|
|
|
„Tūkstantmečio mokyklos“ – galimybių programa
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija šalies švietimo bendruomenėms jau pristatė „Tūkstantmečio mokyklų“ pažangos programą, kurios esminis tikslas – sumažinti atotrūkį tarp mokyklų ir sukurti kokybiškas ugdymo sąlygas kiekvienoje jų. Rajono Švietimo skyriaus vedėja Asta Burbienė įsitikinusi, kad „Tūkstantmečio mokyklos“ visų pirma yra galimybių, o ne statybų programa. Ji teigė, kad naujoji valstybės paskelbta programa kažkiek yra susijusi su nuolat kintančių mokyklų tinklo optimizavimo planu ir kad šio plano pagrindinė idėja – sukurti Lietuvoje stiprias, šiuolaikišką ugdymo turinį ir aplinką kuriančias mokyklas. „Dabar, paskelbus „Tūkstantmečio mokyklų“ programą, numatyta koncentruotis į keletą svarbių dalykų, neabejotinai mokykloms atnešiančių daugybę naujovių ir pokyčių“, – kalbėjo A. Burbienė. Visų pirma ji akcentavo įtraukųjį ugdymą, prie kurio nuo 2024-ųjų turės pereiti visos mokymo įstaigos. Šio pokyčio esmė – kad, nebeskirstant vaikų, jie mokysis tose pačiose klasėse toje pačioje mokykloje: specialiųjų poreikių vaikai kartu su tokių poreikių neturinčiaisiais. Antra, siekiama sustiprinti mokytojų ir mokyklų vadovų kompetencijas; STEAM mokymą ir mokymąsi, bus imtasi kultūrinio ir lyderystės ugdymo, tobulinama mokyklų tinklaveika. „Mokyklų tinklaveika – kai keletas mokyklų jungiasi į vieną grupę, naudojasi ta pačia mokymosi baze, su mokiniais gali dirbti tie patys mokytojai – taip atsiranda galimybė jiems sudaryti visus krūvius. Be abejonės, bus tobulinama infrastruktūra, kad pedagogams ir mokiniams būtų prieinamos mokymo priemonės ir būtų dalinamasi turimais mokyklų ištekliais“, – paaiškino Švietimo skyriaus vedėja. Anot jos, „Tūkstantmečio mokyklų“ programa bus orientuota ne į vieną, bet visas savivaldybėje esančias mokyklas, ir tai – ilgalaikė programa. Tačiau savivaldybės turės atitikti tam tikrus reikalavimus, vienas kurių – tinklo pertvarka. „Vienas reikalavimų – turi nelikti jungtinių klasių“, – A. Burbienė įvardino ir tai, kam rajono švietimo bendruomenė nepritaria. O nepritaria ji tam, kad nunyktų mokyklos, kuriose mokosi tik po vieną vienuoliktokų klasę – to naujoji programa nebeleistų.
„Išsakėme savo pastabas ministerijai, nes, įvykdžius šį programos punktą, mūsų rajone neliktų Salantų, Darbėnų, Vydmantų gimnazijų – tų mokyklų, kurios turi savo kultūrinį palikimą, sukauptą mokymosi patirtį ir sistemą, siekiant kiekvieno vaiko pažangos, be to, šios mokyklos įdėjo labai daug pastangų, siekdamos savo statuso. Išsaugojant šias mokyklas, aš matyčiau galimybes išnaudoti nuotolinį mokymą, jungiant kelias mokyklas, o individualų mokymosi planą mokiniui gali sudaryti ir parinkti kiekvienas atskiros disciplinos mokytojas“, – išeitį siūlė pašnekovė, vildamasi, kad ministerija atsižvelgs į mūsų rajono švietimo bendruomenės pasiūlymus, atsižvelgs į vaiko gerovę – nelikus gimnazijų, mokiniams būtų per dideli atstumai, keistųsi jų dienotvarkė, atsiranda pavojus mokymosi motyvacijai mažėti, – ir reikalavimus pakoreguos. „Manau, kad tokių rajonų yra ne vienas, ir mes turime labai gerai pagalvoti: gerinsime sąlygas vaikui ar ne. O dėl jungtinių klasių, tai visi turime suprasti, kad toks mokymo būdas tikrai atgyvenęs“, – kalbėjo A. Burbienė. Ar Kretingos rajoną pasieks „Tūkstantmečio mokyklų“ programos lėšos, priklausys nuo rajono Savivaldybės: kad gautų finansavimą, apskritai visos savivaldybės kartu su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija turės įsivertinti savo silpnąsias puses, tobulintinas sritis, ir tada teikti paraišką programai. „Jeigu nesutvarkysime mokyklų tinklo, neatliksime kitų „namų darbų“, paraiškos teikti negalėsime. Numatoma, kad programoje galės dalyvauti tos mokyklos, kuriose mokosi per 200 vaikų“, – vieną parametrų apibūdino rajono Švietimo skyriaus vedėja, kurios manymu, jį iš esmės atitinka dauguma Kretingos rajono mokyklų. Gautos lėšos bus skiriamos mokymosi aplinkai kurti – steigti laboratorijas, įsigyti kompiuterinės įrangos, tobulinti mokytojų kompetencijas. Pagal tinklaveikos principą bus kuriamos mobiliosios psichologų komandos, sudaromos vaikų socialinių ir emocinių kompetencijų ugdymo galimybės. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija numato, kad pirmasis projekto etapas bus įgyvendintas iki 2025 m., antrasis – iki 2030 m. Planuojama, kad per I etapą diegti „Tūkstantmečio mokyklų“ programą pradės ne mažiau kaip 80 procentų savivaldybių – numatyta, kad mokymosi sąlygos pagerės ne mažiau kaip 100 tūkst. mokinių, ne mažiau kaip 10 tūkst. pedagoginių darbuotojų ir vadovų patobulins ar įgis naujų kompetencijų. „Tūkstantmečio mokyklų“ pažangos programai įgyvendinti numatyta 210 mln. eurų investicijų iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano 2021–2026 metų laikotarpiui. Lėšos, skiriamos programai įgyvendinti, savivaldybes pasieks etapais, pagal konkursui pateiktus projektus.
|
|
