Giedrius PETREIKIS Kretingos rajono Sąjūdžio frakcijos Kretingos rajono savivaldybės taryboje vadovas

Lengvai prieinamos sveikatos paslaugos, stipri vietinė ligoninė rajonui yra taip pat svarbu, kaip ir švietimas, ikimokyklinis ugdymas ar gyventojų poreikius patenkinanti infrastruktūra.

Mūsų savivaldybėje kiekvienos įmonės ar įstaigos vadovai siekia, kad jų vadovaujamos organizacijos būtų efektyvios, šiuolaikiškos ir teiktų kuo aukštesnės kokybės paslaugas gyventojams. Vieniems sekasi gerai, kitiems yra kur pasitempti. Talentingiems ir kompetentingiems vadovams turėtų būti kuo mažiau trukdoma ir jie privalėtų sulaukti visokeriopo Savivaldybės palaikymo. Ypač tais atvejais, kai direktoriai puikiai žino, ką ir kodėl daro.

Visi rajono gyventojai mato, kad Kretingos ligoninė išgyvena pakylėjimą. Progresas pastebimas, nors sostinėje į tokias nedideles regionų gydymo įstaigas ir žvelgiama kreivu žvilgsniu. Sveikatos apsaugos ministrai keičiasi, bet praktiškai kiekvienam tenka įrodinėti, kad Kretingos rajonui reikalinga savo ligoninė.

Kartais tenka suremti ietis ir su Valstybine ligonių kasa, kuomet pastaroji sugalvoja užsukti pinigų kranelius už suteiktas paslaugas mūsų gydymo įstaigoje. Neva mūsų ligoninė per daug dirba ir viršija sutartines sumas. Nuolatinė įtampa tarp valstybę valdančiųjų ir mūsų ligoninės skatina iš paskutinių stengtis, kad turėtume šiuolaikišką, modernią, efektyviai veikiančią įstaigą.

Tą puikiai supranta ir patyręs ligoninės vadovas Romaldas Sakalauskas. Įstaigai vadovaujantis vienas stipriausių specialistų šalyje turi viziją, kelia aukštus tikslus ir juos pasiekia.

Prieš trejus metus Kretingos ligoninėje pradėjo veikti naujos kartos kompiuterinis tomografas, be kurio neįsivaizduojama šiuolaikinė gydymo įstaiga. O juk tada būta rajono politikų abejonių dėl šio vadovo užmojo.

Pernai užbaigtas statyti ligoninės priestatas, kuriame įsikurs Priėmimo skubios pagalbos skyrius. Ši ligoninės pastato plėtra taip pat yra puikus rizikos valdymo pavyzdys.

Jeigu šis skyrius būtų likęs rūsiuose, kur veikė dešimtmečius, nepastačius šiam skyriui priestato nuo 2026 m. sausio Kretingos ligoninė būtų netekusi nemažos dalies paslaugų, apmokamų Valstybinės ligonių kasos. Skyriaus sąlygos tiesiog nebetenkino keliamų reikalavimų.

O kur dar R. Sakalausko indėlis pritraukiant iš kitų miestų atvykstančius puikius specialistus ir itin sėkmingai teikiamas dienos chirurgijos paslaugas, dėl kurių ir buvo kilęs konfliktas su Valstybinėmis ligonių kasomis.

Akivaizdu, kad ligoninės vadovas žino , ką daro, mąsto strategiškai ir numato kelis ėjimus į priekį. Sausio mėnesį vyriausiasis gydytojas Sveikatos ir socialinių reikalų komitete pasirodė nešinas statinio, kuris sujungtų pagrindinį ligoninės pastatą su Ambulatorinio konsultacinio skyriaus patalpomis, projektu.

Deja, pasirodo, kad iniciatyvūs vadovai mūsų Savivaldybėje ne visuomet vertinami. R. Sakalauskas argumentuotai ir nuosekliai pagrindė ši projektą. Naujas pastatas, į kurį persikeltų administracija, atlaisvintų patalpas – apie 400 kv. m, kuriose būtų praplėstos perspektyvios reabilitacijos paslaugos. Galiausiai pagerėtų darbo sąlygos – darbuotojams nereikėtų iš vieno pastato į kitą vaikščioti per lauką.

Vadovas pristatė ir preliminarią savo siekių kainą – 850 tūkst. eur. Vyriausiasis gydytojas prasitarė, kad dviejų trečdalių sumos prašytų Savivaldybės, trečdalį pajėgtų prisidėti pati ligoninė. Buvo akcentuojama, kad idealiu atveju pastatas iškiltų šiemet, bet galima ir luktelėti, kol Savivaldybės finansinės galimybės tą leis. Sulaukta ir racionalaus prašymo: leisti tęsti projektavimo darbus, kad, esant palankiai situacijai, nedelsiant būtų galima pradėti statybos darbus, nelaukiant pusmetį ar ilgiau, kol bus parengtas ir patvirtintas techninis projektas.

