Nuo sekmadienio į Klaipėda ir į Palangą keleiviai būtų važiavę brangiau.

Vakar įvykusiame rajono Tarybos posėdyje 11-ai politikų balsavus už ir 14-ai susilaikius, autobusų bilietų kainų į Klaipėdą – iki 2,40 ir į Palangą – iki 0,80 euro padidinti nepavyko. Sužinojęs balsavimo rezultatą, meras Antanas Kalnius ištarė žodžius: „Sveikinu, liūdna“.

Politikai išdėstė motyvus

Kodėl susilaikė, motyvus išdėstė Giedrius Petreikis. Anot jo, praėjusiais metais bendrovei „Kretingos autobusų parkas“ buvo suplanuota susimažinti sąnaudas, tikintis, kad tuo pačiu sumažės ir Savivaldybės dotacija šiai įmonei.

„To padaryti nepavyko. Metų gale pamatėm, kad sąnaudos auga, tai šiemet joms padengti pinigų ieškosim ne Savivaldybės biudžete, o Autobusų parko keleivių kišenėse. To nebūtų, jeigu įmonė 2025-aisiais būtų atlikusi namų darbus, įgyvendinusi bent dalį tikslų“, – sakė G. Petreikis. Jis teigė suprantantis, kad kainos auga, bet nepritarė, kad problemą ramia širdimi galėtų permesti gyventojams.

Opozicijos lyderė Jolanta Gedvilaitė sprendimo projekto taip pat nepalaikė, tai daryti paragino ir kolegas. Politikės žiniomis, pavyzdžiui, nuolatinis bilietas į Klaipėdą dabar kainuoja 53,5 euro, o pabranginus kainuotų 80,2 euro – beveik 26,7 euro brangiau.

„Ir tai kaina už kelionę su 20 procentų nuolaida. Be nuolaidos būtų 114 eurų. Toks pakėlimas yra drastiškas, ypač mažas pajams gaunantiems žmonėms. O jeigu dar autobusu važiuoja ir kiti šeimos nariai?“ – svarstė J. Gedvilaitė.

Ji sukritikavo ir prastą į reisus išvažiuojančių autobusų būklę – keleiviai siunčia nuotraukas, matosi, kad yra tokių transporto priemonių, kurių durys su 7–10 centimetrų tarpais, suraišiotos virvėmis. Per piką autobusuose žmonių daug, kai kuriems tenka keliauti ir stovint.

„Man taip pat nekyla ranka balsuoti už sprendimo projektą“, – atviravo Vytautas Ročys. Jo nuomone, po rajoną keleivius vežant nemokamai, siekiama, kad būtent tie du likę mokami maršrutai – į Palangą ir į Klaipėdą – padengtų ir įmonės sąnaudas, ir dar paskolą, iš kurios perkami nauji autobusai, direktorius dar yra susiskaičiavęs net ir pelną. Tomas Abelkis neabejojo, kad susiduriama su kompleksine problema – Autobusų parkas vis dar neturi tikrojo vadovo, todėl įmonėje nėra nuoseklaus darbo, o kai taip, nėra ir nuoseklių skaičiavimų.

Tačiau meras A. Kalnius gražių žodžių nepagailėjo iki kol bus paskirtas tikrasis direktorius bendrovei vadovaujančiam Pauliui Ruškui – tai iniciatyvus, atsakingas žmogus, siekia, kad Autobusų parkui būtų kuo geriau.

Politinės grimasos?

„Ar siūlot vairuotojams nedidinti atlyginimų, ar neišmokėti priedų už tai, kad jie dirba daugiau?“ – retoriškai klausė meras. Esą jeigu kainas svarstytų ne Taryba, o Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba, tokių politinių grimasų, artėjant rinkimams, posėdyje nebūtų.

A. Kalnius kirto ir J. Gedvilaitei, kritikavusiai keleivinio transporto būklę – kad prasta, politikė paminėjo, tačiau nuo ko pinigų nuimti, kad būtų galima skirti būklei pagerinti, nė karto nėra pasiūliusi.

Opozicijos lyderė neliko skolinga: anksčiau Savivaldybės administracijoje dirbo specialistas, atsakingas už Autobusų parko darbo organizavimą, o dabar ši našta užkrauta ant Tarybos narių pečių, mero potvarkiu sudaryta darbo grupė. „Sritis – plati, daug gilintis, net namų darbų jūs buvot uždavęs. Nereikėtų visko permesti mums, nes tai yra Savivaldybės administracijos darbas“, – atsakė J. Gedvilaitė.

