Ilgametę patirtį turintis akmenkalys Antanas Stonkus, sutikęs sukurti neįprastos formos paminklą ant Nelės ir Arvydo Paltinų kapo, šio darbo nelaikė iššūkiu.

Palangoje gyvenančiam 60-mečiui kraštiečiui akmens meistrui Antanui Stonkui buvo patikėta ant amžinybėn prieš kelerius metus iškeliavusių Lietuvos estrados pasaulyje garsių žmonių Nelės ir Arvydo Paltinų kapo Vilniaus Antakalnio kapinėse iškalti masyvų menišką paminklą, primenantį jūros bangą. Ir šią užduotį jis puikiai įvykdė: viršum poros kapo iškilo tarytum nuo Baltijos krantų atošusi 2,4 m ilgio, 1,5 m pločio ir to paties aukščio banga, iš kurios į praeivius sentimentaliai žvelgia sutuoktiniai Nelė (1929–2020) ir Arvydas (1933–2021) Paltinai.

Užsakė ilgamečiai bičiuliai

Meistro žodžiais, šį paminklą, pateikę iš anksto paruoštą eskizą, užsakė kunigai Vydmantų parapijos klebonas Karolis Petravičius ir jo bičiulis Kęstutis Timofejevas. Jūros banga turėjo simbolizuoti ypatingą N. ir A. Paltinų, gyvenusių Vokietijoje, bet visą gyvenimą išsaugojusių trauką gimtinei ir meilę Baltijos jūrai.

Juolab kad N. Paltinienė yra viena ilgiausiai – net 58-erius metus – scenoje išbuvusi estrados žvaigždė, už tai 2009 m. ji buvo įrašyta į Lietuvos rekordų knygą. Dar K. Petravičiui studijuojant Telšių kunigų seminarijoje, užsimezgė abipusė draugystė su Nele, kuri ir nuėmė, jog jam buvo patikėta rūpintis poros palikimu, tarp jų – ir muzikiniu. K. Petravičius Vydmantų koplyčioje-parapijos namuose yra įkūręs nedidelį šios garsios lietuvių muzikos pasaulio poros (A. Paltinas buvo muzikos pedagogas, dirigentas) muziejų.

„Abu kunigai atvykę iš pradžių paprašė sukurti laikiną paminklą – lentelę su užrašais ir nedidele skulptūra, kurios siužetą – liūdesio gaubiamą veidą – padiktavo pats akmuo. Atvykę po pusmečio jiedu parodė kito paminklo, vaizduojančio masyvią jūros bangą, projektą ir teiravosi, ar sutikčiau tokį sukurti. Ir aš sutikau“, – nesenus įvykius prisiminė A. Stonkus.

Paminklą pašventino kunigai Kęstutis Timofejevas (kairėje) ir Karolis Petravičius.

Kalė iš 14 tonų sveriančio luito

Paklaustas, ar šis sudėtingos ir neįprastos formos kūrinys jam buvo didelis iššūkis, ilgametę patirtį turintis meistras atsakė santūriai: „Ne pats darbas man buvo netikėtumas, o akmens gabaritai. Labradoritą – juodos spalvos akmenį, išvagotą mėlynomis juostelėmis, užsakiau Ukrainoje. Šis akmuo šlifuojant yra gana minkštas, turintis daug anglies, jį gana sunku poliruoti, Atgabentas luitas svėrė 14 tonų, o apdorojus liko 5 tonos – tiek svėrė paminklas.“

Meistro žiniomis, ir atrasti tokį vientisą akmens bloką karjere taip pat buvę gana sudėtinga. Todėl jo pristatymas į dirbtuves vėlavo apie pusmetį.

Ar kurdamas neįprastos formos paminklą eksperimentavo, A. Stonkus atsakyti nedvejojo: „Eksperimentuoti būtų buvę per brangu. Teko iš anksto gerai išstudijuoti projektą. Pagal jį bangos pradžia, arba paminklo kojūgalis, buvo per plonas, teko šiek tiek pastorinti. Ne tik iškalti kūrinį, bet ir gabenti iki Vilniaus, į Menininkų kalnelį Antakalnyje, teko tarsi kūdikį – nuo menkiausio neatsargumo sutrenkus projektas būtų žlugęs.“

Užsakovai bičiuliai kunigai K. Petravičius (dešinėje) ir K. Timofejevas džiaugėsi meistro A. Stonkaus darbu.

Išgaubtame paviršiuje – veidai

Gana sudėtinga, neslėpė meistras, buvę išgaubtoje bangoje perteikti asmenybių veidus, išlaikant tikslias jų proporcijas – tekę skaičiuoti, kad veidai nebūtų deformuoti. Tačiau su šia užduotimi, jis mano, neblogai susitvarkęs.

Paminklo sumontavimas ant kapo, pasitelkus mažagabaritinį kraną, užtruko 3 valandas. Procesas vykęs sėkmingai, tik, nuimant ankstesnę plokštę, sudužo jo iškaltoji akmens skulptūrėlė. Paminklą prieš praėjusių metų Vėlines ir pašventino jo užsakovai – N. ir A. Paltinų bičiuliai kunigai K. Petravičius ir K. Timofejevas.

Šio, lietuvių estrados pasaulio žvaigždėms skirto, antkapinio paminklo kūrybos vyksmas, patikino pašnekovas, jam netapęs išbandymu, tik užtrukęs gana ilgai – apie 2-jus metus, nes dirbo ne nuolatos, o priešokiais prie pagrindinės veiklos savoje akmens apdirbimo įmonėje.

Vienu sudėtingiausių savo darbų A. Stonkus laiko paminklą-koplyčią Liepojos kapinėse.

Pamėgo abstrakcionistines skulptūras

Paprašytas prisiminti, koks gi A. Stonkui per 30 jo akmenkalystės metų buvęs sudėtingiausias darbas, meistras nedvejojo – kurti galingą paminklą-koplyčią Liepojos kapinėse ant gana jauname amžiuje mirusio stambaus verslininko, turėjusio medicinos įmones Maskvoje, Pamaskvėje ir Baltijos šalyse.

Kretingoje gimęs ir augęs, Kaune taikomosios dailės mokyklą baigęs ir Plungės įmonėje „Minija“, kur gamino nestandartinius baldus, medžio meistrystės pradžiamokslį praėjęs A. Stonkus po tarnybos sovietų kariuomenėje, pusbrolio paskatintas, įniko į akmens apdirbimo paslaptis. Ilgainiui jo darbas tobulėjo, meistro kuriamoms skulptūroms yra būdingas abstrakcionizmas.

Meistras sakė, kad šiandieną jis kuriąs skulptūras pagal užsakovų pageidavimą jų sodybose, detales namų interjeruose židiniams, laiptams. Tačiau didžiumą jo darbų vis dėlto sudaro antkapiniai paminklai.

„Įprastai žmonės pasako, ko pageidauja. Mano darbai – ne tipiniai, o užsakovai – labiau išlavinto skonio žmonės. Kiekvienas darbas yra individualus, stengiuosi jų neatkartoti“, – kalbėjo vienu paskutiniųjų savo kūriniu – paminklu N. ir A. Paltinams – savo plačias menines galimybes pademonstravęs meistras A. Stonkus.

• Rašyti komentarą (1)