Kriptoje aptikta 1752 m. datuojama Rusijos imperijos moneta.

Darnia bendryste su archeologais pasidžiaugė šeimininkas – Kretingos katalikų parapijos klebonas Saulius Paulius Bytautas.

Mažosios bendrijos „Praeities tyrimų institutas“ archeologai Jurgis Sadauskas ir Edvinas Mėčius, atliekantys žvalgomuosius tyrimus Kretingos katalikų bažnyčios šventoriaus pakraštyje, prie tvoros už parapijos namų aptiko kriptą su keliasdešimties žmonių palaikais.

Tirdami vieną iš keturių šurfų – nedidelį kultūrinio sluoksnio plotą – palei parapijos namus, kuriuos, klebono Sauliaus Pauliaus Bytauto rūpesčiu, ketinama renovuoti, archeologai pirmiausia viena šalia kitos iškasė dvi duobes: paaiškėjo, kad vienoje jų – maždaug 1,5x1,5 m dydžio, buvusi kripta.

Apie tai pirmiausiai paliudijo atidengtas plytų skliautas, o, kasant giliau, pasimatė dešimtys palaidojimų – tvarkingai sudėti žmonių skeletai.

„Akivaizdu, kad palaikai čia buvo perkelti iš kitų vietų: ne bet kaip sumesti, kaip partizanų, o tvarkingai ir pagarbiai sudėti. Palaikus perdėjome į dėžes, jie bus išvežti tirti Vilniaus universiteto antropologams, kad nustatytų mirusiųjų amžių, lytį, galbūt mirties priežastis. Po to palaikai turėtų grįžti atgal, – su klebonu aptarsime, kur ir kaip jie turėtų būti palaidoti. Klebonas pasvarstė, galbūt reikėtų palikti atidengtą kriptą po stiklu“, – pasakojo tyrimams vadovaujantis kretingiškis archeologas J. Sadauskas, ligi tol išsamiai tyrinėjęs Kretingos miesto širdį, prieš vykdant Vilniaus gatvės renovaciją.

Kriptą viename atvertų šurfų aptiko tyrimus atliekantys MB „Praeities tyrimų institutas“ archeologai Jurgis Sadauskas (iš dešinės) ir Edvinas Mėčius.

Kripta gali tęstis į šonus ir už bažnyčios tvoros, nes visame šventoriuje, istorikų žiniomis, XVII a. pradžioje pastačius bažnyčią, buvo laidojama – čia buvo kapinės, o nebetelpant, jos pratęstos kitapus Vilniaus gatvės, dar vėliau kretingiškius imta laidoti senosiose parapinėse kapinėse atokiau bažnyčios.

Tarp palaikų kriptoje buvo aptikta ir Rusijos imperijos XVIII a. vario lydinio moneta, jos paviršiuje matosi įspausta data – 1752 m. Gretimoje duobėje buvo atkastos 2 struktūros – mūras ir akmenys po juo, tai buvusio statinio liekanos, nežinia, ar tai buvo susiję su kripta.

Kituose šurfuose taip pat aptikta palaidojimų: perkasoje tarp parapijos namų šiaurinėje pusėje ir bažnyčios mūro, pasimatė greta palaidotų 3 vaikų – 2-jų kūdikių ir vieno vyresnio vaiko – palaikai, už jų – suaugusiųjų palaidojimai. „Šeimos būdavo gausios, vaikų gimstamumas ir mirštamumas –didelis. Galbūt, tai tos pačios šeimos nariai, o gal tiesiog sutapimas. Mūsų tikslas nėra nustatyti kilmę, socialinius sluoksnius, be radinių sunku kažką pasakyti apie palaidotus asmenis“, – kalbėjo J. Sadauskas. Paklaustas, koks jausmas apima atvėrus žmogaus palaikus, vedančius į šimtmečių praeitį, atsakė: „Pagarbos jausmas. Kažkas turi tą darbą atlikti. Gyvenimas juda į priekį, parapijos vadovai nori tvarkyti gerovę šiandienos žmonėms“.

Archeologai triūsia ne visame šventoriuje,o tik teritorijoje palei parapijos namus, kuriuos ketinama renovuoti: atlikus žvalgomuosius tyrimus, dar laukia geologų turimai, ir tik tuomet bus galima rengti projektą. „Atidengti šurfai – tai būsimų geologinių tyrimų vietos. Mes atidengiame tik žmogaus suformuotą sluoksnį iki 2,5 m gylio, o toliau geologų grąžtai pasieks 6 m gylį – jie tiria gamtos suformuotą paviršių, Lietuvoje – paskutiniojo ledynmečio“, – darbų eigą paaiškino kraštietis archeologas.

• Rašyti komentarą (2)