|
|
|
Apsaugotas būstas – žingsnis į žmonių su negalia savarankiškumą
Kretingos rajono savivaldybės tarybos Sveikatos apsaugos ir socialinių reikalų komiteto nariai išvažiuojamajame posėdyje aplankė jauną porą, buvusius Padvarių socialinės globos namų gyventojus, kurie šiuo metu savarankiškai gyvena už valstybės lėšas išnuomotame bute Kretingoje. Išmoko susitvarkyti patys Aušrinė Geštautaitė, nuo pusantrų metų augusi ir gyvenusi įvairiose globos įstaigose, susipažinusi ir apsigyvenusi kartu su Romu Jonkumi, džiaugėsi turėdama tikrus namus, kuriuose jaukiai įsikūrė tik dviese. „Mums čia puikiai sekasi, daug laisviau negu Grupinio gyvenimo namuose kuriuse ligi tol gyvenome vienerius metus. Ten gana griežta tvarka, viskas turi būti tvarkinga, švaru. Čia, savarankiškai gyvendami, patys tvarkomės”, – priversdama komiteto narius nusišypsoti, kalbėjo Aušrinė. Gyvenusi įvairiose valdiškose įstaigose, jauna moteris atviravo, kad jai ligi tol trūko pasitikėjimo savimi, ji juto baimę, kad nemokės susitvarkyti su kasdienybės iššūkiais, savarankiškai suktis virtuvėje ar prireikus išsikviesti pagalbą. Anksčiau jauna pora gyveno Grupinio gyvenimo namuose, kurie Kretingos rajone įkurti, pertvarkant institucinės globos sistemą. Šių namų gyventojai žmonės su nežymia psichine negalia, kuriems tereikia minimalios specialistų pagalbos, palaipsniui pratinantis pradėti visavertį ir savarankišką gyvenimą. „Pradėję gyventi savarankiškai, iš pradžių nemokėjome elgtis su pinigais, jų pritrūkdavo, tekdavo kreiptis pagalbos į brolį, o Aušrinei – į globėją, bet dabar jau išmokome susitvarkyti patys, stebime parduotuvių akcijas, neišmetame to, kas dar tinka vartoti“, – pasakojo Romas, daugiau nei jo mylimoji laiko praleidžiantis virtuvėje. „Taip, jis labai skaniai gamina ir dar tokius patiekalus, kurių aš tikrai nemokėčiau“, – draugą pagyrusi Aušrinė, komiteto narius ir svečius pakvietė pasivaišinti kava su pyragu. Baimė gyventi savarankiškai – nugalėta „Naudojamės banko kortele, bet turime ir grynųjų pinigų, nes kartais apsipirkti užsukame ir į turgų, ten perkame daržovių. Daug vaikštome po miestą, dalyvaujame renginiuose, pamaldose bažnyčioje. Patys susitariame ir dėl vizitų pas gydytojus – registruojamės iš anksto, susižiūrime, kokių vaistų ar gydytojo konsultacijos reikia”, – vienas per kitą kalbėjo Aušrinė su Romu. Jauni žmonės nėra palikti likimo valiai, jiems skirta socialinė darbuotoja, kuri juos aplanko, su ja yra aptariami buitiniai, sveikatos reikalai, didesni pirkiniai ir panašiai. „Kiekvieną dieną dėl smulkmenų socialinei darbuotojai neskambiname, jei reikia susideriname, kad būtume namie ir ji galėtų užsukti į svečius. Ji labai draugiška, mes džiaugiamės jos draugija ir pagalba. Padvarių globos namuose esu nuo 2014 metų, o Aušrinė nuo 2018-ųjų. Socialinė darbuotoja Ilona rūpinasi jau ne vienerius metus, kai tapome pora“, – prisipažino Romas. „Iš pradžių labai bijojau tokio savarankiško gyvenimo. Galvojau, kaip čia man bus vienai, kai Romas kelioms dienoms išvažiuos lankyti artimųjų, bet paskui nugalėjau savo baimes ir apsidžiaugiau, kad ryžomės tokiam pokyčiui. Tai nepalygintini dalykai – gyventi įstaigoje ar savarankiškai. Net žodžių nėra, kaip tai gera“, – vis kartojo Aušrinė. „Šie žmonės yra gyvas pavyzdys apie sistemos pertvarkos esmę. Būtina pertvarkyti institucijas ir siekti, kad tokie žmonės išvis nepakliūtų į jas, ypač tokias dideles, kaip mūsiškė. Jie iš karto turėtų gauti galimybę gyventi arba apsaugotame būste, arba Grupinio gyvenimo namuose, kurie yra tarsi laiptelis į savarankišką gyvenimą, kur įgaunama daugiau socialinių įgūdžių. Nuo tada jų kelias turėtų būti į apsaugotą būstą, o gal net į visiškai savarankišką gyvenimą“, – kalbėjo Padvarių socialinės globos namų direktorė Rima Narmontienė, kuriai antrino Kretingos rajono Sveikatos apsaugos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkė Jolanta Girdvainė, pridūrusi, kad tokiems žmonėms dar labai reikalingas ir darbas, kad jie galėtų jaustis naudingi bei reikalingi visuomenei. Darbo rinka dar nėra pritaikyta Aušrinė turi regos negalią, jai dirbti būtų sudėtinga, o Romas šiuo metu yra registruotas Užimtumo tarnyboje, jis baigęs programavimo kursus, tačiau negali dirbti visos darbo dienos. Anot R. Narmontienės, darbo rinka Lietuvoje dar nėra lanksčiai pritaikyta negalią turinčiam žmogui. Nors žmogus ir turi gebėjimų dirbti, bet aštuonias darbo valandas išbūti darbo vietoje