Savivaldybės viena po kitos skelbia apie rekordinius skaičius šimtukų, kuriuos abiturientai gavo laikydami valstybinius brandos egzaminus. Džiaugiasi ir Kretinga, kurios kraitėje šiemet atsidūrė 72 aukščiausi ugdomųjų dalykų įvertinimai, kai užpernai – 23, praėjusiais metais – 16.

Premijų tradiciją tęs toliau

Nepaisant, kad, švietimo ministrei nusprendus „iš oro“ pridėti po 10 balų, egzaminų rezultatai tapo iškreipti, savivaldybės, kurios rajonus ar miestus puikiais pasiekimais garsinančius abiturientus bei ruošusius mokytojus pagerbdavo premijomis, tradiciją tęsia toliau. Tik tiek, kad biudžete dabar teks ieškoti kur kas daugiau lėšų: konkrečiai Kretingos rajono savivaldybei – papildomai 23 tūkst. eurų. Geriausiai valstybinius brandos egzaminus išlaikiusiems moksleiviams jau kelerius metus iš eilės dovanojama po 400, o pedagogams – po 200 eurų už kiekvieną šimtuku įvertintą egzaminą.

Daugiausiai šimtukų – 51 – šiemet pelnė Pranciškonų gimnazijos ugdytiniai, 8 – Jurgio Pabrėžos universitetinės, 7 – Salantų, 5 – Vydmantų ir 1 – Darbėnų gimnazijų moksleiviai.

Per lietuvių kalbą klupo 27, per matematiką – 24

A lygiu valstybinį matematikos egzaminą iš viso laikė 163 rajono abiturientai. Neišlaikė 24, tarp kurių 10 – iš Jurgio Pabrėžos universitetinės, 8 – iš Pranciškonų, 3 – iš Darbėnų, 2 – iš Vydmantų ir 1 – iš Salantų gimnazijų. Šimtuku įvertintos 10-ies Pranciškonų ir vieno Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijų moksleivių žinios.

B lygiu šį valstybinį egzaminą laikė 74, neišlaikė 16 moksleivių. Tarp jų 9 – iš Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos, po 3 – iš Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centro Kretingos filialo ir Pranciškonų gimnazijos, 1 – iš Vydmantų gimnazijos.

A lygiu valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą laikė 219 abiturientų, daugiausiai – 97 – iš Pranciškonų ir 79 – iš Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijų. Tačiau iš šių ugdymo įstaigų po 5 moksleivius, taip pat po vieną moksleivį iš Vydmantų ir Salantų gimnazijų šio egzamino nesugebėjo įveikti, užtat vienas Pranciškonų gimnazijos atstovas gavo šimtuką.

Lietuvių kalbos B lygiu egzamine dalyvavo 98 kandidatai, neišlaikė 27, tarp kurių 22 – iš Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centro Kretingos filialo ir 5 – iš Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos.

Iš istoriją laikiusių 103 rajono moksleivių neišlaikė 4 Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centro Kretingos filialo ugdytiniai, o šimtukais pradžiugino 4 Pranciškonų, 2 Salantų ir 1 Darbėnų gimnazijų atstovai.

Informatikos valstybinį brandos egzaminą laikė ir išlaikė visi 36 kandidatai. Šešis šimtukus pelnė Pranciškonų gimnazijos abiturientai ir po vieną Jurgio Pabrėžos bei Salantų gimnazijų moksleivį.

Iš 95-ių rajono moksleivių, laikiusių geografijos valstybinį brandos egzaminą, suklupo 2 Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centro Kretingos filialo atstovai, o 7 Pranciškonų gimnazijos ir 1 Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos moksleivis uždirbo šimtukus.

Fiziką laikė 36 rajono abiturientai, 3 Jurgio Pabrėžos universitetinės moksleiviai patyrė nesėkmę, o šimtuko negavo niekas.

Ekonomikos ir verslumo valstybinį brandos egzaminą laikė 9 abiturientai – 5 Jurgio Pabrėžos universitetinės ir 4 Vydmantų gimnazijų atstovai. Išlaikė visi. Taip pat gerai pavyko ir chemijos valstybinis egzaminas, kurį laikė 19 rajono moksleivių, daugiausiai – 10 – iš Pranciškonų gimnazijos. Trijų šios ir vieno Vydmantų gimnazijos abituriento žinios įvertintos šimtukais.

Iš biologiją laikiusių 111-os kandidatų „už borto“ liko 12-a, tarp jų 8 Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centro, 3 Jurgio Pabrėžos universitetinės ir vienas Vydmantų gimnazijų ugdytiniai. Du šimtukus už šį egzaminą pelnė Pranciškonų gimnazijos ir vieną – Vydmantų gimnazijos moksleiviai.

Kaip visada, abiturientams gerai sekėsi anglų kalbos egzaminas. Tiesa, iš 259-ių kandidatų 12-a Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centro ir 3 Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos ugdytiniai neišlaikė. Užtat susišluota daugiausiai šimtukų: 18-a surinko Pranciškonų gimnazijos, 5 – Jurgio Pabrėžos ir 3 Vydmantų gimnazijų abiturientai.

„Pirmoji mintis, kalbant apie dabartinę švietimo sistemą, – virtinė metų, kai nėra aiškumo, nėra stabilumo, nuolat gyvenam kaitoje, galutinio rezultato nematom. Svarbiausia, švietimas neturi būti politizuotas, visos politinės partijos turėtų susitarti vieningai, o ne viena kitą kaltinti, kuri ką padarė, ko nepadarė. Tai, kad ministrė prie valstybinių egzaminų rezultatų pridėjo po 10 balų, manau, iš visų blogybių pasirinkta geriausia. Taip, nėra gerai keisti rezultatus po fakto, po to, kai egzaminai jau įvyko – turi būti labai aiškios vertinimo sistemos, kad tiek mokytojai, tiek abiturientai, tiek jų tėvai žinotų, už ką konkrečiai yra vertinama, jokių „pritempimų“ čia negali būti. Kita vertus... Dvejus metus moksleiviai mokėsi neturėdami vadovėlių, programos – atnaujinamos, vienu metu vyksta plati reforma. Manau, jos vykdytojams derėjo įsiklausyti į mokytojų, praktikų pastebėjimus, o ne taip, kaip dabar, kad „darom, o kas iš to išeis, – matysim“, – „Pajūrio naujienoms“ pakomentavo rajono Švietimo skyriaus vedėja Asta Burbienė.

• Rašyti komentarą (31)