– Tuo metu buvau darbe, sodininkų bendrijoje „Draugystė“. Girdėjau gyventojų perspėjimo sirenas, bet labai silpnai. Pas mane visada groja radijas, bet per tą stotį nieko nepranešė, valstybinio radijo neįsijungiau. Tokios pratybos kelia nejaukumo jausmą, bet jos – reikalingos.
Raimundas MIKUCKAS:
– Dirbu mokykloje. Tuo metu buvau rūsyje. Tai perspėjimo signalą ir ten girdėjau labai garsiai. Taip pat gavau ir pranešimą į telefoną. Galbūt ta sirena yra netoli mūsų mokyklos, nežinau. Manau, kad turime būti pasirengę, duok, Dieve, kad to neprireiktų. Tokie mokymai reikalingi ne vien dėl karo, žmogus turi būti pasirengęs ekstremalioms situacijoms.
Vaiva RADIKAITĖ:
– Tuo metu buvau kolegijoje Klaipėdoje. Jokio garsinio signalo negirdėjau, bet gavau pranešimą į telefoną. Įdomu tai, kad visi studentai jo sulaukėme skirtingu laiku ir tas tarpas buvo ilgokas. Įsijungėme ir pranešimą, bet jis mums pasirodė neinformatyvus, taip ir nesupratome su bendramoksliais, ką tuo metu turėtume daryti. Po to kolegijoje padiskutavome, kad kol kas jaučiamės nepasirengę.
Aurimas UBIS:
– Buvau namuose Klaipėdos rajone. Tai tikrai jokio garsinio signalo negirdėjau, bet pranešimą gavau. Tokių pratybų tikrai reikia, o ir pats aktyviai domiuosi, ką reikėtų daryti kilus karui. Taip, kad jaučiuosi pasirengęs.
