![]() |
|
|
Nuo tarptautinių konkursų ir „Eurovizijos“ – iki „Gyvojo vynmedžio“
Nuo mažumės muzikuojantis ir dainuojantis, akordeonisto kelią iki tarptautinių konkursų praėjęs, „Eurovizijos“ finale dalyvavęs 43-jų Vainius Valauskis prieš metus su šeima įsikūrė Kretingoje ir savo muzikavimu išsyk praturtino populiarią katalikiškojo roko grupę „Gyvasis vynmedis“. Joje grodamas akustine gitara ir dainuodamas, šią veiklą atlikėjas vadina šiuolaikiniu apaštalavimu. Apdovanojo Prezidentas Valdas Adamkus „Jeigu pasako: buvau Mišiose, kaip gerai skambėjo – muzika lietė širdį, kitąkart pasikviesiu tėvus, draugus, vadinasi, grojame ne sau. Jei žmones patraukia mūsų muzika ir giesmės, tai ir yra šiuolaikinis apaštalavimas. Mano siekis – pakviesti ateiti, o kunigo – įtraukti žmogų į krikščionišką gyvenimą“, – kalbėjo V. Valauskis, atviraudamas, kad Dievo jam reikėjo visuomet, nuo mažumės. Savo muzikavimą iš pradžių Plungės Mykolo Oginskio meno mokykloje, vėliau Stasio Šimkaus konservatorijoje, roko grupėse jis gebėdavo suderinti su tarnyste bažnyčioje. Kilęs iš Plungės septynerius metus Vainius mokėsi groti akordeonu gimtojo miesto meno mokykloje. Jo mokytojas buvo Povilas Budginas, kuris, pastebėjęs vaikino gabumus, ruošė jį konkursams groti duetu su kitu bendramoksliu – Rimvydu Petkumi. Jųdviejų duetas, 1999-aisiais laimėjęs Klaipėdos regiono akordeonistų konkurse, pateko į respublikinį, kur taip pat pelnė pergalę, o iš šio – į tarptautinį konkursą Estijoje, Tartu mieste. Ten jaunuosius talentus taip pat lydėjo sėkmė – jie laimėjo didįjį prizą. „Už visų metų pasiekimus buvome pakviesti į Prezidentūrą, kur Prezidentas Valdas Adamkus mums įteikė padėkos raštus. Tai įsiminė visam gyvenimui“, – tvirtino muzikantas.
Profesionalo kelio nepasirinko Apie savo mokytoją P. Budginą pašnekovas kalbėjo pačiais šilčiausiais žodžiais: „Tai buvo mokytojas iš didžiosios raidės. Jis ne tik originaliai ir meistriškai aranžuodavo konkursinius kūrinius, bet mums būdavo tarsi antrasis tėvas, mokėdavo bendrauti, įkvėpti, padrąsinti. Ne vien mudu su Rimvydu skynėme pergales konkursuose, bet ir kiti jo mokiniai. Man jau baigus meno mokyklą, Vilniuje kalbėdavo: jei konkurse dalyvaus Budginas, geriausiu atveju begalime tikėtis antros vietos.“ V. Valauskį, Plungėje baigusį 10 bendrojo lavinimo klasių ir meno mokyklą, tolimesnis kelias nuvedė į S. Šimkaus konservatoriją Klaipėdoje. „Bet, ten pasimokęs dvejus metus, suvokiau, kad mano gyvenimas kaip ir nulemtas – būti pedagogu, o ši veikla manęs visai netraukė. Mečiau „šimkinę“ ir grįžau į Plungę baigti vidurinę mokyklą. Vėliau baigiau verslo ir vadybos mokslus, dirbau banke. Tačiau muzika visada buvo šalia, vakarais važinėdavome koncertuoti“, – į prisiminimus paniro pašnekovas.
Koncertai plius tarnystė Dar mokyklos suole su bendramoksliais Rimvydu Petkumi ir Andriumi Šedvydžiu įkūrė grupę „Intro’s“, joje Vainius buvo pagrindinis vokalistas ir akordeonistas, o jo draugai grojo akustinėmis gitaromis. Būtent ši grupė 2006 m. praėjo atranką į „Eurovizijos“ konkursą ir pasirodė finaliniame koncerte, dalyvaudavo kituose populiariuose televizijos projektuose. „Kai Andrius išvyko į Didžiąją Britaniją, – ten ir dabar gyvena, – man paliko saugoti savo gitarą, manė greit grįšiąs. Į jo vietą grupėje stojo mano brolis Martynas, o klavišiniais, kai Rimvydas negalėdavo, grojo mano sesė Emilija – visa šeimyninė trijulė, kurioje aš esu vyriausias. Dar prisijungė būgnininkas Rimantas Labžentis, su juo sykiu mokėmės meno mokykloje“, – smagų jaunystės laiką prisiminė Vainius. Sekmadieniais grupė giedodavo ir grodavo Plungės bažnyčios chore: „Po „Eurovizijos“ pasipylė koncertai – tie patys grupėje ir tie patys bažnyčioje. Vos numigę, o kartais ir bemiegėmis akimis eidavome į bažnyčią giedoti. Turėjome spėti, kaip močiutė sakydavo: „i pri tonciaus, i pri rožončiaus“. Tai buvo natūralus poreikis, vidinis vedimas. Bažnyčios grupėje tuomet dar grojo šiandien žinomos atlikėjos Aistės Smilgevičiūtės brolis Lauras Smilgevičius. Jaunimui savo muzika buvome tarsi magnetas“, – entuziastingai kalbėjo V. Valauskis.
Gyvojo vynuogyno link Šeimą sukūrusį jaunąjį muzikantą paviliojo galimybių miestas Vilnius, kur praleido 10 metų. „Su žmona Asta – ji baigusi pianino specialybę meno mokykloje – išsyk susiradome artimiausią Palaimintojo Jurgio Matulaičio parapiją ir joje pasisiūlėme tarnauti“, – tvirtino Vainius. O kai pernai liepą Valauskių šeima nusprendė grįžti į Astos gimtąją Kretingą, atėjus į Mišias, jose kaip tik grojo „Gyvasis vynmedis“ – skambėjo „Aleliuja“, atliekama kantri stiliumi. „Galvoju, o – kokia grupė! O po 3 savaičių bažnyčioje mane susirado pranciškonė Danutė Ančerytė: sako, paukštelis pačiulbėjo, kad groji, dainuoji, ateik į Pauliaus Vaineikio grupę. Bet akordeonu joje jau grojo talentingasis multiinstrumentalistas Jonas Petrauskas, tad vėl teko imti į rankas Andriaus pasaugoti paliktą akustinę gitarą“, – juokėsi Vainius. Kai Šiauliuose dabar tarnaujantis brolis Paulius negali giedoti, jis jį pavaduoja ir kaip vokalistas. Beje, tėvų pėdomis pasekė ir 8-metė duktė Fausta, Vilniuje lankiusi „Liepaičių“ chorą. Dabar ji muzikuoja Rasos Lapienės vadovaujamame Kretingos bažnyčios vaikų chore. Žemaitija, neslėpė muzikantas, jį, dirbantį vienoje sostinės tarptautinių logistikos įmonių, su šeima patraukė dar ir todėl, kad Godelių kaime Plungės rajone jo tėvai turi sodybą, augina uogas, vaisius, o Vainius jau daugel metų iš jų gamina naminį obuolių, juodųjų serbentų, rabarbarų vyną. „Norėčiau užsiimti vien vyndaryste, ruošiu tam dirvą“, – kalbėjo grupės „Gyvasis vynmedis“ atlikėjas, o jos pavadinimas – kaip simboliška! – tarsi atspindi ir jo pomėgį.
|