Permainingi orai ir pavėluotas medunešis – kokiomis nuotaikomis gyvena krašto bitininkai

Ričardas Petraitis su dukra Milda, kuri jau talkina tėvams bityno darbuose.

Šaltas vėlyvas pavasaris gerokai pavėlino ir medkopį, vadinasi, medaus mėgėjai vėliau ragavo ir šviežio šiųmetinio medaus. Kokiomis sąlygomis šiais metais bitininkauja bičiuliai, kokios jų nuotaikos, savo pastebėjimais su „Vakarų Lietuvos“ skaitytojais pasidalino Lietuvos bitininkų sąjungos Kretingos draugijos, vienijančios 80 bitininkų, pirmininkas Ričardas Petraitis, su žmona Margarita bitininkaujantis Rūdaičių kaime ir kartu kuriantys prekinį ženklą „Bičiuliukai“, aktyviai dalyvaujantys ne tik bitininkų draugijos, bet ir Lietuvos apiterapeutų asociacijos veikloje, tarptautiniuose bitininkų forumuose.

– Šiemet bitininkauti, bent jau pajūryje, tikrai nėra lengva – oro sąlygos tikros karuselės. Kelias dienas – šalta, drėgna, staiga atšyla ir netgi būna karšta. Apibendrinant, viskas užsitęsė kelias savaites – buome įpratę medų kopinėti jau pirmoje gegužės pusėje, o dauguma pirmąjį medų suko tik gegužei baigiantis. Tiesa, mes ir kai kurie kiti bičiuliai pirmojo – blindžių – medaus paragavome apie Velykas, bet, deja, po Velykų vėl atšalo, ir bitės maisto turėjo tik savo poreikiams. Kiek tenka bendrauti su kitais draugijos nariais, su Lietuvos bitininkais, taip pat – su Ukrainos, Rumunijos bičiuliais, situacija visur labai panaši – medunešis užsivėlino pas visus. Taip pat ir mūsų šalyje, ir užsienyje turėjome problemų dėl motinėlių auginimo – oro sąlygos neleido joms laiku susiporuoti, tad nukentėjo būsimų avilio karalienių kokybė.

– Koks šių metų medaus derlius? Bitininkai jau baigia „išvalyti“ korius – išsukti iš rapsų suneštą medų. Kokia jo vieta medaus rinkoje, kodėl rapsų medaus vis dar nepamėgsta medaus vartotojai?

– Nors pavasaris ir vasaros pradžia geru oru nelepino, bet dienos, kai buvo šilta, tikrai buvo geros bitėms rinkti nektarą. Mūsų kraštuose, žinoma, dominuoja rapsai. Kiek teko pasikalbėti su draugijos bičiuliais, tai dauguma suko rapsų medų, nors yra ir kitokio medaus – pienių, sodų, pas kai kuriuos bičiulius – netgi pavasarinio tamsesnio miško augalų medaus.

Dauguma bitininkų, išsukę rapsų medų, dabar laukia vasaros žiedų – aviečių, liepų, pievų... Dar vėliau, kas bites vežioja į ganyklas, sulauks žydinčių grikių, rudeniop – garstyčių, juodųjų ridikų, miško augalų.

Rapsų medus tikrai nėra prastas – tik reikia jam atrasti vietą. Taip, jis greičiau kristalizuojasi, taip, jis yra baltos spalvos, turi šiek tiek kitokią konsistenciją. Bet tuo jis ir yra išskirtinis! Jį ypač mėgsta vokiečiai, bet, norint jį tiekti vartotojams Vokietijoje, reikėtų atlikti tinkamus tyrimus ir turėti didelius kiekius tokio medaus. Mes, „Bičiuliukai“, džiaugiamės, turėdami tokio medaus, nes galime rekomenduoti jį tiems pirkėjams, kurie užsiima kulinarija ir konditerija, nes rapsų medus neturi ryškaus specifinio kvapo, tad labai tinka kepiniams, gaminant įvairius padažus, mišinius ir panašiai. Taip pat rekomenduojame vietoje cukraus rapsų medų naudoti trinant ir šaldant uogas – braškes, avietes, mėlynes ir kitas. Na, o šiemet, kadangi buvo šaltokas pavasaris, rapsų medus labai pasiteisino skatinant ir auginant bičių šeimas pavasariui, ypač – Buckfast veislės bites. Tiesiog ruošdami skatinamąjį sirupą vietoje cukraus naudojome būtent pernykštį rapsų medų – bitės džiaugėsi, kad gavo medaus, o ne cukraus.

