Sodo įkūrėjas Šarūnas Kasmauskas pirmuosius darbus jame pradėjo spalį prieš 18 metų.

Spalį prasidėjo pats turtingiausias, ryškiausias ir spalvingiausias laikas Japoniškame sode Darbėnų seniūnijos Mažučių kaime. Į ryškų spalvingą kilimą, išaustą puikiai išsilaikiusios šiųmetinės laukų žalumos, įsilieja sodriomis spalvomis – geltona, raudona, oranžine – nusidažę japoniniai klevai, sakuros, saržento putinai, japoninės sedulos, pseudokamelijos, medlievos, japoninės azalijos, sparnuotieji ožekšniai, sietminai ir kiti augalai.

Savo rudenišku grožiu sodo gamta tarsi atkartoja Tekančios saulės šalies vaizdus ir tuo ilgam įkrauna mūsų atmintį prieš ateinančią niūrią lapkričio ir žiemos pilkumą. „Šiemet spalvos – ypač gražios ir ryškėja tolygiai, vis stiprėdamos sodrumu“, – kviesdami pasigrožėti Japoniško sodo spalvomis, kurios – gana trumpalaikės, tvirtino šio sodo įkūrėjas Šarūnas Kasmauskas ir jo gyvenimo partnerė Gražina Maštaraitė. Vėstant orams lankytojus jiedu kvietė taip pat iš sodo užsukti sušilti prie puodelio japoniškos žalios arbatos matcha ar matcha latte, sakurų žiedų arbatos ir pasimėgauti nuostabiais žaliosios arbatos matcha desertais.

O patys šeimininkai ir jų bičiuliai, tarp kurių – visas būrys iš Japonijos, praėjusį savaitgalį atšventė Japoniško sodo 18-ąjąį, arba, kaip juokavo Š. Kasmauskas, brandos gimtadienį.

Šiandieną šį 16 ha plotą, kuriame jau galutinai suformuotas reljefas – kalvos, iškasti, užsodinti ir įveisti 6 tvenkiniai, pasodinta tūkstančiai augalų, tarp kurių dominuoja pušys ir sakuros – šių yra per 500 – lankytojai vadina ramybės, tylos ir grožio oaze.

Š. Kasmauskas labai aiškiai prisimena sodo kūrimosi pradžią, kai 2007 m. spalio 9-ąją buvo atplukdyti pirmieji konteineriai iš Japonijos su ekskavatoriais ir buldozeriais, ir jau kitą rytą buvo pradėti sodo kūrimo darbai, kuriems ligi šiol tebevadovauja meistras H. Watanabe.

„Lietuviški rudens orai nelepino. Šlapiame molyje buvo pradėti darbai ant aukščiausios vietos – vadinamojo Muzikanto kalno. Kasėme tvenkinį, nes ten iš žemės tryško šaltiniai, buvo formuojami trys upeliai, kaskadomis besileidžiantys žemyn. Pradėjome vežti ir dėlioti riedulius. Šiandieną į sodą jau suvežta ir sudėliota daugiau nei 13 tūkstančių tonų akmenų, jų kiekis sudaro apie 900 masyvių sunkvežimių“, – dalijosi sodo įkūrėjas ir jo puoselėtojas.

Ruduo Japoniškame sode

Daugiausia akmenų yra suvežta iš Skuodo rajono laukų – sodo savininkas juos superka iš ūkininkų, augalus dažniausiai atsigabena iš Japonijos. Itin ryškūs pokyčiai Japoniškame sode įvyko praėjusią vasarą. Vaikštant po sodą, sunku įsivaizduoti, ko dar jame trūksta: sukurta iliuzija, kad kalvos natūraliai išsimėčiusios po apylinkes, tarp jų teliūškuoja tvenkiniai, sukuriantys veidrodinius atspindžius, retų augalų gausybė, akmenimis grįsti takai – pojūtis toks, lyg būtum atvykęs į kitą gamtinę juostą ir kitokią kultūrą.

„Šią vasarą samdėme būrį darbuotojų ir atlikome labai daug sunkių darbų: išravėti takai – kone plėšiniai išplėšti, akmenimis pakopomis žemyn išgrindėme takus, išvalėme upelius. Svečiai iš įvairių Europos šalių, kurie spalio pradžioje buvo atvykę į Palangoje surengtas Japonų kultūros dienas, stebėjosi, sakydami, kad tokio dydžio atkartoto tradicinio japoniško sodo Europoje niekur nėra matę. Beje, pagal japonų tradicijas kuriamas mūsų sodas savo dydžiu kol kas vis dar yra didžiausias Senajame žemyne“, – sėkme džiaugėsi Š. Kasmauskas.

Paklaustas, ko gi dar trūksta jų sode, kokie planai, Š. Kasmauskas atsakė; „Ligi kitų metų šiltojo sezono norime užbaigti įrengti arbatos namus: iš Japonijos atvykę staliai apkals pastatą lentelėmis, įstatys specialios formos jau pagamintus langus. Dar norime tarp kalvų ir tvenkinių įrengti 3 lenktus tiltus. Ir toliau sodą turtinsime augalų kolekcijomis, mažosios architektūros elementais“, – akcentavo sodo šeimininkas.

• Rašyti komentarą (0)