Kaip mes važiavome dviračiais (4 komentarai)

Gerą temą palietė gerb, Beniušis. Bent iš vieno kraščiuko gal bus pradėta rašyti tikra Kretingos istorija? Taip, prieš karą beveik visi kaimuose turėjo dviračius, o profesionalai Petrikaičių, Petreikių kontrabandininkai dar ir padangų, šliaukų, špiekių ir kt, atsarginių dalių, bet per karą buvo paslėpę po šienu ar šiaudais. Ir kai rusų kareiviai pasmus sėdėjo 1944 po spalio vidurio, laukdami, kol vokiečiai išeis iš Klaipėdos, jokių dviračių "nebuvo". Tik kažkiek praėjus po karo pabaigos, kiek konkrečiai, neatsimenu, atsirado dviračių, ir vyriškinių, ir motriškinių, spalvotų, blizgančimis dalimis, emblemomis - aiškiai beveik naujų, ne kokių ten kledarų. Matyt,"Gustavs Erenpreis"latviškų? Gal padaugėjo dar, kai baigėsi vežimų pavojus? Kretingoje, Kartenos, Gargždų kasiniais važinėjo ir jauni, ir pagyvenę. Aš irgi išmokau važiuoti kaimyno Endriuškos motriškiniu dviračiu. Prisimenu - Vytauto gatve, arba jau Kartenos kasiniu važiuoja būrelis mergų, ilgos plačios suknios plevesuoja, motriškiniai dviračiai su ryškiais margais tinkleliais ant užpakalinių ratų, o vienas vaikis, toks manerkis, važiuodamas iš paskos, šukuoja plaukus viena ranka, kita priglostydamas - "ba ronkų" ! . Dar tada nebuvo pirkti Rygos " Sarkana Zvaigzne" Riga-10 dviračių, apie kuriuos vėliau dviračių remonto meistras Radzevičius sakė, kad " anų freilioka minkštė". Kas tėi freilioka ?

Autorius. Įdomu būtų pabendrauti, gal atsirastų ir naujos temos.Kaip manai?

O dar: 1956 metais vyko matyt,respublikinės, vaikų dviračių lenktynės Šiaulių dviračių gamyklos "Ereliukų" ir "Kregždučių" prizams laimėti, ir jose Kretingos vidurinęs mokyklos mokinys Stankūnavičius (?, reikia patikslinti) užėmė berods antrą vietą. Buvo mūsų įžymybė.

apsimeta, kad turi daug informacijos, bet tik pasakoja tėvo atsiminimus.Žmogus su fantazija