Eglė Alonderienė po darbų atgaivą randa virtuvėje: ji ne tik verda, kepa, bet ir pati gamina naminį vyną.

Velykų boba yra tradicinis, gausiai kiaušiniais ir sviestu praturtintas saldus mielinis pyragas, simbolizuojantis pavasario atgimimą, šeimos gausą ir gavėnios pabaigą. Ji kepama kūgio formos, primenančios senovinę moters skarą, arba„bobą“, ir nuo seno buvo svarbiausias šventinio stalo akcentas. Velykinės bobos, kurią vaikystėje vadindavę „babka“, receptu, o ir šeimos tradicijomis pasidalijo kretingiškė Eglė Alonderienė.

E. Alonderienė vadovauja vienai svarbiausių Kretingos rajono savivaldybės įmonių – UAB „Kretingos vandenys“, tačiau po darbo ar savaitgaliais, atviravo, pailsinti būtent virtuvėje: „Virtuvė yra mano kūrybos ir poilsio vieta.“

Šį pomėgį, sakė pašnekovė, ji paveldėjusi iš savo amžinatilsį močiutės, tėvo motinos: „Mano seneliai Teresė ir Kazimieras Bulai buvo ūkininkai, gyveno vienkiemyje. Senelis buvo nepriklausomos Lietuvos ulonas, o močiutė šeimininkavo namie. Prieš karą ji buvo baigusi jaunųjų ūkininkaičių kursus ir mokėjo labai skaniai gaminti. Močiutė Teresė dar labai daug skaitė, ji net karvę melždama buvo įsigudrinusi pasidėti knygą ir skaityti“, – dar vieną įstrigusį močiutės pomėgį prisiminė Eglė.

Per kiekvienas Velykas jos senelių namai pakvipdavo pyragais. „Abu buvo labai vaišingi, močiutė namo niekad neišleisdavo be lauknešėlio, kuriame visuomet būdavo ir gabalas „babkos“ iš riebios tešlos, greit nesenstančios. Močiutė tokią „babką“ kepdavo ne vien per Velykas, bet ir kitokiomis šeimos progomis. Turėjo duonkepę, sykį per mėnesį joje kepdavo duoną, o žinodama, kad susirinks šeima, – ir savo nuostabiąją „babką“, kuri būtinai pūpsodavo ant vaišių stalo“, – į šiltus vaikystės prisiminimus paniro pašnekovė. Kepti „babką“ E. Alonderienė išmoko dar jaunystėje, tačiau močiutei savo kepinio ragauti nėra nuvežusi, nes šioji ir neleisdavo – pati gamindavo išsijuosusi ir apkraudavo stalą savais skanėstais.

Šio kepinio receptą žinojo ir močiutės seserys, o iš jų – Eglės pusseserės, todėl ji mano, kad „babkos“ tradicija jų šeimoje esanti gana sena, galbūt atkeliavusi iš dar ankstesnės kartos giminės moterų. O ir perduodama jaunosioms kartoms: ją išmoko kepti ir Eglės sūnus Mantas, kuris yra profesionalus kulinaras, Vilniuje turintis nuosavą kulinarijos studiją.

E. Alonderienė sakė, kad ji pati „babką“ dažniausiai kepanti per Velykas, nes tai – tradicinis šios šventės stalo gardumynas. Mūsų protėviai Velykinę bobą ant šventinio stalo itin vertino, nes po ilgo gavėnios pasninko boba būdavo kepama labai soti, su daug kiaušinių, sviesto, cukraus, kartais – razinų ar aguonų. 

Aukšta, puri ir lengva boba simbolizuoja prisikėlimą, pavasario džiaugsmą ir namų gerovę. Buvo tikima, kad pirmasis Velykų ryto kąsnis ir turi būti šio balto pyrago gabalėlis, užtikrinantis sveikatą visai šeimai. Šis paprotys buvo paplitęs Vidurio ir Rytų Europoje – Lietuvoje, Lenkijoje, Ukrainoje, Baltarusijoje, o Velykų bobos receptai skaičiuoja šimtus metų.

Eglės Alonderienės naminės „babkos“ receptas 

Tešlai reikės: 3 pakelių mielių (po 100 g), 0,5 l riebios grietinės, 200 g sviesto, 5 kiaušinių trynių, 0,5 l pieno, 2 kg miltų, 1 stiklinės cukraus, vanilinio cukraus, druskos, razinų, džiovintų vaisių (galima nedėti); glajui – 1 citrinos sulčių ir cukraus pudros.

Gaminimo eiga: mieles išmaišyti su  pienu, trupučiu miltų, cukraus ir palaukti, kol pradės kilti. Miltus persijoti, įberti žiupsnelį druskos, padaryti duobę, supilti išsuktus su cukrumi kiaušinių trynius, ištirpintą sviestą, grietinę, mieles, razinas ir džiovintus vaisius. Viską gerai išminkyti ir palikti pakilti. Kai tešla pakils, dar kartą perminkyti ir dėti į bobai skirtus aukštus indus. Tešla užpildyti mažiau kaip pusę indo. Palaukti, kol pakils. Kepti 200 laipsnių karštumo orkaitėje apie 1 val. Iškepusią „babką“ užpilti glajumi.

• Rašyti komentarą (1)