Kretingiškis Kazys Gedvilas, pagal profesiją miškininkas, tapęs pensininku surado pomėgį – genėti medžius.

Ir sulaukęs pensinio amžiaus kretingiškis Kazys Gedvilas rankų sudėjęs nesėdi – tarsi atliepdamas į savo – miškininko – profesiją jis savo gausų laisvalaikį skiria naujam pomėgiui – genėti ir formuoti medžius.

„Visada galvojau, ką veiksiu, išėjęs į pensiją. Ir štai – atradau pomėgį, kuris man teikia didelį malonumą. Didelį malonumą teikia ir tai, kad savo įgytomis žiniomis, pastabomis, patarimais galiu dalintis su draugais, bičiuliais ar jų pažįstamais žmonėmis. Man svarbu, kad medžiai būtų raštingai genimi, formuojami, nes būtent nuo to priklauso mūsų sodybų grožis, jei auginami vaismedžiai – ir derlius“, – kalbėjo K. Gedvilas.

Jo žinių pradžiamokslis – buvęs Kretingos tarybinis sodininkystės ūkis, kuriame gyveno ir dirbo tėvas. „Tame ūkio sode aš ir užaugau. Dirbdavau jau nuo antros klasės. Jau ką išmokau, tai išmokau – ravėti, skinti serbentus“, – pusiau juokais kalbėjo Kazys, prisipažinęs, kad vis dėlto skiepyti vaismedžius, juos genėti visų pirma mokėsi iš tėvo. Vėliau jau studijuodamas miškininkystę, susipažino su medžių prigimtimi, sužinojo, kaip juos reikia pasodinti, kur jiems geriausia augti ir panašiai.

Kai žmonės K. Gedvilo paprašo patarimo, kaip, kada ir ką reikėtų padaryti, jis visų pirma paklausia, o ko gi žmogus nori iš savo pasodintų augalų: grožio, naudos, ar ir vieno, ir kito.

„Genėti vaismedžius galima pradėti jau vasarį – svarbu, kad nebūtų didelių šalčių. Medžiui ko reikia, kad jis normaliai augtų? Ogi duoti laisvės, šiek tiek – formuoti ir būtinai – palengvinti jam naštą, tai yra atsisakyti tų šakų, kurios yra nudžiūvusios, vadinasi, nereikalingos, persipynusios, sutankėjusios. Visa tai vargina augalą, todėl verta padirbėti, kad medis ar krūmas išsiskleistų visu savo grožiu“, – kalbėjo ne vienerius metus miškininkystės srityje dirbęs Kazys.

Sutvarkius sodus, gyvatvores, jis rekomenduotų imtis spygliuočių genėjimo ir formavimo. Šiuos medžius galima genėti visus metus.

O kodėl reikia tai daryti?

Anot K. Gedvilo, visų pirma, kad spygliuočiai, ypač pasodinti artėliau, nestelbtų vienas kito ir nedžiūtų iš vidaus, be saiko neaugtų į viršų. Tai – gana dažna spygliuočių sodmenų bėda.

Gamtą mėgstančio vyro pastebėjimu, pastaruoju metu ypač išpopuliarėjo kalnapušės, tačiau žmonės vis dar nemoka jų prižiūrėti. Pirmoji klaida – kad pasodina per arti viena kitos. Kol mažos – gražu pažiūrėti, o štai medžiams ūgtelėjus, jie vienas kitą pradeda stelbti, sutankėja šakos, kurios pradeda džiūti, o į viršų besistiebiantys ūgliai tarsi išplonina medį, sudaro netvarkos įspūdį.

„Visų pirma rekomenduoju išpjauti nereikalingas šakas, be gailesčio, bet gerai apžiūrėjus šakelę ir palikus menturį su 3 šakom, trumpinti ūglius. Kad medis be reikalo neeikvotų maisto medžiagų, aš ir jaunų kankorėžių užuomazgas pašalinu – iš tų kankorėžiukų galima išsivirti skanios priešuždegiminės arbatos, o medžiui jie nereikalingi“, – kalnapušės genėjimo pradžiamokslį parodė K. Gedvilas.

Pavasaris ir vasara – geras laikas genėti ir maumedžius, kurie dažniausiai kenčia nuo pernelyg sutankėjusių ir susipynusių šakų. „Žmonės dažnai daro klaidą – paima žirkles ar sekatorių ir čekšt čekšt iš išorės – nugeni vieną, antrą, trečią šaką, nė nepagalvodami, kad maumedį, ypač dekoratyvinį, reikia pradėt genėti iš vidaus, pakėlus viršutines šakeles ir visų pirma pašalinant nudžiūvusias sausas, tačiau saulei prasiskverbti neleidžiančias šakas“, – parodė pašnekovas, atkreipęs dėmesį, kad visada prieš pradedant genėti, žmogus turi labai gerai pagalvoti, kokios puošmenos ar funkcijos jis nori iš, tarkim, eglės, pušies, beržo ar kito medžio būtent savo sodyboje. Taip pat būtina atsižvelgti į medžio veislę, rūšį, įvertinti, iš kur medis yra atkeliavęs, kokie yra jo augimo ypatumai. Pavyzdžiui, maumedžiai yra labai augūs, todėl juos genėti galima 2–3 kartus per metus.

Dar viena klaida, kurią daro žmonės, – kad arba iš viso negeni medžių, arba nukerpa, nupjauna tas šakas, kurios medžiui yra gyvybiškai svarbios.

„Žmonės, pritaikę mano patarimus, džiaugiasi, kai pamato galutinį darbo rezultatą“, – kad gali būti naudingas kitiems, pasidžiaugė K. Gedvilas.

• Rašyti komentarą (1)