiesiems esame didelė paspirtis, jie gali normaliai dalyvauti darbo rinkoje, išvykti į keliones ar savo reikalais, nes teikiame ir trumpalaikės globos paslaugas“, – išplėtotą paslaugų spektrą apibūdino centro vadovė.

Neįgalius asmenis į centrą atveža ir namo parveža specialus įstaigos transportas, o tie, kurie gali, patys atvyksta visuomeniniu transportu.

Neįgaliesiems – darbo vietų

Paklausta, kaip atrodo įprasta diena centre, B. Viskontienė paaiškino: 9 val. prasideda įvairios veiklos – keramika, siuvimas, dailė, darbas prie įstaigos įkurtame darže-sode, aplinkos tvarkymas. Kiekvienas pasirenka tai, ką labiausiai mėgsta. 10 val. pusryčiai, kuriuos tądien ruošia mokomoji komanda – prižiūrint socialiniam darbuotojui, neįgalieji yra mokomi savarankiškai pasigaminti maistą. Nuo 10.30 iki 13 val. – vėlgi veiklų laikas, 13–14 val. pietūs, o po pietų – socialinis užimtumas: muzikos užsiėmimai, išvykos, 16 val. grįžtama namo.

„Per 20 metų išgryninome veiklas ir suskirstėme pagal negalios lygį. Su galinčiais keliauti, iškylauti, rengiame išvykas po miestą bei tolimesnes pažintines keliones“, – akcentavo įstaigos vadovė.

Šiuo metu centras vykdo projektą: mokomojoje virtuvėje pagamintu maistu – užkandėlėmis, sumuštiniais – renginių metu, sutarus su įstaigomis, neįgalieji vaišina svečius ir taip mokosi estetiškai pagaminti maistą, patiekti arbatą ir tuo pačiu įgyja bendrystės įgūdžių.

B. Viskontienė viliasi, kad neįgaliųjų ateitis taps dar šviesesnė, kai jie bus dar labiau integruojami į visuomenę, keičiantis šios požiūriui, ir neįgaliesiems bus kuriamos darbo vietos. Jos pastebėjimu, šiandien neįgaliųjų darbas puikiai klientų vertinamas Vilniaus kavinėje-blyninėje „Pirmas blynas“, neįgaliuosius taip pat įdarbina prekybos tinklas „Rimi“.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas