„Pažinę save, galime tobulėti, ugdytis reikiamas savybes, kurti įsitikinimus, keisti požiūrį, tinkamai naudotis savo pasąmonės galia“, – sakė jogos mokytoja Vaida Ramonaitė-Juščienė.

„Draugystės“ sodininkų bendrijoje Kretingoje, Genių gatvėje, – paskutinieji statybos štrichai: iki oficialaus Jogos namelio atidarymo rytoj, šeštadienį, turės būti pabaigta įrengti buitinė patalpa, lauke išklotos trinkelės, pastatas išpuoštas šventę liudijančiais atributais.

Pradžia – nuo svajonės

„Viskas bus atlikta laiku, Visata mums padės“, – neabejojo sertifikuota jogos mokytoja, koučerė Vaida Ramonaitė-Juščienė.

Turėti atskirą erdvę, kurioje galėtų organizuoti jogos užsiėmimus, buvo jos svajonė, prie kurios išsipildymo prisidėjo profesionalų supratimą apie statybas turintis vyras – namelį pastatė savo rankomis. Anot pašnekovės, artimo žmogaus palaikymas visada yra labai svarbu.

„Mudu su Arūnu vienas kitam duodam saviraiškos laisvę. Aš priimu jo idėjas, jis – mano. Vyras žino, kad domiuosi joga, kad man patinka kitus jos mokyti – juk esu baigusi dar ir pedagogiką“, – šypsojosi anksčiau buhaltere dirbusi Vaida.

Buvo, kai jogos užsiėmimus ji organizavo Kretingos mieste išsinuomotoje sporto salėje, taip pat šeimos gyvenamojo namo svetainėje.

„Pamenu, kaip nedrąsiai pirmąkart į internetą įdėjau skelbimą, drebėdama laukiau, ar kas atsilieps. Atėjo tik vienas vienintelis jogiukas, bet stengiausi ir dėl jo“, – apie veiklos pradžią papasakojo pašnekovė.

Daugiau su skelbimais internete ji teigė „nebežaidžianti“, geriausiai pasiteisina reklama „iš lūpų į lūpas.“ „Man patinka, kad tie žmonės, kurie ateina į treniruotes, apie savo patyrimus pasipasakoja draugams, pažįstamiems, juos sudomina, savotiškai „užveda“, ir taip tas mūsų ratas vis plečiasi“, – pasidžiaugė V. Ramonaitė-Juščienė.

Jogos namelis šventiniais balionais pasipuoš jau rytoj.

Pirmiausia jogoje atrado pagalbą sau

Ji pati jogą atrado susidūrusi su sveikatos problemomis – kad išvengtų operacijos, teko lankytis kineziterapijos kabinete. Bet atsitiko, kad aptingo – mėnesį ar du neprisivertė eiti mankštintis.

„Artėjant planuotam susitikimui su kineziterapeutu, galvojau: kaip dabar pasiteisinsiu? Ką pasakysiu, kokius pratimus dariau? Kaip tik tuomet po ranka pasitaikė prieš kelerius metus mano pačios nusipirkta knyga apie jogą – vartau, žiūriu, kad pratimai panašūs į tuos, kuriuos atlikdavau, be to, žmogus skatinamas dar patyrinėti save ir iš vidaus, pažinti save kitu kampu“, – kaip susiviliojo senovės indų filosofijos ir praktikos sistema, papasakojo V. Ramonaitė-Juščienė.

Anot jos, mokomės mokyklose, aukštuosius mokslus baigiame, tačiau vidinis pasaulis daugeliui mūsų dažnai taip ir lieka paslaptis. O joga padeda ją atskleisti.

Bet vien perskaityta knyga Vaida neapsiribojo – ieškojo galimybių tobulintis, užsiregistravo į tarptautinius Šivananda jogos vedantos centro organizuojamus mėnesio trukmės kursus Lenkijos Utskoje.

Anot pašnekovės, Šivananda joga vedanta mokyklos šaknys – Indijoje, Rišikeše. Vaida ten yra pabuvojusi. „Tai labai jaukus, šiltas ir šventumo pilnas ašramas – vienuolynas, dvasinės praktikos vieta“, – apibūdino ji.

Mokyklą įkūrė jogos meistras Svamis Šivananda, kurio mokinys Svamis Višnudevananda buvęs pasiųstas mokymą paskleisti Vakaruose. Pagrindinius jogos teiginius šis suvedęs į penkis principus: tinkami pratimai, kvėpavimas, atsipalaidavimas, pozityvus mąstymas ir meditacija, žinoma, ir tinkama mityba

Jaukioje patalpoje, kurioje vyks jogos treniruotės, atskiras kampelis skirtas konsultacijoms.

Ras, ko kas ieško

Trenerės teigimu, išgirdus žodžius „tinkama mityba“ dažnam gali atrodyti, kad visai negalima valgyti mėsos. „Aš pati jos nevalgau, nenoriu, bet – galima. Tik gal ne triskart per savaitę, gal užteks vieno karto – tada jogą propaguojantis žmogus nesijaus apsunkęs, gerokai lengviau bus atlikti kad ir „žvakę“ arba kitus pratimus (asanas), kurių tiek daug, kiek pasaulyje gyvų būtybių“, – palygino jogos mokytoja.

Semtis žinių ji buvo užsiregistravusi Šivanandos jogos vedantos centre Lenkijoje, tačiau, likus nedaug laiko iki kelionės, dėl prasidėjusios kovido epidemijos buvo uždarytos valstybių sienos.

Taigi mokslus, kuriuos organizavo Austrijos Šivanandos jogos vedantos centras, pavyko baigti nuotoliniu  būdu. Vaida pridūrė, kad Vilniuje taip pat veikia toks centras, kuriam vadovauja buvusi jos mokytoja ir kuratorė Durga Devi.

Jogos studijos namelio erdvėje tilps iki 10–12-os užsiregistravusių žmonių. Dalis jų įsigis abonementus, dalis galbūt čia ateis pavieniams kartams, bet visi atras, ko ieško: vieni sustiprins sąnarius, kiti – nugarą, kojas. Vienas užsiėmimas paprastai trunka iki 1,5 valandos. Galėtų ir trumpiau, bet būtent tiek reikia, kad pajustų tikrąjį poveikį. Be fizinių pratimų, šioje studijoje bus suteiktos visos galimybės žmogui pažinti save: kodėl vienaip ar kitaip elgiasi, kodėl gauna rezultatus ne tokius, kokių tikisi, kaip pasiekti tikslus, kaip nustoti arba pradėti daryti veiksmus, vedančius augimo link.

„Tik pažinę save galime tobulėti, ugdytis reikiamas savybes, kurti įsitikinimus, keisti požiūrį, tinkamai naudotis savo pasąmonės galia“, – akcentavo V. Ramonaitė-Juščienė, lankytojams suteikianti ir koučingo, hipnoterapijos, jogos filosofijos bei psichologijos, neurolingvistinio programavimo (NLP) žinių.

• Rašyti komentarą (0)