Kretingos lurdas šiandien

Kretingos lurdo grota skaičiuoja savo 92-uosius metus. Pastatytas, kaip Prancūzijos Lurdo kopija, kretingiškių lurdas sulaukė ne tik tikinčiųjų dėmesio, bet ir sunkios sovietų rankos. Niekintas ir naikintas, Kretingos lurdas vis dėlto išliko beveik toks pat, koks buvo tarpukariu. Tačiau tam prireikė nemenkų kretingiškių pastangų.

Prancūzijoje esantis Lurdo miestas garsėja, kaip viena svarbiausių piligrimystės vietų. Čia esančioje grotoje XIX amžiaus antroje pusėje paprastai mergaitei, vardu Bernadeta, net 18 kartų apsireiškė Švč. Mergelė Marija. Toje vietoje prasiveržusio šaltinio vanduo išgydė neregį ir iki šiol tikintieji iš viso pasaulio plūsta į Lurdo grotą maldauti asmeninių stebuklų. Kretingos lurdo vietoje nieko panašaus nėra įvykę, tačiau jau nuo seno vieta traukia maldai religingus žmones ir mūsų kraštą siekiančius pažinti keliautojus. Dar nuo pagonybės laikų tikėta, kad šalia Kretingos lurdo trykštantis šaltinis turi stebuklingų galių, nes tekąs į rytų pusę.

Kretingos lurdas mieste pastatytas neatsitiktinai. Pranciškonai 1933 metais, kuomet buvo minimas 75-asis Švč. Mergelės Marijos apsireiškimo Lurde jubiliejus, nusprendė pastatyti Lurdo kopiją pranciškoniškame Kretingos mieste. Tuo labiau, kad Švč. Mergelė Marija vaizduojame miesto herbe, ji laikoma Mažesniųjų brolių ordino (pranciškonų) globėja. Bažnyčioje už altoriaus kabantis titulinis paveikslas taip pat dedikuotas Švč. Mergelei Marijai.

Kretingos lurdas tarpukariu

Kretingos lurdui pasirinkta vieta šalia vinguriuojančio upelio – kretingiškiai jį nuo seno vadina Pastauninku, nors tikrasis upelio pavadinimas yra Dopultis. Priešais vienuolyną esantis slėnis puikiai tiko sumažintai Lurdo kopijai. Kadangi Lietuvoje natūraliai gamtoje tokių grotų nėra, statybų iniciatoriai pranciškonai pasirinko akmenis. Jų netrūko laukuose, o daugiausiai akmenų statyboms liko nuo nugriauto vienuolyno bravoro.

Vis dėlto kretingiškių lurdas turėjo ir tiesioginių sąsajų su Prancūzijos Lurdu. Būtent ten buvo užsakytos dvi skulptūros – šv. Bernadetos (įrodžius jai įvykusius apsireiškimus, Bernadeta šventąją paskelbta Kretingos lurdo pastatymo metais) ir Švč. Mergelės Marijos. Skulptūros buvo išlietos iš ketaus, tad jas abi atnešti į Kretingos lurdą prireikė net 12 vyrų. Į šalia trykštantį šaltinį įpiltas stebuklingu ir šventu laikomas Prancūzijos Lurdo šaltinio vanduo.

Grotą papuošė balto marmuro altorius, o naujo statinio pašventinimo iškilmės truko net dvi dienas – rugpjūčio 1-ąją ir 2-ąją. Iškilmingose šv. Mišiose dalyvavo kelios dešimtys kunigų ir vienuolių, o į Kretingą suplūdo net 25 tūkstančiai maldininkų – jie keliavo traukiniais, vežimais, pėsčiomis. Kretingos lurdą aplankė pats Antanas Smetona – tuometinis Lietuvos prezidentas.

Lurdas senose kretingiškių nuotraukose

Prasidėjus okupacijoms ir sovietmečiui, Kretingos lurdas iš tikinčiųjų paniekinamai buvo atimtas. Šių eilučių autorės senelis Petrovinas Butkus yra pasakojęs, kad vykdant vieną pavasarinių talkų jam buvo įsakyta grotoje esantį marmurinį altorių suskaldyti pneumatiniu grąžtu. Atsisakius tai padaryti, talkos organizatoriai surado keletą vyrų, kurie „už butelį degtinės“ altorių sudaužė kūjais.

Tik gerų ir drąsių žmonių dėka tokio pat likimo išvengė lurde esančios skulptūros. Ketaus nesudaužysi, bet jis galėjo būti panaudotas ir kaip metalo laužas. Kretingiškiai rizikavo savo saugumu ir skulptūras, kaip teigia Kretingos istorikai, išnešė į bažnyčią.

Jeigu ne šis poelgis, vargu, ar skulptūros būtų sulaukusios šių laikų. Sovietmečiu grota buvo užpilta žemėmis ir apleista. Kretingiškė Virginija pasakojo, kad būdami vaikai lengvai pasiekdavo grotos viduje, už Švč. Mergelės Marijos skulptūros, esančia angą. Dabar, kai lurdas išvalytas, vargu, ar tą ertmę pavyktų pasiekti be kopėčių. Ne vienas kretingiškis pamena, kad lurdas sovietmečiu buvo tapęs paauglių parūkymų vieta, benamiai ten nesikuklindavo atlikti gamtinius reikalus.

Lurdas senose kretingiškių nuotraukose

Tik prasidėjus Sąjūdžiui Kretingos lurdas grąžintas tikinčiųjų bendruomenei. Grota išvalyta, sugrąžintos išsaugotos skulptūros, sutvarkyta aplinka. Altorius taip niekada ir neatkurtas. Ir nors daugelį metų Kretingos lurdą saugojo metalinės grotos, jis visada buvo mėgstama tikinčiųjų vieta. Šalia buvęs suoliukas atsiklaupti buvo iki plonumo nuzulintas besimeldžiančiųjų. Jau trečius metus grotos metalinė tvora nebejuosia – Kretingos lurdas yra atvertas visiems, kaip buvo sumanyta nuo pat jo pastatymo pradžios.

Kretingos lurdo grota – ne vienintelė Lietuvoje. Mūsų šalyje grotų priskaičiuojama apie pusšimtį. Seniausia lurdo grota laikoma esanti Palangoje. Palangiškiai, kaip ir Kretingos tikintieji, rizikavo ir lurde esančias skulptūras taip pat „išvogė“ sovietmečiu, kad galėtų išsaugoti. Daugiausia lurdo grotų užfiksuota Žemaitijoje ir Suvalkijoje. Tarp viso pusšimčio labiausia lankomi yra Kretingos, Palangos, Šiluvos lurdai.

• Rašyti komentarą (0)