Tarp susilaikiusiųjų – trys valdančiosios daugumos atstovai

Argumentus, dėl ko balsuos už kainų padidinimą, išdėstė Mindaugas Černeckis. Pirmiausia jis prakalbo apie tai, kad nedažnas atvejis, kai keleiviai viešuoju transportu būtų vežami veltui, ir tai nėra gera praktika – visame pasaulyje ši paslauga mokama. Tarybos nario manymu, bilietų kainas važiuojantiems į Klaipėdą ir Palangą numatyta kelti adekvačiai.

Kad pritars sprendimui, sakė ir Laimonas Žemaitis. Jeigu kolegoms kyla abejonių, siūlė išdiskutuoti komitetuose. Esą kaip reikėtų paaiškinti gyventojams, kurie autobusais nevažiuoja, kodėl iš to paties biudžeto visų sąskaita turi būti dotuojami tie, kurie paslauga naudojasi?

Vis dėlto 14-a Tarybos narių, tarp jų pirmą kartą istorijoje trys valdančiosios daugumos atstovai – Vytautas Ročys, Saulius Šopaga ir Povilas Černeckis – balsuodami susilaikė.

Priežastis – išaugusios sąnaudos

Dar posėdžio išvakarėse meras A. Kalniaus „Pajūrio naujienoms“ teigė, kad didinti į Klaipėdą ir Palangą kursuojančių autobusų bilietų kainas Kretingos autobusų parkas prašė dėl augančių sąnaudų. Rajono Taryba turi du kelius – arba pritarti bilietų branginimui, arba didėjančias Klaipėdos ir Palangos maršrutų aptarnavimo išlaidas dengti Savivaldybės biudžeto, t. y. visų rajono gyventojų lėšomis. Bet koks su gyventojams didėjančiomis išlaidomis susijęs sprendimas – jautrus ir nepopuliarus, nors, pagal teisės aktus, bilietų kainos turi būti peržiūrimos kas metus.

Mero manymu, daliai kretingiškių natūraliai kyla ir kitas klausimas: kodėl augančios šių maršrutų aptarnavimo išlaidos turi būti dengiamos vien tik iš Kretingos rajono biudžeto, kai Klaipėdos ir Palangos maršrutais naudojasi ne tik mūsų rajono, bet ir Palangos, Klaipėdos miesto bei Klaipėdos rajono gyventojai, į kurortą per Kretingos geležinkelio stotį vykstantys turistai?

„Bambalio“ alaus – veltui, į darbą – susimokėk

Vos pasirodžius žiniai, kad kelionės brangs, buvo užvirusios viešos diskusijos. Kai kurie žmonės svarstė, gal Autobusų parkas siekia tokiu būdu padengti nuostolius, kuriuos patiria už nemokamą keleivių pervežimą mieste ir į kaimus?

„Būtų liūdna, kad dykaduoniai, tarkim, iš kokių Salantų „bambalio“ alaus parsivežti ir toliau veltui galėtų važiuoti į Kretingą, nes didesniame mieste pasirinkimas didesnis, o tie, kurie dirbam Palangoje arba Klaipėdoje, už bilietus pirmyn atgal turėtume mokėti jau po 1,60 ir 4,80 eurų kasdien“, – kalbėjo į redakciją paskambinusi „Pajūrio naujienų“ skaitytoja. Esą meras A. Kalnius ne kartą yra akcentavęs, kad Kretingos vizija – „miegamasis“ rajonas, dauguma gyventojų vyksta į darbus kaimyniniuose miestuose, iki kurių atstumai nedideli, o ir darbo vietų nepalyginamai daugiau. Kad Kretingoje mažesnis negu kai kuriose kitose šalies savivaldybėse nedarbo lygis, pagyrusi ir neseniai rajone apsilankiusi socialinių reikalų ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė.

„Tai kodėl turėtų būti finansiškai skriaudžiami tie, kurie neprašo pašalpų, o ieško galimybių užsidirbti algas, išlaikyti šeimas? – svarstė pašnekovė. – Juolab kad gyventojų pajamų mokestis papildo ne svetimų miestų, o mūsų rajono biudžetą.“

Gyventojo „matematika“

O vienas kretingiškis ėmė ir suskaičiavo: asmeniui autobusu nuvažiuoti į darbą Klaipėdoje ir grįžti atgal, pabranginus bilietą, kainuos net ne 4,80, o 6,20 euro, nes juk dar 1,40 euro reikės išleisti keliaujant viešuoju transportu pačiame Klaipėdos mieste.

