Simonos Mikelkevičienės žodžiais, kuo plačiau skleisti žinią apie diabetą yra labai svarbu. Šios misijos ėmėsi ir vienračiu pajūrį pasiekęs vilnietis Žygintas Kirilovas (kairėje). Dešinėje – dviračiu kartu keliavęs Žyginto draugas Artūras Liekis.

Viskas prasideda nuo tylaus, bet atkaklaus pypsėjimo, kuris tampa nauju šeimos garso takeliu. Arba – nuo skaičiaus ekrane, kuris per kelias akimirkas apverčia pasaulį aukštyn kojomis. Kretingos ,,Diabet IQ“ klubo vadovės Simona Mikelkevičienės žodžiais, diagnozė diabetas į kasdienybę įsiveržia be perspėjimo, atsineša ne tik adatėles, sensorius ir pompas, bet ir nematomą naštą: baimę, nežinomybę ir begalinį nuovargį, kuris šiandien – nebe nuovargis, o tiesiog gyvenimas.

Susirgo vaikas – „serga“ visa šeima

Kad kada nors imsis vadovauti ,,Diabet IQ“ klubui, buvusi Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ūkio daliai Simona Mikelkevičienė nebūtų patikėjusi – prieš dvejus metus po profilaktinio patikrinimo mokykloje kaip perkūnas iš giedro dangaus trenkė žinia, kad diabetu serga paauglė dukra.

„Žemė tada slydo iš po kojų – galvojau, nuo ko, kas, kaip, kodėl? Gal blogai maitinau?“ – išgyventas pirmąsias dienas prisiminė Simona. O, anot jos, kai suserga vaikas, tai „suserga“ ir visa šeima. „Dabar taip mes ir gyvenam... Kepu kotletus – skaičiuoju, kiek ko įdedu, verdu sriubą – taip pat skaičiuoju, nes žinau, kad, kiek angliavandenių vaikas suvalgys, tiek jam reikės susileisti insulino“, – paaiškino Simona.

Be pastangų nieko nebus

Pirmo tipo cukrinis diabetas – sunki lėtinė endokrininė liga, kai dėl insulino trūkumo sutrinka medžiagų, ypač angliavandenių, apykaita. Nors, pagal mokslinius duomenis, dažniausiai susergama vaikystėje arba jauname amžiuje, tačiau, anot Simonos, Lietuvoje fiksuojami skaičiai rodo ką kita: per metus pirmo tipo cukriniu diabetu naujai suserga 150–200 vaikų ir jaunuolių iki 18-os metų ir apie 300–400 žmonių, vyresnių kaip 18-a metų. Esant šiai ligai, dėl nežinomų priežasčių pats organizmas, tiksliau jo imuninė sistema, sunaikina kasos beta ląsteles, kurios gamina insuliną, todėl sergantieji šio tipo cukriniu diabetu visą gyvenimą turi leistis insuliną.

„Gydymas yra efektyvus, užkerta kelią ūmioms ir lėtinėms komplikacijoms, bet be pastangų nieko nebus: būtina savikontrolė, tai yra žmogus nuolat turi stebėti gliukozės kiekį kraujyje, būti fiziškai aktyvus, sportuoti“, – teigė klubo vadovė. Anot jos, sergantis asmuo apmokomas sušvirkščiamą insulino dozę parinkti pagal valgomą maistą ir fizinį krūvį.

S. Mikelkevičienės žodžiais, visuomenė mažai žino apie pirmo tipo cukrinį diabetą, daugelis painioja su panašiai skambančia, bet tiek kilme, tiek gydymo būdais kitokia liga – antro tipo cukriniu diabetu. Jį dažnai išprovokuoja netinkamas gyvenimo būdas – sveikatai nepalanki mityba, fizinio aktyvumo stoka, kartais – genetika, dar – kitos ligos ar medikamentų vartojimas. Antro tipo cukriniu diabetu dažniausiai susergama vyresniame amžiuje, tačiau pastaraisiais metais tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje daugėja atvejų ir tarp jaunesnio amžiaus žmonių – vaikų ir jaunuolių.