ne kiekvienas gali dėl sveikatos būklės. Žmonių su negalia atžvilgiu dauguma darbdavių dar nėra lankstūs. J. Girdvainė taip pat pripažino šios problemos aktualumą, šis klausimas jau yra įtrauktas į komiteto veiklos planą ir kitą mėnesį bus svarstomas. „Manyčiau, tai yra didžiulė problema, ES direktyvose daug kalbama apie žmonių su negalia integraciją į darbo rinką, nurodomos ir skatinimo priemonės verslininkams, kad pastarieji imtųsi šios misijos“, – kalbėjo komiteto pirmininkė. Šiuo metu savarankiškai gyvenančios poros pajamas sudaro neįgalumo, našlaičio bei kitos išmokos. „Norėčiau pasidžiaugti, kad Grupinio gyvenimo namuose turime vieną merginą, dirbančią ir normaliu grafiku skalbykloje, viskas yra gerai. Džiugu dėl pokyčių teisės aktuose, nes anksčiau žmonės su negalia neturėjo motyvacijos dirbti. Grupinio gyvenimo namai buvo priskiriami prie socialinės paslaugos, o mokėti už socialinę globą tekdavo 80 proc. iš gaunamų pajamų. Dabar, sutvarkius teisės aktus, uždirbtos lėšos nebėra išskaičiuojamos už pragyvenimo paslaugas. Žmogus kiek uždirba, tiek ir gauna, o už socialines paslaugas moka iš savo neįgalumo išmokų ar individualių poreikių kompensacijos“, – sakė globos namų direktorė, pridūrusi, kad butas, kuriame gyvena ši pora, yra nuomojamas iš ministerijos skiriamų lėšų. Savarankiško gyvenimo kriterijus – neturėti priklausomybių Tokių butų Kretingoje šiuo metu yra du, antrajame bute gyvena vaikinas. Su nuomojamų butų savininkais yra sudaroma sutartis, butas yra draudžiamas, už žmonių su negalia „nugarų“ visuomet yra įstaiga, kuri padės spręsti bet kokias iškilusias problemas. „Aušrinei ir Romui butą išnuomoję savininkai džiaugiasi, kad turi gerus, ramius nuomininkus. Su nuomotojais vis pasikalbame, sulaukiame labai gerų atsiliepimų apie šiuos jaunus žmones“, – kalbėjo R. Narmontienė, pridūrusi, kad vienas svarbesnių savarankiško gyvenimo kriterijų yra neturėti priklausomybių. Nes, pasak globos namų direktorės, negalia sumaišyta su priklausomybe, sukelia įvairių socialinių pasekmių, dėl kurių žmonės negali savarankiškai gyventi apsaugotame būste. Jei asmuo neturi priklausomybių, net ir turėdamas mažesnį savarankiškumo laipsnį, jis gali puikiai adaptuotis ir gyventi apsaugotame būste. Užtenka tiek, kiek turi „Mūsų įstaigos stacionarioje globoje yra 199 vietos, pusė šių klientų yra senyvo amžiaus, slaugomi asmenys, kuriems nuo 2027-ųjų metų, įsigiję licenciją, teiksime ilgalaikes sveikatos priežiūros paslaugas. Dalis klientų, turinčių įvairių intelekto sutrikimų, negali gyventi atskirai ir savarankiškai. Nuo 2019-ųjų metų, Sveikatos apsaugos ir darbo ministerijai priėmus sprendimą, kad į globos įstaigas pakliūna tik žmonės, turintys negalią ir specialiuosius poreikius, atvyksta gana sudėtingi asmenys. Tokioje didelėje įstaigoje reikalinga tam tikra sistema: laiku pusryčiai, pietūs, vakarienė, viskas organizuota, tvarkinga. Bet tuo pačiu ši organizuota sistema iš žmogaus atima galimybę socializuotis, tapti savarankiškesniu. Grupiniuose gyvenimo namuose gyventojai viską daro patys, prižiūri savo šiltnamį, auginasi daržoves, gaminasi maistą. Šiuo metu tuose namuose gyvena 10 gyventojų. Ši pora ir dar vienas vaikinas, kurie šiuo metu gyvena apsaugotuose būstuose, atėjo iš Grupinių gyvenimo namų, kuriuose, padedant socialiniam darbuotojui, sustiprėjo, įgavo pasitikėjimo savimi, išmoko palaikyti tvarką, įgijo daugiau įgūdžių“, – kalbėjo R. Narmontienė. Komiteto narių paklausus naujakurių, ko jiems dar trūksta, abu sutartinai papurtė galvas: „Mums nieko netrūksta, kiek turime tiek užtenka. Mums čia labai patinka, galime laisvai judėti po miestą, išvykti už jo ribų. Jau esame dalyvavę „Maisto banko“ paramos akcijoje Vilniuje, patys savarankiškai grįžome namo į Kretingą, važiavome linksmai su jaunimu. Esame laimingi čia gyvendami“, – nuoširdžiai džiaugėsi apsaugotame būste gyvenantys jauni žmonės.
--- Apsaugotas būstas – tai konsultavimo, tarpininkavimo, socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugos bei gyvenamosios vietos suteikimas bendruomenėje iš dalies savarankiškiems suaugusiems asmenims su psichikos negalia. Nuomojamame bute apsigyvena iki keturių suaugusių žmonių. Jiems teikiama individuali atvejo vadybininko – socialinio darbuotojo pagalba. Kitas paslaugas šie žmonės gauna bendruomenėje. Tokiu būdu plėtojami bei palaikomi žmonių socialiniai ir savarankiško gyvenimo įgūdžiai, siekiant visiško savarankiškumo.
|
|
