Pajūrio naujienos
Help
2022 Spalis
Pi 310172431
An 4111825
Tr 5121926
Ke 6132027
Pe 7142128
Še18152229
Se29162330
Komentarų topas

- Visi ūkininkai – įdegę saulėje. Kaip kurortininkai. Bet čia būtų humoras.

Iš tiesų ūkininkai gyvena ne pačius smagiausius laikus.

Jų rajone, pagal liepos 1 dienos duomenis, yra 1 tūkst. 200. Tiesa, dalis ūkininkų, gal per 100 – “popieriniai”, atsirandantys dėl to, kad savo paveldėtose žemėse statosi gyvenamuosius namus.

Už visus rajono ūkininkus, kaip ūkininkų sąjungos pirmininkas, kalbėti negaliu. Rajone ūkininkai augina ir grūdines kultūras, ir gyvulius. Kažkas užsiima triušininkyste, kažkas – bitininkyste. Kad visi dėl šaltos žiemos ir sausos vasaros patirs nuostolių – jau aišku, tačiau labiausiai, mano nuomone, kentės grūdininkai ir gyvulių augintojai.

Javų augintojai problemų šią vasarą turi ypač daug. Kad derlius bus gerokai sumažėjęs – jau aišku ir be pjūties, iki kurios liko kelios dienos. Kai bus iškultas pirmasis derlius, apie jį bus galima kalbėti ir daugiau. Kai pasižiūri į laukus, matai: varpos – mažos, grūdai – taip pat. Pasėliai – išretėję, matosi išdžiūvę plotai. Ne kas – ir gyvulių augintojams. Juk po šienapjūtės neiškrito nė lašo lietaus. Pievos nurudavo – atolo nėra. Žinau, jog kai kurie gyvulių augintojai pjauna nesubrendusius javus ir jais šeria gyvulius.

Dėl praėjusių metų liūčių nuostolių kompensavimo ūkininkai laukė 8 mėnesius. Dabar gi nuostolių kompensavimo lauksime ir dėl žiemos šalčių – dėl jų rajone iššalo 3 tūkst. 692 ha pasėlių, ir dėl sausrų. Pastarosios gamtos stichijos nuostolius suskaičiuoti bus be galo sunku – juk ūkininkai naujus grūdus sėjo į per žiemą iššalusius plotus. O jeigu dar pasikartos praėjusių metų scenarijus? Jeigu sulauksime liūčių? Tai būtų trečias šiais metais smūgis rajono ūkininkams.

Svarbiausia, kad nuostoliai, kurių dėl sumažėjusio derliaus patirs ūkininkai, turės įtakos ir mūsų kasdieniam stalui, kas garantuos, kad nebrangs duona, daržovės. Juolab, kad ir pripratę dar esame prie lietuviškų, mūsų ūkininkų užaugintų bulvių, grūdų, mėsos, ir tikrai dar vertiname lietuviškos produkcijos gerą skonį.

Ūkininkai seniai kalba apie savidraudą. Ypač ši tema tampa aktuali, kai dėl gamtos padarytų nuostolių pradedame kalbėti apie Vyriausybės veiksmus. Valstybė privalėtų pasirūpinti tokia pasėlių draudimo sistema, kuri atliktų ir kaupimo funkciją. Priešingu atveju, kada ūkininkas sumokėtų tik draudimo kompanijoms, pasėlių draudimas būtų neefektyvus. Atitinkamos institucijos, sukūrusios pasėlių draudimo projektą, turėtų jį pateikti svarstyti ūkininkų bendruomenėms. Tik tokiu atveju visi kartu surastume išeitį. Apie savidraudą ir pasėlių draudimo sistemą reikia kalbėti jau dabar, nes pastarųjų metų gamtos įvykiai parodė, jog jie – nenumatomi.Labai apmaudu, jog tie, kurie visiškai yra nesusiję su žemdirbyste, su ūkininkų reikalais, galvoja, kad ūkininkai – tik malonės prašytojai, o kaimuose gyvena vien girtuokliai. Taip galvojantiems labai norėtųsi pasakyti: prašyti nėra taip paprasta. Tačiau ūkininkai neturi kitos išeities. Jie gyvena ir išgyvena iš ūkių, iš to vaikus leidžia į mokslus. Ir jeigu gamta ūkininkui negailestinga , dėtis nebėra kur.

Šiuo metu rajono ūkininkų sąjunga inicijuoja “Dėl mažiau palankių ūkininkauti vietovių” įsakymo pakeitimą. Didžiausias absurdas yra tai, kad Kretingos rajono ūkiai yra prilyginti Marijampolės, Joniškio, Šiaulių, Pakruojo, Kėdainių rajonams, kuriuose ūkininkauti yra palanku. Šalia gi esantys Klaipėdos, Skuodo ar Plungės rajonai pripažinti kaip mažiau palankūs ūkininkauti. Iš esmės nuo šių rajonų mes, kretingiškiai ūkininkai, mažai kuo skiriamės, todėl ir nusprendėme kreiptis į Seimą, į Vyriausybę, kad minėtasis žemės ūkio ministro įsakymas būtų pakeistas ar pataisytas.

Ūkininko Antano Stonkaus mintis užrašė Audronė PUIŠIENĖ


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas