Skaičiuojama, kad apie įmokų atsiėmimą svarsto net 40 proc. pensijų sistemos dalyvių.

Jau kitąmet Lietuvoje prasidės vienas didžiausių pensijų sistemos pokyčių per pastaruosius du dešimtmečius – visiems II pakopoje kaupiantiems gyventojams bus atvertos durys atsiimti savo sukauptas lėšas. Skaičiuojama, kad apie atsiėmimą svarsto net 40 proc. pensijų sistemos dalyvių. Ekspertai abejoja, ar dauguma rinksis pinigus perinvestuoti į kitus pensijai kaupti tinkamus instrumentus. Esą labiau tikėtinas Estijos scenarijus – kai 2021 m. daugiau nei pusė pasitraukusių žmonių savo santaupas išleido per pirmuosius kelis mėnesius, o ne pasirūpino ateitimi.

„Vakarų Lietuvos“ kalbinti pašnekovai ragino nesielgti spontaniškai. Jei šiandien neturite plano, ką daryti su išsiimtais pinigais – laikykite juos iki protingai pasikonsultuosite. Juolab kad pinigus sąskaitoje „valgo“ infliacija arba dar blogiau – pinigų lietui ruošiasi ir telefoniniai bei kibernetiniai sukčiai.

Kaupsite iki galo? Gausite iki 25 proc. daugiau

Finansų ir pensijų ekspertai neslėpė: artėjantis pasitraukimo langas – ne proga pykti ant valstybės, kuri vis keičia pensijų sistemą. Verčiau jau šaltai numatyti sau naudingą pensijos scenarijų. Tuo pačiu primenama, kad kaupimo nereikia sureikšminti kaip itin didelio indėlio į būsimą pensiją, mat tokiu būdu pensijos tikrai nepasidvigubinsite. Valstybei nustatant dabartinę 3+1,5 proc. įmoką tikėtasi, kad II pakopos pensija pridės apie 20–25 proc. prie „Sodros“ pensijos, kai į pensiją pradės eiti karta, visą darbingą laikotarpį dalyvavusi kaupime. To tikėtis gali tie, kurie kaupime dalyvaus iki galo nesiblaškydami.

Šiandien valstybės garantuojama senatvės pensija Lietuvoje siekia vos apie 45 proc. vidutinio darbo užmokesčio. Tai reiškia, kad išėję į pensiją, jei nekaupia papildomai, žmonės praranda daugiau negu pusę savo buvusių pajamų. Būtent dėl to prieš 20 metų ir buvo sukurta II pensijų pakopa – būdas kaupti papildomai, be galimybės pinigus išsigryninti vos panorėjus. Tokiu keliu žengia daugelis modernių Europos valstybių. Šiuo metu sistemos dalyvis kas mėnesį į ją perveda 3 proc. savo atlyginimo, o valstybė papildomai prideda 1,5 proc. vidutinio darbo užmokesčio sumos (3+1,5 proc.). Šiuo metu pensijai Lietuvoje kaupia 1,4 mln. žmonių, o bendras sukauptas turtas siekia beveik 10 mlrd. Eur.

Investuos savarankiškai

Leidinio pakalbintas 38-erių Kęstas Breskus II pensijų pakopoje dalyvauja daugiau kaip 15 metų – startavo vos įsidarbinęs į pirmąją nuolatinę darbovietę. Vis dėlto jis su žmona jau apsisprendė kitąmet sukauptas lėšas atsiimti. „Ilgą laiką vertinau sistemą kaip drausmingą būdą taupyti pensijai, bet mano pasitikėjimas sistemos stabilumu yra sumažėjęs. Paskutinieji pakeitimai – platūs ir reikšmingi, keliantys neapibrėžtumą. Dėl politinių sprendimų sunku prognozuoti, kaip sistema keisis ateityje. Dėl to šeimoje nusprendėme lėšas perkelti į kitus instrumentus“, – pasakoja Kęstas.

Finansų direktoriumi dirbantis vyras turi investavimo patirties, kaupia ir III pakopoje – periodiškai moka įmokas net dvejose bendrovėse. Šeimoje, kurioje auga du vaikai, jie į orią senatvę žiūri atsakingai ir kas mėnesį stengiasi investavimui atidėti 10–20 proc. pajamų. „Galutinio sprendimo, kur tiksliai padėsime atsiimtas lėšas, dar neturime. Svarstome padidinti III pakopos kaupimą, dalį lėšų investuoti per sutelktinio finansavimo platformas arba panaudoti kaip dalį pradinio įnašo įsigyjant nuomai skirtą nekilnojamąjį turtą”, – idėjomis dalinosi K. Breskus.

Kęstas Breskus II pensijų pakopoje dalyvauja daugiau kaip 15 metų.

Ekspertas: nukentės dabartiniai pensininkai

Teodoras Medaiskis, Vilniaus universiteto profesorius ir pensijų ekspertas, Lietuvos socialinės apsaugos ir pensijų sistemos bendraautorius, įvardijo, kad tokie, kaip K. Breskaus pavyzdžiai, – reti. „Pasitraukti gali tie, kas moka pasiimtus pinigus investuoti ir auginti geriau, negu tai daro profesionalūs investuotojai. Bet kiek tokių yra, jei neskaičiuotume manančių, kad jie tokie yra?“ – retoriškai klausė profesorius.

T. Medaiskis pasvarstė, kad didelė dalis iš pensijų fondų atsiimtų pinigų bus įlieta į rinką vartojimui. O tai – ekonomikos stabilumui rizikingas scenarijus. „Estija jau parodė, kas tokiu atveju atsitinka: iš pradžių paspartintas augimas, vėliau virstantis recesija. Todėl ši reforma gali būti skausminga dabartiniams pensininkams, nes padidintas disponuojamų pinigų kiekis neišvengiamai pakels kainas, o pensininkai jau jokių pinigų iš jokios pakopos atsiimti negali“, – primena profesorius.

Jis sutiko, kad kiekvienas sprendžia pats, kaip elgtis su savo pinigais. Bet vienam svarbu „čia ir dabar“, o kitas pakankamai apdairus ir rūpinasi ateitimi. „Tačiau ar neatsitiks taip, kad tam apdairiajam ateityje teks prisidėti ir prie to nerūpestingojo išlaikymo. Dabartinė reforma, toleruodama tokio vienadienio elgesio galimybę, perkelia nerūpestingųjų išlaikymo naštą apdairiesiems“, – sakė T. Medaiskis.

Neišmanantiems siūlo nesitraukti

Anot T. Medaiskio, pasitraukti gali būti tikslinga tiems, kam sukaupta suma būtina tikrai kritiniams, gyvybiškai svarbiems poreikiams (pvz., gydymui, paliatyviai slaugai). Pasitraukti galėtų svarstyti ir tie, kam pensija nebetoli ir jau aišku, kad apskaičiuota mėnesinė išmoka iš pensijų fondų sudarys mažiau 10 proc. socialinio draudimo pensijos. Tuo pačiu T. Medaiskis siūlo tokioje situacijoje esantiesiems dar kelerius metus palaukti ir užuot dabar pasiėmus kokius 5 tūkst. Eur, išeinant į pensiją pasiimti gal net 7–8 tūkst. Eur.

Anot jo, kaupiant sumos auga eksponentiškai, ir po 20–25 metų darosi tikrai reikšmingos. Esą klaidingiausia nutraukti kaupimą kelio pradžioje ar pusiaukelėje, ką dabartinė reforma, deja, ir leidžia padaryti.

„Patarčiau iš kaupimo nesitraukti, išskyrus jau paminėtus kritiškus atvejus arba turint galimybių ir gebėjimų investuoti pačiam. Visais kitais atvejais dalyvauti apsimoka, nes vien socialinio draudimo garantuojama apsauga, nors, manau, ir bus pakankama, bet vis tiek reikš juntamą pajamų sumažėjimą senatvėje. Kaupimas gali šį efektą sušvelninti“, – pataria profesorius.

Įdomu tai, kad kaupime likti itin apsimoka mažas (minimalias) pajamas gaunantiesiems, nes valstybės pridedama 1,5 proc. nuo VDU dalis dažnai yra didesnė negu atlyginimo dalis. SEB banko neseniai atlikta apklausa parodė, kad būtent mažas pajamas turintys gyventojai (53 proc.) labiau linkę nutraukti kaupimą.

„Sodra“ prašo palaukti oficialios skaičiuoklės

Šiuo metu internete galima rasti bankų ir pensijų fondų sukurtų skaičiuoklių, kurios preliminariai suskaičiuoja finansinius pasitraukimo scenarijus. Vis dėlto „Sodros“ patarėja komunikacijai Malgožata Kozič akcentavo, kad, tikėtina, nė viena bendrovių neturi visos informacijos apie žmogaus pervestas įmokas ir sukauptą turtą, tad rezultatai gali būti preliminarūs.

„Sodra“ šiuo metu intensyviai dirba kurdama atnaujintą prognozuojamos senatvės pensijos skaičiuoklę. Patikimiausius ir išsamiausius rezultatus skaičiuoklė rodys nuo 2026 m. sausio 1 d., į juos įtraukus ir visas šiemet kauptas įmokas.  