Higienos instituto duomenimis, praėjusiais metais pirmo tipo cukriniu diabetu Lietuvoje sirgo 9 tūkst. 365, antro tipo – 160 tūkst. 462 asmenys. Kretingos rajone šie skaičiai atrodo atitinkamai 126 ir 1 tūkst. 607.

Trys renginiai – trys diagnozės

Kretingos ,,Diabeto IQ“ klubas, būdamas Lietuvoje veikiančios asociacijos ,,Diabeto IQ“ juridinis narys, vienija 15 cukriniu diabetu sergančių vaikų iš Kretingos, Palangos, Kretingalės. „Bet savo nariais mes laikome ir tų vaikų šeimas, kurios visada yra šalia, ligą išgyvena kartu“, – akcentavo vadovė.

Klubo tikslas – cukriniu diabetu sergantiems žmonėms teikti konsultacijas, padėti spręsti socialinius ir teisinius klausimus, atstovauti valstybės institucijose, organizuoti susitikimus ir paskaitas, užsiimti visuomenės šviečiamąja veikla.

„Todėl mes stengiamės dalyvauti Kretingos rajone vykstančiuose renginiuose ir per kiekvieną pakalbinam žmones prieiti, pasimatuoti gliukozės kiekį kraujyje“, – sakė S. Mikelkevičienė.

Šiemet ,,Diabet IQ“ klubas dalyvavo trijuose renginiuose – Kretingos miesto šventėje, Šeimų piknike ir rajono ūkininko ūkyje. Ir kiekviename atsirado po žmogų, kurio kraujyje buvo aptiktas padidėjęs gliukozės kiekis, nustatytas antro tipo diabetas.

Tikslas – skleisti žinią

Anot Simonos, visuomenę skatinti rūpintis savo sveikata, skleisti žinią apie diabetą yra labai svarbu. Tokios misijos ėmėsi ir 15-a klubų Lietuvoje vienijančios asociacijos ,,Diabet IQ“ narys vilnietis dviračių entuziastas ir keliautojas Žygintas Kirilovas, per 11 dienų vienračiu įveikęs 427 kilometrus nuo Vilniaus iki Palangos ir finišavęs Kretingoje.

Į kelionę jis leidosi su dviračiu bagažą vežti padėjusiu draugu Artūru Liekiu.

„Draugas yra sveikas, bet solidarizavosi. Kadangi, išsikeldavome asociacijos vėliavą, o mudu abu vilkėjome marškinėlius su ,,Diabet IQ“ logotipu, žmonės prieidavo, pakalbindavo, pasiteiraudavo, kaip suveikia sensorius, pritvirtintas prie mano rankos ir kraujo matuoklis, skirti gliukozės kiekiui parodyti. Paaiškinau, kad šiuos prietaisus dabar kompensuoja valstybė“, – įspūdžiais iš Klaipėdos ir Palangos pasidalijo Ž. Kirilovas.

Liga jį patį užklupo netikėtai – troškino, norėjosi gerti daug vandens, ėmė traiškanoti akys, naktimis tekdavo daug sykių keltis ir eiti į tualetą. Vaikinas kreipėsi į gydytoją – kai sveikam žmogui normalus gliukozės kiekis kraujyje nevalgius gali būti nuo 3.3 iki 5.5 milimolio litre, jo tyrimas rodė 19 milimolių, po pakartotinio tyrimo – gerokai daugiau. Žygintas pateko į reanimaciją.

„Dar laiku suspėjau. Jeigu būčiau pavėlavęs, būtų ištikusi koma“, – sakė jis.

Kelione per Lietuvą vienračiu Ž. Kirilovas likimo draugus norėjo įkvėpti sportui, pozityviam požiūriui į gyvenimą ir į ligą, kuria pats serga jau 21-erius metus.

• Rašyti komentarą (2)