Kretingiškis Artūras Patamsis komiksų knygomis jau perteikė didžiąją dalį Kretingos miesto istorijos, jo sumanymuose dar – atspindėti Kretingos prieškario žydų gyvenimą ir „panaršyti“ po kuršiškos Kretingos pilies požemius.

Kretingos rajono savivaldybės taryba šiemet vieną Kultūros ir meno premijų paskyrė menininkui ir itin savitai – paties parašytomis ir iliustruotomis komiksų knygomis – perteiktos miesto istorijos metraštininkui 63-jų Artūrui Patamsiui. Ši premija iškilmingai bus įteikta rytoj, birželio 14-ąją, Kretingos muziejaus Baltojoje salėje.

Dvarai – kelionėse ir iliustracijose

Kretingos muziejuje dirbantį A. Patamsį, pagal specialybę – kelių inžinierių ir dizainerį, pirmiausiai pakerėjo senieji Lietuvos dvarai, todėl jis ėmėsi juos tyrinėti ir ligi šiol, kaip tikino, jau yra apvažiavęs 587 dvarus ir dvarvietes. Kadangi iš viso Lietuvoje jų yra 630, kretingiškiui dar liko apžiūrėti 43 šio tipo istorinius objektus.

Lygiagrečiai šiam pomėgiui, nuo 2019-ųjų įsidarbinęs muziejuje, A. Patamsis nerte paniro į Kretingos dvaro istorijas ir jas sumanė perteikti komiksais su eiliuotais tekstais. Jau yra išleistos keturios jo komiksų knygos: 2-jų dalių „Pamirštos dvaro pasakaitės“ ir „Istorijos prie laužo“ bei „Iš pirmų lūpų: ką slepia palėpės“. Jas apibendrinęs prieš Knygų mugę Kretingos muziejus dar išleido atskirą leidinį „Kretingos dvaro pasakaitės“.

Knygas „Pamirštos dvaro pasakaitės“ ir „Istorijos prie laužo“ autorius iliustravo kone 300 piešinių. Pirmose dviejose knygose po Tiškevičių rūmų ir pranciškonų vienuolyno rūsius ir labirintus, tarp Dimitravo palivarko mūrų ir laukų klajoja pagrindinė komiksų herojė mergaitė Patricija. Ji sutinka įvairias Kretingos miesto istorines asmenybes ir kartu su jomis patiria nepamirštamus nuotykius. Trečiojoje knygoje A. Patamsis vaizduoja Kalėdas Kretingos dvare ir grafienės Sofijos kelionę po Europą.

Vienam piešiny – iki 150 tūkst. brūkšnių

Senoji Kretingos miesto istorija taip įtraukė menininką, kad jis savo fantazija „išėjo“ už dvaro teritorijos pasivaikščioti po visą miestą ir jau yra parengęs dar dvi komiksų knygas „Laiko šešėlyje“ ir „Pelėdos kalno istorija“. Knygą „Laiko šešėlyje“ menininkas kūrė dvejus pastaruosius metus ir ji savo turiniu yra gerokai platesnė už ankstesnes. O kiekviena puslapio iliustracija – tarsi atskiras grafinio meno kūrinys, itin preciziškai nupieštas markeriu, kai kur vienoje iliustracijoje yra nuo 120 iki 150 tūkst. brūkšnių.

„Laiko šešėlyje“ – tai knyga apie senąją Kretingą, nes neatskirsi persipynusios istorijos – dvaro nuo miesto ar miesto nuo dvaro. Taip kaip Eifelio bokšto nuo Paryžiaus, Brandenburgo vartų nuo Berlyno ar Koliziejaus nuo Romos. Tai 120 puslapių apsakymų knyga: pusę jos sudaro iliustracijos per visą puslapį, o kitoje pusėje – tekstas. O knyga apie Pelėdos kalną – tarsi duoklė šiai legendinei vietai, tarsi atsakymas, kodėl ji taip pavadinta: mano herojė pelėda išgelbsti Kretingą nuo graužikų“, – naujausias savo knygas apibūdino A. Patamsis.

Įkurdino“ net tamplierius

Pirmąją komiksų knygą, jis prisiminė, sukūręs vienu įkvėpimu ir skyręs ją savo mylimai anūkei Patricijai, kaip jos pažinties su Kretingos dvaro istorija pradžiamokslį. O po to sekė kitos istorijos, jų jungiamąja grandimi ir išliko smalsioji Patricija, kuriai šiandieną jau 9-eri. Jai pažinti Kretingą, jos slaptas ir netgi mistines vietas, įžymius žmones padeda palėpėje gyvenantis labai išmintingas palydovas šikšnosparnis Bu.

Tarsi kažkokia jėga, atviravo menininkas, jį vedusi vis tolyn: muziejuje budint naktimis, tyla nuteikia kūrybiškai, o ir visa dvaro aplinka, atrodytų, alsuoja paslaptimis. „Pasitelkiu vaizduotę ir bandau atkurti, kaip grafai čia gyveno, kokia buvo jų kasdienybė – kaip jie auklėjo vaikus, kuo užsiėmė, ką mėgo.

