– Nežinau. Kretingoje benamių nėra daug, bent jau man jie neužkliūva. Gerai, kad atsiranda Nakvynės namai. O kodėl gi ne? Juk visi esame žmonės ir nežinome, kuriam kada gyvenimas gali nukrypti žemyn.
Nijolė Vaitkuvienė:
– Neišspręs, nes jų gyvenimo būdas toks – taip jie suvokia savo laisvę. Matosi, Kretingos centre – jie sėdinėja ant suolų, bet niekam netrukdo. Pernakvoti, nusiprausti Nakvynės namuose jiems bus gerai, bet po to jie vėl grįš į savo įprastas vietas.
Daiva Rancienė:
– Nemanau. Ar jie eis ten? Juk jie turi savo landynes. Na, nebent per didžiuosius šalčius gal ir eis, bet šiaip, manau, nelabai. Beje, o kur įrengti Nakvynės namai? (prie ligoninės – aut. past.). Ir bendrai mūsų mieste benamiai nekrinta į akis.
Kalbino Irena ŠEŠKEVIČIENĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS
