Laikinasis Kretingos medelyno vadovas Modestas Malinauskas ir miško auginimo specialistė Gražina Banienė pademonstravo, kaip atrodo suformuoti kalnapušių sodmenys, kurie bus pasodinti Kuršių Nerijos miškuose.

Visoje Lietuvoje vyksta rudeninis miškasodis. Valstybinių miškų urėdijos Kretingos regioninis padalinys įvairiuose jam priklausančiuose miškuose pasodins 181 tūkst. medelių, ir tai sudaro iki 20 proc. viso miškų atkūrimo fondo.

Kodėl ąžuolų sodinama mažiau

Darbus atliks rangovų įmonės ir urėdijos darbuotojai. Daugiausiai – 42 tūkst. – bus pasodinta pušų, 28 tūkst. – eglių, 21 tūkst. – juodalksnių, 3 tūkst. – beržų, 1,5 tūkst. – liepų.

Nors Valstybinių miškų urėdija šiemet per rudeninį sodinimą ypač akcentuoja ąžuolus, kadangi mūsų kraštuose nėra daug šiems galiūnams tinkamų augimviečių, Kretingos regioninis padalinys ąžuolyno pasodins 8-iuose hektaruose.

Kaip paaiškino miško auginimo specialistė Gražina Banienė, sodindami naujus arba atkurdami ąžuolynus miškininkai atsižvelgia į daug dalykų – medžių tankumą, dirvos drėgnumą, derlingumą, taip pat ir augančių medžių kaimynystę.

Ąžuolus specialistai sodintų, kur auga liepos, eglės, o štai kur beržai arba pušys, – nelabai, mat sparčiai augdamas beržas ąžuolui trukdytų, užgožtų. Kaip skiriasi augimo tempas, galima įsitikinti apsilankius Grūšlaukės girininkijos miške, kuriame, 2010 metais, minint Žalgirio mūšio 600-ąsias metines, tuščiame lauke, 10 ha plote, buvo pasodintas ąžuolynas, o kitapus kelio – beržynas. Po 15-os metų ąžuolai iš akies atrodo kokių 3-jų metrų ūgio, o beržai – dvigubai tiek. Pasak G. Banienės, senieji miškininkai net posakį turintys, kad girių karalius ąžuolas pageidauja augti su kailiniais, bet be kepurės, kitaip tariant, mėgsta ūksmę iš šonų, tačiau nemėgsta pavėsio iš viršaus. O su pušimi... tiesiog nesutampa jų biologiniai laukai.

Uždara šaknų sistema auginti paprastosios pušies sodmenys Vidgirių miške bus sodinami specialiu sodikliu. Kaip jis veikia, parodė Gražina Banienė ir Darbėnų girininkijos girininkas Egidijus Japertas.

Anot G. Banienės, pavasarį Kretingos regioninio padalinio miškuose ąžuolų išvis nebuvo sodinama, mat ilgą laiką visoje Lietuvoje trūko sėklų. Želdiniams veisti tinka tik labai kokybiškos – jeigu gilių derlius prastas, tai niekas jas rinkti net laiko neeikvoja. Geriausios gilės gaunamos iš gerų ąžuolynų, plantacijų, genetinių draustinių. Pernai jos buvo surinktos iš derančių sėklinių medynų, galinčių patvirtinti gilių kilmę. „Kaip mes, žmonės, turime gimimo liudijimus, taip ir medžiai, na, gal ne kiekvienas, bet savo dokumentus turi taip pat“, – teigė specialistė.

Surinktos sėklos gabenamos į vienintelę Lietuvoje miško medžių ir krūmų sėklų saugyklą Dubravoje, kur yra sudarytos tinkamos sąlygos. Iš ten ir per dvejus metus užauginti standartus atitinkantys daigai siunčiami į medelynus sodinti.

Prieš sodinant miškus, pirmiausia paruošiama želdavietė. G. Banienės teigimu, kartais tenka pašalinti galinčią stelbti augmeniją. „Nėra taip, kad iškart eini ir sodini. Svarbu, kas prieš tai augo, kaip augo – ką iškirtus randi“, – sakė pašnekovė. Jos žodžiais, mokslininkai suskaičiavo, kad, kol medis užauga, žmogus prie jo ateina 60 kartų. Ypač dažnai lanko pirmaisiais metais – juk rūpi, ar prigijo, kaip prigijo, ar pakankamai gauna šviesos? Kai jau medis artėja prie brandos, pagalbos jam reikia mažiau.