Taip gimė pirmosios knygos, ir tai yra mano paties interpretuota literatūrinė-meninė grafų Tiškevičių gyvenimo rekonstrukcija. Po to mano fantazija išvien su Patricija ir Bu iškeliavo į kitas miesto vietas, susijusias su didikų J. K. Chodkevičių giminės istorija, broliais pranciškonais ir įžymiuoju mokslininku botaniku Jurgiu Ambraziejumi Pabrėža“, – kalbėjo menininkas.

Jis tęsė mintį: „Bandžiau Kretingoje įkurdinti ir mistiškai skradžiai žemę 1312 m. išnykusį Tamplierių ordiną – o kodėl gi ne? Yra žinoma, kad jie išplaukė iš Prancūzijos, o Mėmelis tuomet jau turėjo uostą ir buvo krikščioniškojo pasaulio pakraštyje, nepasiekiamame Vatikano. Danės upe tamplieriai galėjo atplaukti ir į kuršių žemes“, – istorines prielaidas atskleidė A. Patamsis.

Kiekvienoje iliustracijoje – nuo 120 iki 150 tūkst. menininko ranka pieštų štrichų.

Dar atspindėtų žydų ir kuršių Kretingą

Senoji Kretinga A. Patamsį sudomino dar studijų laikais, 1982-aisiais – savo diplominiame darbe jis grafiškai pavaizdavo Tiškevičių koplyčią, jos nunykusį didingumą. „Atsimenu, įsibridęs į žoles ligi juosmens, piešiau iš natūros. Aplink koplyčią dar buvo daug metalinių kryžių. Jau tuomet mane įtraukė šių vietų istorija, apgaubta kažkokia savita mistika“, – prisiminė istorijos tyrinėtojas.

Jis pastebėjo, kad visa senoji Kretinga apsupta kapinių: pirmosios parapijos kapinės buvo įrengtos kitapus Akmenos, kur Jonas Karolis Chodkevičius pastatė pirmąją medinę bažnyčią – šios šventoriuje buvo palaidotas ir vos kelias valandas išgyvenęs jo sūnus Jonas Kazimieras, vėliau jo palaikai perkelti į mūrinės naujai pastatytos bažnyčios rūsį. Naujosios bažnyčios šventoriuje taip pat buvo kapinės, o šiose nebesutelpant laidoti, jos buvo išplėstos į teritoriją už bažnyčios, greta dabartinės špitolės. Vėliau įsteigtos kapinės atokiau bažnyčios, kur palaidotas Jurgis Ambraziejus Pabrėža, o dar vėliau – kitapus, kur stovi Tiškevičių giminės koplyčia. „Senosios kapinės savo istorija man prilygsta Vilniaus Rasų kapinėms: jose buvo bajorų alėja, vienuolių kampas, savižudžių pakraštys“, – sakė pašnekovas. Tai atspindėjęs pastarosiose knygose A. Patamsis sakė, kad jo sumanymuose dar – komiksais atskleisti Kretingos žydų istoriją ir kuršiškąjį miesto etapą.

Kelionių pradžia – iš vaikystės pasakų

Knygų autorius įsitikinęs, kad komiksus mėgsta ir vaikai, ir suaugusieji. Kurdamas scenas, jis tikino, išsyk matydavęs ir vaizdus – šie atgydavę dar iš vaikystėje skaitytų brolių Grimų ar Haufo pasakų, o ir vėliau girdėtų pasakojimų ar perskaitytų istorinių knygų, o išvien su jais eiliuodavosi ir mintys. „Kuriu, o komiksas ir yra tokia forma, kuri įtraukia, ir taip prasideda mistinė kelionė per Kretingą, įtraukusi mane dar vaikystėje“, – kalbėjo kūrėjas.

„Yra išleista nemažai mokslinių knygų apie Kretingos istoriją, tačiau žmonės mėgsta paprastus pasakojimus, kartais – net šiurpius, kur tikrovė persipina su legendomis. Todėl ir sugalvojau populiariu stiliumi – komiksais, kai informacijos nėra daug, bet daug įtaigių piešinių, – papasakoti, kaip kažkada čia gyventa. Man labai norisi, kad jauni žmonės susidomėtų miesto istorija, ją labiau pažintų“, – kalbėjo Kretingos metraštininkas A. Patamsis, savitai perteikęs keturių šimtmečių Kretingos miesto istoriją nuo Magdeburgo teisių suteikimo iki Tiškevičių valdymo pabaigos.

Jo žodžiais, ir įžymus istorikas Alfredas Bumblauskas yra pastebėjęs, kad Žemaitijos istorija prasideda nuo Kretingos – tai buvo pirmasis miestas Žemaitijoje, gavęs Magdeburgo, arba savivaldos, teises.

• Rašyti komentarą (12)