Deja, plėtros planai nebuvo sutikti svetingai. Pagrindinio idėjos oponento rajono mero Antano Kalniaus prakalbose buvo galima jausti nenorą šiam projektui išleisti nė euro. Meras R.Sakalauską netgi kaltino, kad šis apie savo sumanymą prakalbo negavęs ligoninės steigėjo – Tarybos pritarimo. Nors ir merui turėtų būti aišku – vyriausiasis gydytojas savo viziją pristatė būtent Tarybos komitetui, o ne Skuodo rajono žvejų klubui.

Stabdydamas R.Sakalauską, meras dangstėsi, kad šiemet biudžete šiam tikslui nesą pinigų. Tačiau toks A. Kalniaus argumentas taip pat abejotinas. Juk galima susitarti, kad įstaiga šiemet darbus galėtų pradėti iš savo lėšų, o kitąmet jau Savivaldybės pinigais jie būtų užbaigti.

Stebino ir mero noras laukti sveikatos apsaugos ministrės vizito. Naivu tikėtis, kad ministrė kažką konkretaus pasakys dėl Kretingos ligoninės ateities. Juo labiau, kalbant apie mūsų ligoninės perspektyvas, nesuprantamas mero laukimas ir Socialinės apsaugos ir darbo ministrės atvykimo į Kretingą.

R. Sakalauskas prašė ligoninės plėtros klausimą įtraukti į vasario mėnesio Tarybos posėdžio darbotvarkę. Manau, kad tai turėtų būti padaryta. Ligoninė yra vienas rajono prioritetų – savivalda privalo savo gyventojams užtikrinti greitas ir lengvai pasiekiamas kokybiškas medicinos paslaugas.

Mes bandome išsaugoti savivaldos savarankiškumą biudžeto, tai yra, rajono gyventojų pinigais, traukdami „už ausų“ UAB „Kretingos vandenis“.

Planuojama, kad UAB „Kretingos autobusų parko“ nuostolių dengimas maršrutuose kitais metais pasieks 2,7 mln., kai dar 2024 m. buvo suplanuota tik 1,8 mln. eur.

Tiesdami pagalbos ranką SĮ „Kretingos komunalininkas“ antrus metus iš eilės esame priversti didinti šiukšlių išvežimo įkainius gyventojams. O štai kelių šimtų tūkstančių eurų skyrimas rajono ligoninei verčia rajono vadovus susigūžti.

Nepamirškime, kad šiemet mūsų rajono iždas perkopė rekordinę 100 mln. eur. sumą. Nepamirškime, kad pradėjus nykti ligoninei, požiūris į ją sostinėje gali dar labiau keistis. Žinoma ne į gera. Juk lengviau iš žaidimo eliminuoti prastai veikiančias įstaigas, negu tokias, kurios nuolat auga ir stiprėja.

R. Sakalauskas politikams jau įvardino grėsmingiausią scenarijų: jeigu nebelieka reanimacijos, vadinasi nebėra operacijų, lieka tik Priėmimo skubios pagalbos skyrius. Iš ligoninės liktų tik palaikomasis gydymas, slauga, terapija ir Pirminės sveikatos centras su šeimos gydytojais. Leiskime vyriausiajam gydytojui numatyti tolimesnius žingsnius, kad šis scenarijus netaptų realybe.

Kokios galėtų būti tikrosios šios plėtros idėjos skepticizmo priežastys? Niekam nėra paslaptis, kad rajono valdyme yra įsivyravusi diktatoriška ranka. Sprendimai dažnai priimami vienasmeniškai. Prisiminkime netikėtai šiemet atsiradusį ketinimą statyti naują darželį mieste. Bandant aiškintis, kam, kur, kaip ir kada gimė ši mintis, apie kurią net ne visi švietimo specialistai girdėję, Tarybos posėdyje rajono galva pripažįsta, kad ši idėja esanti jo paties. Gal ir naujojo ligoninės priestato klausimu būtų iš karto uždegta žalia šviesa, jeigu tai būtų buvęs mūsų mero sumanymas? Arba jeigu toks pasiūlymas būtų kilęs bent jau iš valdančiųjų aplinkos?

Visi puikiai pamename rajono vadovų poros nuotraukas, kuriose jie baltais šalmais pozavo įmūrijant plieno kapsulę į ligoninės priestato pamatus. Garbės ir šį kartą užtektų visiems. Baltų šalmų taip pat. Svarbiausia – koncentruotis į tikslą. O mūsų visų tikslas vienas – rajonas privalo turėti funkcionuojančią, efektyviai valdomą ligoninę, kuri teikia kvalifikuotas paslaugas.

• Rašyti komentarą (61)