Atnaujinta prognozuojamos pensijos skaičiuoklė pateiks palyginimą, kiek lėšų žmogus sukauptų iki senatvės pensijos ir kokio dydžio pensiją gautų, jei kauptų toliau, arba kokio dydžio išmoką gautų ir kokia pensija būtų, jei pasitrauktų iš kaupimo.

Auksas – visada gera idėja

Marius Plečkaitis, nepriklausomas finansų konsultantas, „Instagram“ turintis populiarią investavimo patarimų paskyrą „Pagalvė ateičiai“, pastebėjo: jei žmogus dar nežino, ką su II pensijų pakopoje sukauptais pinigais norėtų daryti, geriau jų neskubėti išsiimti. Kitaip egzistuoja didelė tikimybė, kad išimti pinigai bus tiesiog padėti į indėlį ar, dar blogiau, palikti banko sąskaitoje, kur juos po truputį grauš infliacija. Blogiausias atvejis – pinigai atsidurs sukčių rankose.

Vis dėlto, jei nutarėte išsiimti pinigus ir juos investuoti savarankiškai, konsultantas siūlo investicijas išskaidyti arba kitaip – „nelaikyti visų kiaušinių vienoje pintinėje“. „Naudojant šiuo metu itin populiarią priemonę – ETF (biržoje prekiaujamus fondus), investuojami pinigai jau yra paskirstomi tarp šimtų ar net tūkstančių skirtingų akcijų ar obligacijų, išmėtytų po Europą ar visą pasaulį. Vis dėlto vien su ETF (ypač vienu vieninteliu) apsistoti nesiūlau, nes sunku išvengti didelės priklausomybės nuo JAV ekonomikos“, – priminė M. Plečkaitis.

Anot jo, papildomai galima svarstyti sutelktinio finansavimo ir tarpusavio skolinimo platformas. Tiesa, svarbu atsirinkti patikimas platformas ir projektus, taip valdant riziką. „Neužmirščiau klasikinės ir kažkiek alternatyvios investicijos – aukso, į kurį galima investuoti įvairiais būdais“, – priminė M. Plečkaitis.

Investuokite, jei suprantate

Susiradus potencialų investicinį šaltinį, reikėtų pasidomėti, ar jis reguliuojamas Lietuvos banko ar kitos Europos Sąjungos priežiūros institucijos. Pavyzdžiui, sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjams Lietuvos banko išduotas licencijas lengvai galima patikrinti internete.

Investuojant į pavienės įmonės obligaciją, rizika, kad ji nebus neišpirkta, yra sąlyginai didelė. Todėl svarbu atsakingai įvertinti leidėjo patikimumą, perskaityti prospektą, pasidomėti įmonės finansine būkle.

Reiktų vengti investuoti į tai, ko nesuprantate, ir nenukreipti reikšmingos pinigų sumos į projektus ar priemones, apie kuriuos pirmą kartą išgirdote (dažnai tai būna įvairios Crypto schemos).

Kokios „raudonos lemputės“ rodo, kad žmogui siūlomas investavimo būdas yra apgavystė?

„Pirmiausia, reikėtų vengti investicinių pasiūlymų, brukamų skambučiais, žinutėmis“, – perspėjo M. Plečkaitis. Anot jo, sukčiai jau aktyvina apsukas.

„Tikras finansinių priemonių platintojas (pardavėjas) neturėtų žadėti garantuotos ar labai didelės grąžos. Investavimo pasaulyje 10 proc. metinė grąža yra laikoma labai aukšta, todėl pažadai uždirbti 20–30 proc., nekalbant apie 50 proc. per metus, turėtų būti aiškus signalas, kad tai yra apgaulė“, – sako finansų patarėjas.

Galima svarstyti ir apie asmeninį investavimą, nesinaudojant II ar III pensijų pakopomis. Pavyzdžiui, kas mėnesį savarankiškai investuojant po 100 Eur į pasaulio akcijų ETF, ilguoju laikotarpiu galima tikėtis 8 proc. metinės grąžos. Pradėjus keturiasdešimties ir investuojant iki pat pensijos (apie 25 m.), iš viso fondams būsite pervedę 30 tūkst. Eur, o sukaupę ir atsiėmę – apie 90 tūkst. Eur – net tris kartus daugiau. Būtent šis pavyzdys parodo, kodėl geriau pinigus dėti ne į kojinę, o profesionaliai investuoti. Tačiau kaupiant asmeniškai ir norint išvengti didesnių portfelio vertės svyravimų ateityje, periodiniu portfelio performavimu reikėtų užsiimti pačiam investuotojui.

Jolanta VENSKUTĖ

Specialiai „Vakarų Lietuvai“

• Rašyti komentarą (0)