Praėjusią savaitę Kretingos rajono savivaldybės taryba iš ketvirtadienį įvykusio sausio mėnesio posėdžio darbotvarkės išbraukė klausimą dėl Kretingos rajono savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos nuostatų projekto. Projekto svarstymą atidėjo dar mėnesiui, kai šis tarnybos veiklą reglamentuojantis dokumentas turėjo būti įteisintas praėjusiais metais.

Prieš Savivaldybės tarybos posėdį, kaip pagal galiojančią tvarką yra įprasta, Kontrolės ir audito tarnybos nuostatų projektą nagrinėjome komitetuose. Iš pradžių viskas atrodė paprasta: techninis, formalus klausimas, dėl kurio net neturėjo kilti platesnių diskusijų. Tačiau jau per Kultūros, sporto ir jaunimo komiteto posėdį tapo akivaizdu, kaip liaudyje sakoma, kad šuo čia kažkur giliau pakastas. Įtarimą tik sustiprino sprendžiant dėl klausimo atidėjimo sušlubavusi Tarybos valdančiosios koalicijos vienybė: prieš atidėjimą vieningai balsavo ne vien opozicija, bet ir dalis valdančiųjų.

Jolanta GEDVILAITĖ Kretingos rajono savivaldybės tarybos opozicijos lyderė

Praėjusių metų lapkričio mėnesį Savivaldybės taryba vienbalsiai premijavo Savivaldybės kontrolierę Indrę Treigienę už asmeninį išskirtinį indėlį įgyvendinant įstaigai nustatytus tikslus, pasiektus rezultatus. Tarnyboje dirba vos dvi darbuotojos, joms tenka itin didelis darbo krūvis. Tąkart Taryba aiškiai išreiškė pasitikėjimą – kontrolės ir audito funkcijos vykdomos profesionaliai, sąžiningai ir laiku.

Verta priminti esminį principą: Savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba yra atskaitinga Savivaldybės tarybai, o ne administracijai, kurios galva, pakeitus Savivaldos įstatymą, yra meras. Taigi kontrolierė pavaldi politinei, o ne vykdomajai Savivaldybės valdžiai. Toks modelis įtvirtintas sąmoningai tam, kad auditas būtų nepriklausomas nuo tų subjektų, kuriuos jis audituoja. Tai nėra formalumas, tai – savivaldos skaidrumo pamatas.

Dar 2024 m. spalio 28 d. Kontrolės komitetas svarstė UAB „Kretingos autobusų parkas“ išankstinio tyrimo ataskaitą ir pripažino, kad įmonėje yra rimtų trūkumų savikontrolės, strategijos, veiklos planavimo ir atsinaujinimo srityse. Komitetas rekomendavo Savivaldybės tarybai imtis skubių priemonių šios Savivaldybės įmonės administracijos veiklai stiprinti, prevencijos priemonėms įgyvendinti ir vidaus procesų skaidrumui užtikrinti.

Gruodžio mėnesį Savivaldybės kontrolierė šią ataskaitą pristatė visai Tarybai. Audito išankstinio tyrimo tikslas buvo aiškus – išanalizuoti nuostolius, patirtus vežant keleivius vietinio reguliaraus susisiekimo maršrutais, įvertinti kompensacijų už lengvatinį keleivių vežimą mokėjimo procesą ir nustatyti su šiomis kompensacijomis susijusias problemas, vykstančius ar planuojamus pokyčius. Auditorės aiškiai įvardijo sritis, kurioms būtina skirti didesnį dėmesį: vidaus sandorių teisinį reglamentavimą, sutarčių laikymosi kontrolę, strateginių tikslų įgyvendinimą, maršrutų planavimą ir organizavimą.

Man, kaip Savivaldybės tarybos narei, ši ataskaita leido pamatyti realią UAB „Kretingos autobusų parkas“ situaciją. Tai labai svarbu, nes tik įvardijus problemas galima ieškoti jų sprendimų, veikti gelbstint įmonę iš nuosmukio. Juolab kad pati esu Viešojo transporto maršrutų ir tvarkaraščių klausimams spręsti darbo grupės, sudarytos mero potvarkiu, narė. Turint išsamią auditorių analizę, sprendimų paieška turėtų tapti kryptingesnė ir labiau pagrįsta. Tai dar kartą patvirtino, kad kontrolierės premijavimas buvo teisingas sprendimas.

Tačiau po šios ataskaitos pristatymo virš kontrolierės galvos ėmė telktis juodi debesys. Praėjusią savaitę komitetų posėdžiuose, svarstant Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos nuostatų projektą, diskusijos buvo kreipiamos į atskirus procedūrinius ir techninius aspektus, kuriems buvo skiriamas neproporcingai didelis dėmesys. Susidarė įspūdis, kad vietoje platesnio žvilgsnio į Tarnybos funkcijas ir jos vaidmenį koncentruojamasi į formalius niuansus, tam, kad vilkinti kontrolierės veiklą reglamentuojančių nuostatų įteisinimą, kaip sakė kolega Steponas Baltuonis, – parodyti kontrolierei, kas Savivaldybėje yra šeimininkas.

Suklusti dėl pavojaus Savivaldybės kontrolieriaus institucijai verčia ir tai, kad pastabas dėl Tarnybos nuostatų teikė Savivaldybės meras ir Savivaldybės administracijos vadovybė, nors jie nėra Savivaldybės tarybos nariai. Atsižvelgiant į tai, kad Tarnyba pagal įstatymą yra atskaitinga Savivaldybės tarybai, kyla klausimas, ar nėra peržengiamos institucinio balanso ribos.

Neatsitiktinai 2026 m. sausio 17 d. Savivaldybės kontrolierė, savo iniciatyva, raštu informavo Savivaldybės tarybos narius apie Tarnybos darbo organizavimą, taikomą nuotolinio darbo formą, jos teisinį pagrindą, Tarnybos atskaitingumą Savivaldybės tarybai ir patvirtino, kad visos Tarnybos funkcijos yra vykdomos laiku ir kokybiškai.

Vėliau, per Kultūros, sporto ir jaunimo reikalų komiteto posėdį, Savivaldybės kontrolierė viešai įvardijo, kad fiksuoja padidėjusį spaudimą Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai, taip pat atvejus, kai Savivaldybės administracijos vadovybės atstovai teikia siūlymus dėl audito apimties mažinimo ar audito atlikimo būdų. Tokie siūlymai akivaizdžiai kertasi su audituojamo subjekto ir nepriklausomos audito institucijos atskyrimo principu ir kelia riziką audito nepriklausomumui.

Po šių viešų pasisakymų Savivaldybės meras Antanas Kalnius kreipėsi į Savivaldybės kontrolierę oficialiu raštu, prašydamas detalizuoti ir pagrįsti viešai išsakytus teiginius. Tai vėl kelia klausimą – tai įprasta administracinė procedūra ar situacija, kai auditorius turi teisintis ne dėl darbo rezultatų, o dėl to, kad viešai įvardijo problemą.

Negalima ignoruoti ir UAB „Kretingos autobusų parkas“ valdymo situacijos. Savivaldybės meras yra atsakingas už šios įmonės veiklą, tačiau įmonė šiuo metu neturi nuolatinio vadovo – vadovai keičiasi, o stabilios vadovybės nėra. Tokia padėtis trukdo užtikrinti nuoseklią strategiją, efektyvų darbuotojų koordinavimą ir laiku priimamus sprendimus. Be aiškios lyderystės bet kuri įmonė ima silpti, o audito ataskaitose įvardyti trūkumai rizikuoja likti neišspręsti.

Svarbu akcentuoti, kad čia nėra jokio politikavimo, kaip kaltinti oponentus bandė meras, jo bendražygiai. Savivaldybės kontrolierė nėra politinis subjektas – ji vadovauja nepriklausomai audito institucijai, kurios pareiga yra informuoti Savivaldybės tarybą apie aplinkybes, galinčias turėti įtakos audito nepriklausomumui. Rizikos įvardijimas instituciniu formatu komiteto posėdyje, nekeliant politinių reikalavimų, negali būti laikomas politikavimu. Priešingai – būtent audito nepriklausomumo rizikos nutylėjimas būtų laikytinas netinkamu institucinių pareigų vykdymu. Viešojo audito nepriklausomumas turi būti saugomas ne tik tada, kai nustatomi konkretūs pažeidimai, bet ir tada, kai atsiranda aplinkybės, galinčios sudaryti spaudimo ar kišimosi į audito veiklą įspūdį. Tik tokia praktika užtikrina, kad Savivaldybės institucijos veiktų skaidriai, atsakingai ir ištikimai gyventojų interesams.

Tokiose situacijose Savivaldybės tarybos nariai negali likti tik stebėtojais. Kai nepriklausoma kontrolės institucija signalizuoja apie patiriamą spaudimą, tai nebėra asmeninis klausimas – tai signalas visai savivaldos sistemai. Taryba yra ta institucija, kuriai kontrolės ir audito tarnyba yra atskaitinga, todėl būtent Tarybos pareiga reaguoti, įsiklausyti ir ginti įstatymu įtvirtintą nepriklausomumą. Administracija ir vykdomoji valdžia turėtų susilaikyti nuo bandymų auditą vertinti ne kaip pagalbą spręsti problemas, o kaip trukdį.

Auditas nėra patogus procesas. Jis skirtas ne pagyrimams, o tiesai. Ir būtent tada, kai audito išvados pradeda nepatikti, tampa ypač svarbu ginti Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos nepriklausomumą – ne dėl vieno asmens, o dėl visos savivaldos sistemos skaidrumo ir Kretingos rajono gyventojų interesų.

• Rašyti komentarą (46)