Iš Kretingos kilusio generolo Vlado Nagiaus-Nagevičiaus užmoju, prieš 100 metų įkurtos karininkų šeimų moterų organizacijos garbingą vėliavą ir šiandieną neša Klaipėdos regiono atstovės: (iš kairės) Birutė Trakimienė, pirmininkė Sigita Stonkienė ir Boneta Baltrūnienė.

Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Birutės karininkų šeimų moterų sąjunga, vienijanti 6 regionų – Kauno, Vilniaus, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio ir Alytaus – draugijas, šiemet švenčia gyvavimo ir veiklos 100-metį. Birutietės rūpinasi Lietuvos karių šeimomis, globoja sužeistus ir ligotus karius, puoselėja tradicijas, užsiima labdara ir švietimu, ugdo jaunimą. „Labai branginame šį vardą: būti birutiete mums yra didžiulė garbė ir atsakomybė“, – „Pajūrio naujienoms“ tvirtino Klaipėdos draugijos atstovės: jos pirmininkė klaipėdietė Sigita Stonkienė, vydmantiškė Birutė Trakimienė ir kretingiškė Boneta Baltrūnienė.

Veikla – savanorystės principu

B. Trakimienė dirba Vydmantų gimnazijos bibliotekoje, B. Baltrūnienė – šeimos gydytoja, S. Stonkienė yra verslo srities žmogus. Į draugiją jos susibūrė panašiu laiku – prieš 15 metų, Klaipėdoje besikuriant jų organizacijai.

Birutiečių veikloje moterys – karininkės, karininkų žmonos ir dukterys – dalyvauja savanorystės principu.

Kuo pašnekoves sužavėjo ir įtraukė šios draugijos veikla? B. Baltrūnienė sakė, kad apie šią organizaciją dar paauglystėje sužinojusi iš savo močiutės šviesaus atminimo Onos Radavičienės: „Ji pasakodavo, kaip Smetonos laikais, o ir pokariu karininkija buvo labai svarbus visuomenės sluoksnis, kad jų žmonos burdavosi pagelbėti sužeistiems kariams, slaugydavo juos, paremdavo jų šeimas. Tačiau būti karininko žmona tarpukariu buvo tarsi privilegija, nes dauguma jų nedirbo, o dabar reikia derinti ir darbą, ir laiką, atiduodamą šiai savanoriškai veiklai.“

Su savo būsimu vyru puskarininkiu Vytautu, dabar – pulkininku leitenantu, ji susipažino kai, pirmąkart neįstojus į medicinos studijas, teko dirbti raštvede Savanoriškoje krašto apsaugos tarnyboje. Kitąmet ji įstojo į tuometinę Kauno medicinos akademiją, o Vytautas – į Karo akademiją. „Ištekėjusi tapau karininko žmona, bet galvojau, kad tam, jog tapčiau birutiete, reikia nusipelnyti, nes ne bet kam ši garbė tenka“, – atviravo B. Baltrūnienė.

Klaipėdos regiono birutietės savo organizacijos 100-mečio minėjime LR Prezidentūroje su Garbės birutiete Diana Nausėdiene ir dabartine birutiečių sąjungos pirmininke Asta Vaikšnoriene (centre), tarp jų – ir naujoji narė kretingiškė Liucija Baltrūnaitė (šešta iš kairės).

Įšventina vado žmona

2000-aisiais atsinaujinus Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Birutės karininkų moterų sąjungos veiklai, tuometinio šalies kariuomenės vado Arvydo Pociaus žmona Namida Pocienė skatino karininkų žmonas burtis į draugijas: „Pradėjome bendrauti, rinkdavomės karininkų ramovėje Klaipėdoje. 2010 m. vado žmona – tokia tradicija nuo tarpukario – iškilmingai Palangos ramovėje mane įšventino į Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Birutės karininkų šeimų moterų sąjungos nares“, – B. Baltrūnienė pasidžiaugė už save ir savo dukterį Liuciją, kuri neseniai taip pat tapo šios organizacijos nare. – Dukroms suteikiama prigimtinė duotybė būti birutietėmis.“

B. Trakimienė – vyriausiojo leitenanto Kęstučio Trakimo, nuo 1991-ųjų Kretingos savanoriškų pajėgų kuopos vado, dabar – atsargos karininko, žmona. „Kęstutis augo pokario partizanų šeimoje, ir visąlaik šeimos pokalbiuose vyravo ši tema. Su vyru dalyvaudavome visose valstybinėse šventėse, patriotiniuose renginiuose, ir besikuriančios Klaipėdos draugijos vadovė Sigita paskatino mane tapti jos nare“, – apie tai, kaip tapo birutiete, pasakojo B. Trakimienė, beje, ir pati nešiojanti šį garbingą kunigaikštienės vardą.

Simboliška, kad Birutės Trakimienės, kurios šaknys – Palangoje, vyras pavadintas Kęstučiu, o jiedu savo sūnui davė Vytauto vardą. Moteris didžiuojasi per šventes dėvėdama šviesaus atminimo savo anytos Onos Trakimienės palikimu – jai perduotą pačios siuvinėtą tautinį kostiumą.

Viena kitai – tarsi seserys

S. Stonkienė atviravo, kad birutiete tapo todėl, kad jos vyras pulkininkas leitenantas Leonas Stonkus buvo vienas tų, kurie Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo pradžioje užsirašė į savanorių gretas. O tuometinio Lietuvos kariuomenės vado žmona Namida Pocienė skatino ją burti kitas Klaipėdos krašto karininkų žmonas, – jų draugija oficialiai buvo įregistruota 2012 m.