– Kokią likusią vasarą pranašauja bitininkai? Ar yra vilčių, kad bitės atneš liepų, kitų augalų medaus?–

– Sunku nuspėti, prognozuoti, bet... Kiek stebime paskutiniųjų metų orų tendencijas, tai gali būti visko: ir karščių, ir gali tekti vilnones kojines apsimauti... Vienu žodžiu, tradicinė lietuviška vasara. O medaus, manau, tikrai bus, gal ne tiek, kiek pernai, kai liepos gausiai skyrė nektaro, bet juk bus ir pievų augalų, miško. Vartotojai tikrai nebus nuskriausti ir turės pasirinkimą iš didelės medaus įvairovės. Taip pat bent aplink mano bitynus šiemet vėl nusimato nemaži plotai rudeninių augalų – juodojo ridiko ir garstyčių, iš kurių surinktas medus – geras ir savotiškas. Tik, norint jo gauti, šiek tiek reikia pakeisti bitininkavimo metodiką, laiku parengti bites žiemoti, ir paskutinį skystą medų tenka išsukti vėlų rudenį – lapkritį. Bent pernai taip pas mus buvo.

– Kokia situacija – dėl medaus kainų ir supirkimo? Kelerius pastaruosius metus bitininkai diskutuoja, kad medaus kainos Lietuvoje – neadekvačios jų darbui, tačiau niekas nesikeičia. Gal turite pamąstymų, kodėl?

– Dėl medaus supirkimo kainų kol kas niekas nesikeičia, bet pokyčiai medaus rinkoje vyksta palengva. Vien Lietuvos bitininkų sąjungos ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos inicijuoti patikrinimai, tyrimai ir iš rinkos išimti dideli kiekiai padirbto medaus jau yra geras pokytis. Gerai, kad tokie dalykai yra dar ir viešinami – manau, kad medaus vartotojai palengva atsigręš į mus, bitininkus, ir pradės ieškoti „savo“ bitininko, kurio globojamos bitės renka skanų, tikrą ir nuostabų medų, kitus bitininkystės produktus.

Prieš semiant spiečių į spietinę

– Kokia apskritai situacija dėl kitų, ne tik medaus, bičių produktų vartojimo – ar jaučiama tendencija, kad žmonės labiau būtų linkę vartoti bičių produktus, o ne bėgti pirkti cheminių tablečių? Kaip reikėtų skatinti žmones vartoti daugiau medaus, žiedadulkių, bičių duonos?

– Dėl kitų bičių produktų žmonėms vis dar trūksta informacijos apie jų naudą. Tai yra nuolatinis bitininko darbas edukuojant ir šviečiant pirkėjus. Tikrai galiu pasidžiaugti mūsų draugijos nariais bičiuliais – tiek tais, kurie prekiauja turguje, mugėse, tiek tais, kurie – iš namų, kad jie tiek daug įdeda meilės, sumanumo, kūrybingumo, pateikdami bičių produktus vartotojams. Vien jau ko verta kretingiškių bičiulių Virgilijos ir Arvydo Alonderių, kuriančių prekinį ženklą „Bitė Tau“, graži ir fantastiška idėja HBH pramogų komplekse įkurdinti stiklinius avilius, kad lankytojai galėtų gyvai stebėti bičių gyvenimą. Turguose taip pat vyksta savotiškos edukacijos – ne kartą esu matęs, kaip ten prekiaujantys mūsų bičiuliai gražiai ir nuoširdžiai pasakoja žmonėms, kodėl medus geriau negu cukrus, kokie nuostabūs kiti bičių produktai – žiedadulkės, bičių duona ar pikis. Taip pat džiaugiuosi, kad bitininkai aktyviai dalyvauja savo krašto miestelių šventėse, pasakoja apie bičių teikiamą naudą. Mes, „Bičiuliukai“, vis dar nerandame laiko prekiauti mugėse ar turguje, tad rengiame gyvas edukacijas, per kurias pasakojame apie bičių gyvenimą, jų produktų įvairovę, naudą, apie apiterapiją.

Manau, tai nėra vienos dienos procesas – kad žmonės vis daugiau vartotų bičių produktų, tam reikia švietėjiškos edukacinės veiklos. Tačiau ir patiems bitininkams linkėčiau nesustoti, nuolat domėtis ir bitininkavimo naujovėmis, ir bičių produktais bei jų vartojimo galimybėmis, naujovėmis, tyrimais. Gauti naujienų bent jau mūsų šeimai labai padeda domėjimasis apiterapija, kuri susijusi ne tik su apiterapijos nameliais ar bičių įgėlimų taikymu sveikatai. Tai – begalės įvairių tyrimų, naujovių, kaip galima pritaikyti bičių produktus, tarkim, kulinarijoje, veterinarijoje, įvairiai terapijai ir pan. Vien tai, kad šiandien yra suskaičiuojama apie 20 atskirų įvairių produktų ir terapinių priemonių, susijusių su bitėmis, pasako, kiek dar daug ko nežinome apie bites ir kiek daug dar galėtume iš jų pasimokyti.

• Rašyti komentarą (1)