„Nuosavu automobiliu skaičiuoju tiesiai iki darbo vietos 30 km ir atgal 30 km, iš viso bus apie 60 km. Sakykim, automobilis degalų sunaudoja vidutiniškai 7 l/100 km, vadinasi, 0,7 l/10 km. Padauginę 60 km iš 0,7 l, gauname, kad pirmyn ir atgal sunaudos apie 4,2 l. Jei kuro kaina 1,50 Eur/l, tai nuosavu automobiliu pirmyn atgal važiuoti kainuos 6,30 euro“, – juodu ant balto išdėstė kretingiškis.

Be to, jis prognozavo, kad kelio Klaipėda–Kretinga eismo intensyvumas dėl kainų pakėlimo tik dar labiau padidės, o Kretingos autobuso parko planuojamas būsimas pelnas, sumažėjus keleivių, bus lygus nuliui.

Jungtiniame rajono Tarybos Ūkio, kaimo ir aplinkosaugos bei Kultūros, sporto ir jaunimo reikalų komitete į kretingiškio pateiktą „matematiką“ sureagavo pastarojo komiteto pirmininkas M. Černeckis: važiuoti nuosavu automobiliu bus pigiau?

„Man yra įdomus pats principas – viešasis transportas turi būti brangesnis ar pigesnis? – klausė politikas. – Ką galim atsakyti tiems, kurie teigia, kad pigiau važiuoti automobiliu? Jeigu gavom akmenį į savo kiemą, tai tegul Autobusų parko direktorius išsako argumentus.“

Kainas koregavo atsakingai

Bendrovei „Kretingos autobusų parkas“ vadovaujančio Pauliaus Ruškaus pastebėjimu, gyventojas savo „matematikoje“ įvertino tik, kiek, važiuojant automobiliu, bus sunaudojama degalų, o Autobusų parkas skaičiuoja, kiek sunaudojama ir degalų, ir tepalų, taip pat amortizaciją, lėšas privalomam draudimui, vairuotojų, remontininkų ir kitų darbuotojų atlyginimams.

„Patikėkit, keleiviai irgi susidėlios ir įsivertins. Jeigu neapsimokės važiuoti viešuoju transportu, tai šios paslaugos atsisakys“, – neabejojo Ūkio, kaimo ir aplinkosaugos komiteto pirmininkas V. Ročys.

Tarybos nario P. Černeckio nuomone, svarbiausia, kad naujosios bilietų kainos būtų pagrįstos, o kad brangsta šiais laikais viskas, – nestebina.

P. Ruškus patikino, kad sprendimas siūlyti kainų koregavimą buvo svarstomas atsakingai, įvertinus tiek gyventojų galimybes, tiek paslaugos tęstinumo poreikį. Kainos nebuvo keistos nuo 2022 metų, nuvažiuoti į Palangą lig šiol kainavo 0,50 euro, į Klaipėdą 1,60 euro. Per pastaruosius metus reikšmingai – 58 proc. – išaugo darbo užmokesčio, taip pat kuro, transporto priemonių priežiūros bei kitos su viešojo transporto paslaugų teikimu susijusios išlaidos. Jos tiesiogiai ir lemia paslaugos savikainą.

„Siūlomas kainų koregavimas nuo 2026 metų kovo 1-osios iki 0,80 Eur į Palangą ir iki 2,40 Eur į Klaipėdą yra būtinas, siekiant užtikrinti patikimą, saugų ir nuolat gyventojams prieinamą viešojo transporto paslaugą“, – akcentavo P. Ruškus.

Autobusų parko vadovas užtikrino, kad sprendimas niekaip nesusijęs su nuostolių padengimu miesto ar kaimų maršrutuose.

„Mes tik siekiame išlaikyti maršrutus, užtikrinti jų reguliarumą ir paslaugos kokybę, tuo pačiu stengiamės, kad viešasis transportas bendruomenei ir toliau išliktų socialiai prieinama susisiekimo priemonė“, – sakė jis.

• Rašyti komentarą (59)