„Būti birutiete man tapo gyvenimo būdu: turi duoti, ką gali, – savo laiką. Tokios yra mūsų, birutiečių, šeimos. Jos žino, kur mes leidžiame laiką ir pinigus, o tai ir yra didžiausia prasmė“, – akcentavo S. Stonkienė.

Pašnekovės džiaugėsi, kad ir veikloje, ir tarpusavyje birutietes vienija labai stiprus seserystės ryšys, nepaisant to, kad jų vyrai pasiekę skirtingus rangus: „Vykstame aplankyti vienos kitas čia pat, Lietuvoje, ir į užsienį. Džiaugiamės, kad mūsų gretas papildo jauno amžiaus karininkų žmonos.“

Kasmet rugsėjį Palangoje vyksta Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Birutės karininkų šeimų moterų sąjungos suvažiavimas, per kurį įšventinamos naujos narės.

Šiemet ši ceremonija įvyko per LR Prezidentūroje surengtos organizacijos veiklos 100-mečio minėjimą. Ši iškilmė taip pat tradiciškai rengiama ir Birutės vardo dieną – vasario 5-ąją – skirtingų miestų karininkų ramovėse.

Klaipėdos regione susibūrė per 20 birutiečių. Centre – pirmininkė Sigita Stonkienė, antroje eilėje antra iš kairės – Boneta Baltrūnienė, pirma iš dešinės – Birutė Trakimienė.

Turtingas veiklų kaleidoskopas

Paprašytos apibūdinti savo veiklą, moterys galėtų pasakoti ilgai – šitiek matomų, o ir nematomų darbų, ypač – organizuojant renginius, nuveikta.

Šį šeštadienį, spalio 18-ąją, Vilniaus Vingio parke rengiamas bėgimas „In Memoriam“ mirusių karių šeimoms paremti. Tai – tradicinis kasmetinis bėgimas, kuriame dalyvauja ir kitų šalies dalinių kariai, šauliai, birutietės, vykstantis ir kitose vietose, netgi užsienyje. Solidarizuosis ir „Žemaitijos“ brigados kariai – jie bėgs Klaipėdoje. Per bėgimą renkamos aukos, o advento vakarą lėšos perduodamos mirusiųjų šeimoms – šiemet tokių yra 6.

Moterys taip pat renka aukas Ukrainai, – šiemet išsiuntė autobusą su tikslinga parama. Lanko ir rūpinasi Palangos reabilitacijos ligoninėje besigydančiais užsienio šalių kariais. Pyragų dieną kepa pyragus ir vyksta į dalinius, taip pat rinkdamos aukas sunkiai besiverčiančioms ar sergančių karių šeimoms.

Klaipėdietės, kaip palaikymo komanda, dalyvavo šiemet Kanadoje surengtose pasaulinėse sužeistų karių sporto žaidynėse „In victus“, kuriose Ukrainos delegacija buvo gausiausia, o Lietuva jose dalyvavo pirmąsyk.

Jau dešimtmetį Klaipėdos regiono birutietės pajūryje rengia savaitės trukmės patriotines vaikų stovyklas „Mes – Lietuvai“, pernai – išvien su vaikais iš Ukrainos, o šiemet atskirai lietuviams ir ukrainiečiams. Jose vyksta edukacijos pilietiškumo tema, vaikai sužinojo apie M. K. Čiurlionį, matė filmą „Angelų takais“, lankėsi Dragūnų batalione.

Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Birutės karininkų šeimų sąjungos atstovės iš visų regionų kasmet renkasi į suvažiavimą Palangoje. Nuotr. iš Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Birutės karininkų šeimų moterų sąjungos Klaipėdos draugijos archyvo

Neša garbingą vardą

Šiemet Vilniaus „Lėlės“ teatras, pagal Klaipėdos birutiečių parengtą projektą, pastatė spektaklį „Mergaitė su šautuvu“, kuris spalio 1 d. buvo parodytas Klaipėdos dramos teatre, po jo vyko diskusijos pilietiškumo tema. Šis spektaklis dar bus parodytas kituose šalies regionuose, kur veikia birutiečių draugijos.

„Mums labai svarbu kuo plačiau nešti garbingą birutiečių vardą: dalyvaujame kone visuose patriotiniuose krašto renginiuose. Kasmet einame į naktinį žygį, skirtą Sausio 15-osios sukilimui atminti, kasmet dalyvaujame Kariuomenės ir visuomenės dienoje, pristatome savo organizaciją, dėvėdamos tautinius kostiumus. Krašto mokyklose rengėme edukacijas apie tautinį kostiumą su užduotimis ir viktorinomis“, – tautiškumo ugdymą savo pavyzdžiu akcentavo S. Stonkienė.

---

Prie Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejaus, o ir prie Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Birutės karininkų šeimų moterų sąjungos ištakų stovėjo mūsų krašto šviesuolis brigados generolas Vladas Nagius-Nagevičius. 1922 m. jo rūpesčiu buvo įkurtas Moterų komitetas kariams, ligoniams ir žmonėms su negalia globoti. Šio komiteto pagrindu 1925 m. kovo 25-ąją įkurta Karininkų šeimų moterų draugija, kuri, 1935-aisiais, švenčiant didžiosios kunigaikštienės Birutės 550-ąsias mirties metines, buvo pavadinta jos vardu.

Po sovietų okupacijos Lietuvoje ši organizacija buvo panaikinta, tačiau išsilaikė išeivijos moterų iniciatyva, o Lietuvoje atgaivinta atkūrus nepriklausomybę.

• Rašyti komentarą (0)