|
|
|
„Muzikinio rugpjūčio“ fone – mintys apie žiūrovą iš provincijos
Nors dar tebevyksta devintasis operos ir simfoninės muzikos festivalis „Muzikinis rugpjūtis pajūryje“, Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro direktorė Audronė Žigaitytė – Nekrošienė prakalbo apie naujas idėjas. Viena jų – į salę pritraukti klausytoją iš provincijos.
„Provincijos žiūrovas nuo miesto žiūrovo niekuo nesiskiria. Visi žmonės jaučia, ar kūrinys yra atliktas gerai, tuomet jie teatrą palieka laimingi“, – kalbėjo A.Žigaitytė – Nekrošienė. Ji neslėpė: šiuo metu teatro salės žiūrovų neperpildytos, todėl stengiamasi užmegzti glaudžius bendradarbiavimo ryšius su Klaipėdos regiono miestų merais. Kretingos rajono savivaldybės meras Valerijonas Kubilius vienas pirmųjų atsiliepė į teatro vadovės kvietimą ir pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Klaipėdos muzikiniu teatru. A.Žigaitytė – Nekrošienė prasitarė apie būsimą projektą „Kretingos dienos Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre“. Jo metu scenoje pasirodytų garsiausi mūsų krašto chorai, muzikai, būtų rodomi spektakliai. Direktorė sakė: jei kūrinys atliekamas ne įprastame teatro pastate, prarandama kokybė. Tačiau projektai, kurių metu artistai pasirodytų istorinėse vietose, galimi. Pati A.Žigaitytė – Nekrošienė dar nespėjo susipažinti su galimomis koncertinėmis vietomis Kretingoje ir nuspręsti, kam tinka, pavyzdžiui, Kretingos muziejus, Saulės laikrodžio vieta, tvenkinių pakrantės, piliakalniai ir pan. „Teatras – tai menų sintezė, piramidės viršūnė. Šios piramidės platų pagrindą sudaro mėgėjiški kolektyvai. Jie – labai vertingi. Taip – kaip žemė, kuri subrandina duoną“, – savo požiūrį dėstė A.Žigaitytė – Nekrošienė. Ji pripažino, kad Klaipėdos muzikinis teatras nepalaiko ryšių su meno mokyklomis. Tačiau visi teatre dainuojantys artistai yra jas baigę. A.Žigaitytė – Nekrošienė linkėjo, kad mokytojai suteiktų galimybę jaunam žmogui pasirodyti scenoje, savaip pajausti muziką. Anot Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro direktorės, Lietuvoje operos menas dažnai pateikiamas netinkamai, o tai atbaido jaunąją publiką. Pašnekovė mano, kad jaunimas yra pajėgus suprasti klasikinius kūrinius, tik reikia dažniau apie juos kalbėti, tai paversti mada. „Muzikinį skonį suformuoja ir tėvai, jei savo atžalas dar vaikystėje kartu su savimi vedasi į teatrą“, – įsitikinusi A.Žigaitytė – Nekrošienė. Dar galima suspėti į „Muzikinį rugpjūtį pajūryje“
Šiuo metu operos ir simfoninės muzikos gerbėjai dar gali suspėti į besitęsiantį devintąjį festivalį „Muzikinis rugpjūtis pajūryje“. Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras švenčia steigimo 20 metų jubiliejų, pusė šimto sukanka Liaudies operai. Todėl klausytojams siūloma programa, kurią sudaro brandžiausi uostamiesčio artistų kūriniai. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro gerbėjai dar gali išvysti dvi premjeras: vienveiksmių baletų vakarą G.Bizet – R.Ščedrin „Karmen – Siuita“ ir M.Ravel „Bolero“ bei Vladimiro Konstantinovo „Requiem reborn“. Kaip papasakojo Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro direktorė Audronė Žigaitytė – Nekrošienė, iš pradžių į programą žadėta įtraukti Endriu Loido Vėberio „Requiem“, tačiau nuspręsta rizikuoti ir vietoj jo klausytojams pasiūlyti V.Konstantinovo „Requiem reborn“. „Tai yra iššūkis“, – apibendrino A.Žigaitytė – Nekrošienė. Įdomu tai, kad orkestrui, atliekančiam „Requiem reborn“ diriguos pats autorius. „Nors tai yra gedulingos mišios, bet, pasakysiu intrigą – tai nėra mišios ir nėra gedulinga“, – žodžiais žaidė V.Konstantinovas. Galbūt ateityje Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro artistai pasirodys naujo, pagal vieno žymiausių pasaulyje Bairoto teatro Vokietijoje akustinį prototipą pastatyto teatro scenoje. A.Žigaitytės – Nekrošienės manymu, tada kūriniai būtų atliekami kokybiškiau. Jos žiniomis, kompozitoriaus Richardo Vagnerio projektuotame ir statytame Bairoto teatre galingai suskamba ir vidutinio stiprumo balsas. „Galime įsivaizduoti, kaip skambėtų mūsų teatro artistų balsai, kurie visi yra labai stiprūs“, – svajojo direktorė.
Dovilė SIMAITYTĖ
|
|