Šalia ąžuolyno Grūšlaukės girininkijoje – pušis, kurios sėklas buvo palaiminęs Popiežius Benediktas XVI.

Kuršių Neriją puošia kalnapušės iš Kretingos

Jeigu miške teritorija aptverta tvora, vadinasi, ten bent 50 proc. medžių – ąžuolai. Šiemet Kretingos rajone jų bus pasodinta Vaineikių miške, važiuojant į Šukės pusę.

Bet taip pat tvora aptveriamos ir pušys. Abiem šioms jautresnėms medžių rūšims skiriama daugiau dėmesio ir saugant nuo žvėrių – ūglius stirnos, briedžiai, G. Banienės žodžiais, su malonumu sutriauškintų skaniai, kaip salotas.

Kretingos medelynas Lietuvoje yra vienintelis, kuriame nuo mažytės sėklelės iki 5–8 m. amžiaus užauginami kalnapušių sodinukai. Jie daugiausia sodinami Neringos girininkijos Kuršių Nerijos miškuose, bet dar ir pavieniai gyventojai tiesiai iš medelyno nusiperka savo sodyboms papuošti. Paklaustas, kodėl kituose medelynuose sodinukai neauginami, laikinasis medelyno vadovas Modestas Malinauskas teigė, kad kalnapušės puikiai prisitaiko būtent prie drėgnesnio jūrinio klimato sąlygų ir gerai prigyja.

Iš viso medelynas užaugina apie 5 mln. įvairių sodmenų, o kalnapušių – apie 300 tūkst. Per šį miškasodį Kuršių Nerijoje, 14 ha plote, šių bus pasodinta 60 tūkst. Jos ten nukeliauja iškart suformuotos: su sumažinta laja, su šaknų sistema ir vietiniu gruntu. Miško auginimo specialistė paaiškino, kad, jeigu būtų sodinamos į sausą Kuršių Nerijos smėlį, – išdžiūtų, nebūtų medžiui iš kur pasiimti maisto medžiagų. O čia, specialistės žodžiais, su visu tuo paruoštu gumulu gauna gerą kraitelį ir palinkėjimą.

„Šiemet mes neauginam juodalksnio, užtat turim paprastosios eglės, karpotojo beržo, paprastojo šermukšnio, pušies, liepos, klevo, gudobelės ir kitų rūšių medžių sodinukų“, – ko medelynas turtingas, pasidžiaugė M. Malinauskas.

Vienerių metų pušies sodmenys kad ir nedideli, bet stiprūs, iškart apipurkšti repelentu.

Pušų daug, bet viena – ypatinga

O Darbėnų girininkijos Vidgirių miške, iškirstame 1,6 ha plote, kitą savaitę bus pradėtos sodinti paprastosios pušys, kiek mažiau eglių. Kaip sakė girininkas Egidijus Japertas, prieš dvejus metus pušynas čia ir yra buvęs.

Pušies sodinukai parsivežti iš Dubravos medelyno. Iš pažiūros jie maži, tačiau, kaip pastebėjo miško sodinimo specialistė, – stiprūs, be to, iškart apipurkšti repelentu – avių lajumi. Šio kvapo kanopiniai gyvūnai labai nemėgsta.

Pavasarį pasėtos pušies sėklelės Dubravoje vienerius metus augo ne grunte, o uždaros šaknų sistemos būdu konteineriniuose vazonuose šiltnamiuose. Pasak G. Banienės, ateityje, įdiegus naujas technologijas, planuojama, kad tokiu būdu Lietuvoje sodmenis augins 4 medelynai, be Dubravos, – Panevėžio, Nemenčinės ir Kretingos.

Paprastosios pušys pajūrio kraštuose – itin populiarūs miškų medžiai, bet vieną Kretinga turi ypatingą, išaugintą iš Popiežiaus Benedikto XVI palaimintų sėklų. Šią tvora aptvertą vienintelę pušį galima pamatyti Grūšlaukės girininkijos miške, prie pat 2010-aisiais pasodinto ąžuolyno. Lenkijos miškininkai, pririnkę sėklų, nusivežė į Romą, Popiežius palaimino, lenkai patys užaugino sodmenis ir Žalgirio mūšio 600-ųjų metinių proga apie 20 jų padovanojo Lietuvai. „Vienas medelis, dabar jau – visas medis, auga ir pas mus“, – tokią istoriją papasakojo G. Banienė.

• Rašyti komentarą (0)